(Tęsinys)
Dar apie Šiaulių paštininkų švietimo draugijos šaulių sporto klubą „Žinia“
1938 m. rugsėjo 17 d. įvyko Šiaulių paštininkų švietimo šaulių sporto klubo „Žinia“ susirinkimas, kuriame dalyvavo apie 30 narių. Klubo vadovas J. Karaša supažindino narius su naujomis veikimo gairėmis ir peržvelgė praeities nuveiktus bei užsibrėžtus ateityje nuveikti darbus. Klubo pažiba – futbolo komanda, kuri pateko į II lygą. Klube veikė dvi futbolo komandos: II lygos ir A klasės, krepšinio ir tinklinio komandos, šachmatininkai, lengvaatlečiai, šaudymo sekcija. Klubas numatė plėsti ledo sportą. Klube buvo iki 50 narių.
Į Šiaulių paštininkų švietimo draugijos šaulių sporto klubo „Žinia“ tarybą buvo išrinktas: vadovo pavaduotoju A. Balčiūnas, sekretoriumi Jonas Sakas, ūkio vedėju V. Kėželis (Pasirašo: Julius. Iš sportininkų veiklos. „Pašto pasaulis“, 1938, Nr. 9, p. 152).
Jonas Sakas (1912–1987) Šiaulių pašte dirbo penktos eilės valdininko pareigose 1930-1931 ir 1938-1939 m. Jis buvo išrinktas Šiaulių paštininkų švietimo draugijos šaulių sporto klubo „Žinia“ sekretoriumi, paskui ir valdybos nariu. 1939 m. gruodį buvo perkeltas iš Šiaulių į Vilnių telefono-telegrafo stoties pirmos eilės prižiūrėtoju (J. Sakas, naujasis pašto valdybos administracijos referentas. „Pašto pasaulis“, 1940, Nr. 6-7, p. 82).
1938 m. gruodžio 17 d. Šaulių sporto klubo „Žinia“ susirinkime buvo nutarta aktyviai ruoštis 20 metų Šaulių sąjungos šventei ir dalyvauti beveik visose sporto šakose (Pasirašo: J. Iš Šiaulių paštininkų veiklos. „Pašto pasaulis“, 1938, Nr. 12, p. 199).
1938 m. sporto klube „Žinia“ buvo 50 narių (Ulpis A. Sportas. „Šiaulių metraštis“, 1938, Nr. 5, p. 72). 1939 m. klube buvo 58 nariai, iš kurių 36 aktyviai dalyvavo sporte (Jurg. Janušauskas. „Iš „Žinios“ sporto klubo veiklos. „Pašto pasaulis“, 1939, Nr. 7-8, p. 107). 1940 m. „Žinios“ paštininkų draugijoje buvo 112 narių.
1939 m. sausio 2–9 dienomis Kaune sporto klubo „Žinia“ sportininkai K. Trunca ir A. Karaša baigė krepšininkų instruktorių-teisėjų kursus ir pradėjo treniruoti klubo krepšininkus (Paštininkai – krepšininkai. „Pašto pasaulis“ 1939, Nr. 1, p. 15).
1939 m. vasario 15 d. Šiaulių paštininkų švietimo draugijos „Žinia“ narių susirinkime pirmininku išrinktas J. Karaša, į valdybos narius A. Petrauskienė ir J. Sakas (Pasirašo: J. Šiaulių paštininkų švietimo draugijos „Žinia“ susirinkimas. „Pašto pasaulis“ 1939, Nr. 2, p. 32).
