Skuodo rajono kultūros centre įvykusiame Etnografinių regionų metams bei Tarptautinei gimtosios kalbos dienai skirtame renginyje Šiaulių universiteto vykdomasis direktorius, kalbininkas, žemaičių kalbos propaguotojas bei puoselėtojas Juozas Pabrėža apdovanotas Žemaičių šlovės žvaigžde. Augenijaus ZABIČIO nuotr.

Dalia ZABITIENĖ
Penktadienį Skuodo rajono kultūros centre įvykusiame Etnografinių regionų metams bei Tarptautinei gimtosios kalbos dienai skirtame renginyje Šiaulių universiteto vykdomasis direktorius, kalbininkas, žemaičių kalbos propaguotojas bei puoselėtojas Juozas Pabrėža apdovanotas Žemaičių šlovės žvaigžde.
„Tai pats garbingiausias apdovanojimas. Ir gautas ne kur nors kitur, o mano gimtinėje“, – sakė J. Pabrėža, kai jam ant kaklo sužibo Žemaičių šlovės žvaigždė, kurią įteikė Skuodo rajono savivaldybės meras Stasys Vainoras ir Skuodo žemaičių draugijos pirmininkas Jonas Grušas.
Tarp J. Pabrėžos sveikintojų buvo Šiaulių žemaičių kultūros draugijos „Saulaukis“ pirmininkas Jonas Bartkus su žmona, Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Stanislovas Kasparavičius bei pasaulyje stipriausios barzdos savininkas telšiškis Antanas Kontrimas.
Lituanistas, pedagogas, Šiaulių politinis bei visuomenės veikėjas, šio miesto „Lions“ klubo pirmasis prezidentas, žemaičių kultūros draugijos „Saulaukis“ narys, Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininko pavaduotojas Juozas Pabrėža gimė 1955 m. Skuode. 1973 m. čia baigė vidurinę mokyklą, kuri anuomet mieste tebuvo tik viena, o 1978 m. – lietuvių filologijos studijas Vilniaus universitete. 1981 – 1984 m. jis studijavo Vilniaus universiteto aspirantūroje ir apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją, kurios, kaip daugelio jo mokslinių darbų, tema – gimtoji kalba: „Kirčio atitraukimo dinamika šiaurės žemaičių tarmėje“. 1978 m. pradėjo dirbti anuometiniame Šiaulių pedagoginiame institute dėstytoju. 1988 m. jam suteikta pedagoginė docento kvalifikacija, o nuo 1995 m. patikėtos dar ir Šiaulių universiteto studijų prorektoriaus pareigos.
J. Pabrėža žurnaluose „Kalbotyra“, „Baltistica“ bei kituose leidiniuose yra paskelbęs keletą dešimčių įvairių mokslinių straipsnių. Kalbininkas yra ypač didelę reikšmę žemaičiams bei jų kalbai turinčių knygelių „Žemaičių rašybos patarimai“ (1991 m.), „Žemaičių rašyba“ (1998 m.) bendraautorius (su šviesaus atminimo kalbininku, prof. Aleksu Girdeniu, kilusiu nuo Mažeikių. – D. Z.). Jis daug prisidėjo prie žemaičių kalbos rašybos norminimo. J. Pabrėža – ir vadovėlio studentams „Lietuvių kalba“ dialektologijos skyriaus (1995 m.) bendraautorius; septintosios mokomosios knygos su kompaktine plokštele „Šiaurės žemaičiai telšiškiai“ (2013 m.) iš serijos „Lietuvių tarmės mokyklai“ sudarytojas bei bendraautorius; savo kraštietės kalbininkės Birutės Vanagienės (kilusios iš Mosėdžio. – D. Z.) parengto „Šiaurės vakarų žemaičių žodyno“ antrasis mokslinis redaktorius ir t. t. Nuo 1979 m. vadovavo 20-iai ar net daugiau studentų dialektologijos ekspedicijų. Dalyvauja įvairiose konferencijose, kitoje su tarmių puoselėjimu bei propagavimu susijusioje veikloje, niekuomet nepamiršdamas ir savo gimtojo rajono. O čia renginių, skirtų tarmiškai kalbai bei identitetui puoselėti, išties daug. Kai kuriems jau net per ankšta rajono ribose – seniai tapo zoniniais ar netgi respublikiniais. Pavyzdžiui, čia rengiamas respublikinis žemaitiškos autorinės dainos konkursas, konkursas rašantiems „Koram žemaitėškā“, ne tik rajono, bet ir viso regiono žemaitiški skaitymai. Tad prie kai kurių visuomet noriai prisideda ir J. Pabrėža. Pavyzdžiui, jau net nebeįsivaizduojama, kad jo nebūtų žemaitiškos kūrybos konkurso vertinimo komisijoje. Į ją garbus kraštietis šio konkurso rengėjų – Skuodo žemaičių draugijos bei Skuodo savivaldybės viešosios bibliotekos – kviečiamas užimti pirmininko pareigas. Kadangi Skuodo savivaldybės viešoji biblioteka šalyje garsėja žemaitiškais leidiniais, neretai J. Pabrėža paprašomas būti ir jų kalbos redaktoriumi. Vienas iš jo redaguotų leidinių – net 29-ių žemaitiškai rašančių autorių iš Skuodo rajono grožinės kūrybos rinktinė „So meilė tievėške“, išleista 2010 m. O kur dar įvairios konferencijos, kiti renginiai. Pavyzdžiui, 2013-iųjų, Tarmių metų, pabaigoje J. Pabrėža skaitė pranešimą Skuodo savivaldybės viešosios bibliotekos surengtoje tarptautinėje konferencijoje (į ją buvo atvykę svečių iš Lenkijos bei Latvijos. – D. Z.) „Su žuodēs, šėndėina mūsa kalbuo tebkalbamās“ bei Sedoje įvykusiame Žemaičių suvažiavime, skirtame Žemaičių draugijos 25-mečiui paminėti. Lankomasi ir mokyklose – skaitomos paskaitos mokiniams. Štai, pavyzdžiui, 2002 m. konferencijoje ,,Regiono etninės kultūros pagrindų (krašto istorijos, kalbos, pasakojamojo ir dainuojamojo folkloro, tradicijų ir papročių) integravimas į bendrojo ir neformaliojo švietimo sistemą: kaimyninių šalių, Žemaitijos regiono švietimo įstaigų praktika ir integravimo galimybės“, kuri įvyko Skuodo P. Žadeikio gimnazijoje, klausytasi J. Pabrėžos pranešimo „Žemaičių kalba šiandien ir jos išlikimo perspektyvos“.
Tam, kad, baigę vidurines ar gimnazijas, abiturientai galėtų pasirinkti tokias studijų programas, kurios vėliau jiems garantuotų galimybę pagal įgytą kvalifikaciją gauti darbą, J. Pabrėža kaip Šiaulių universiteto tuometinis studijų prorektorius pavasariais lankosi Šiaurės bei Vakarų Lietuvos savivaldybėse, siekdamas su jomis pasirašyti sutartis dėl tikslinių studijų vietų įsteigimo. Tokia sutartis pasirašyta ir su jo gimtojo rajono valdžia. Pastaroji įsipareigojo keletą jaunuolių, pasirinkusių tam tikras, t. y. čia perspektyvias, specialybes, kurių mokoma Šiaulių universitete, po studijų įdarbinti.
Praėjusių metų lapkritį Skuodo rajono savivaldybės tarybai, kurios prašoma įsteigti dar vieną Žemaičių šlovės žvaigždę, adresuotame Skuodo žemaičių draugijos tarybos rašte teigiama, jog kraštietis Juozas Pabrėža vertas apdovanojimo „už tikrai didelius nuopelnus gimtajam Žemaitijos kraštui – Skuodui, nes jo darbai bei veikla gimtojo krašto kultūros ir švietimo srityje, pilietiškumo ugdyme, bendruomeninių iniciatyvų įgyvendinime yra svarūs“.
Skuodo žemaičių draugijos su Skuodo savivaldybės viešąja biblioteka bei Skuodo rajono kultūros centru surengtame Etnografinių regionų metams bei Tarptautinei gimtosios kalbos dienai skirtame renginyje veikė kraštotyros apie J. Pabrėžą paroda. Koncertavo Skuodo rajono kultūros centro folkloro ansamblis „Vereta“, Mosėdžio skyriaus folkloro ansamblis, Ereminų šeimos folkloro ansamblis iš Mažeikių, klausytasi iš Kupiškio atvykusių folkloro ansamblio „Kupkėmis“ sutartinių giedotojų.
J. Pabrėža jau trečiasis, kurio veiklą Skuodo rajono savivaldybė įvertino Žemaičių šlovės žvaigžde: anksčiau yra apdovanojusi Žemdirbio muziejaus Truikinų kaime įkūrėją bei savininką Virginijų Mitkų ir iš Lenkimų kilusią vilnietę žurnalistę, žemaitiško laikraščio „A mon sakaa?“ iniciatorę bei leidėją, žurnalo „Žemaičių žemė“ redaktorę, daugybės žemaitiškų leidinių ar leidinių apie Žemaitiją sudarytoją ir leidėją, muziejininkę Danutę Mukienę.