Jurgis Janušauskas 1939 m. rašinyje apie Šiaulių paštininkų švietimo draugijos „Žinia“ veiklą fizinio lavinimo srityje rašė: „Iki šiol Šiaulių paštininkams buvo labai aktualus patalpų klausimas, ir sporto šakos negalėjo būti tinkamai išvystytos. Ir naujai statomuose rūmuose, atrodo, organizacijoms skiriamas kambarys negalės visų reikalavimų patenkinti. Nežiūrint to, vis tik „Žinios“ sportininkai parodė sąskrydžiuose savo darnumą. Didelis sporto mėgėjas, d-jos pirmininkas J. Karaša visapusiškai rūpinasi įvairių sporto šakų kultivavimu. Šiuo metu sportas sudarė savo atskirą klubą ir veikia savarankiškai „Žinios“ draugijos vardu. Šis sporto klubas kol kas aktyviai dirba tik su futbolu. Futbolo komandos laimėjimų yra nemažai ir gana sėkmingų. Šiais metais sporto praktika numatyta dar daugiau išvystyti, pritraukiant ir naujai atvykusius iš Klaipėdos krašto asmenis. Jau dabar pradedama ruoštis šaulių 20-mečio sukakčiai ir čia manoma pasirodyti kamuolio žaidimuose, lengvojoje atletikoje, krepšinio ir ping-pongo (stalo teniso – J. N.) turnyruose, šachmatų varžybose ir kt.“ (Jurgis Janušauskas. „Žinios“ draugija kūrybiniame darbe. „Pašto pasaulis“, 1939, Nr. 4, p. 60).
Apie 1939 m. rugsėjo 18 d. Šiaulių paštas iš senųjų patalpų persikėlė į naujuosius rūmus, kur jam buvo skirti du aukštai, o trečiajame laikinai įsikūrė Prekybos institutas. Senieji pašto pastatai buvo perduoti Švietimo ministerijos Prekybos mokyklai. Naujieji pastato rūmai (architektas inž. Dužauskas) Aušros alėjos ir Dvaro gatvių kampe buvo didžiausias pastatas Šiauliuose ir puošė visą miestą, o ypač Aušros alėją. Čia buvo vystomas sportas, organizuojamos varžybos ir sporto vakarai, pašto kieme buvo įrengta sportininkams treniruotis aikštelė, įsigyta sportinio inventoriaus.
1939 m. Šaulių sąjungos Šiaulių būrio sporto klubas „Žinia“, be futbolo, dar turėjo krepšinio ir tinklinio komandas. Sporto klubą rėmė Šaulių sąjunga ir Šiaulių paštininkų draugija „Žinia“. Šio klubo 5 žaidėjai buvo įtraukti į Šiaulių sporto apygardos futbolo rinktinę (Jurg. Janušauskas. Iš „Žinios“ sporto klubo veiklos. „Pašto pasaulis“, 1939, Nr. 7-8, p. 107).
Šiaulių pašto vyr. mechanikas, žinomas Šiaulių miesto sporto veikėjas, „Žinios“ draugijos ir sporto klubo pirmininkas Jurgis Karaša nuo 1940 m. balandžio 1 d. išėjo į pensiją (Karaša į pensiją. „Įdomus mūsų momentas“ 1940 balandžio 7, p. 4).
1940 m. balandžio 13 d. įvyko naujųjų Šiaulių pašto rūmų atidarymo iškilmės. Šiame pastate buvo skirta patalpa ir sporto klubo „Žinia“ sportininkams. Draugijos nariams buvo įrengta sporto aikštelė, sūpynės vaikams, pastatyti stalo teniso stalai, įsigyta šachmatų ir šaškių žaidimo komplektai. Draugija Pašto gatvėje turėjo nuosavą medinį namelį, kuriame buvo organizuojami įvairūs renginiai.
Per pirmąją sovietinę okupaciją 1940 m. rudenį buvo panaikintos tarpukariu Lietuvoje veikusios sporto organizacijos ir sąjungos, buvo uždrausta nešioti šių sporto organizacijų aprangą, naudoti sportinę simboliką. Buvo nutraukta Šiaulių paštininkų švietimo draugijos ir Šaulių sporto klubo „Žinia“ veikla.
Vandens sportas ir jūrų skautai
Vandens sportas Šiauliuose pradėtas vystyti XX a. trečiajame dešimtmetyje. Pirmieji šiuo sportu užsiėmė jūrų skautai.
Apie Šiaulius buvo nedaug vandens telkinių. Tai Ginkūnų, Talkšos ir Rėkyvos ežerai. Nuo seno šiuose ežeruose buvo naudojamos irklinės valtys, o tarpukariu – ir buriniai laiveliai. Tuo metu iškilo būtinybė Šiauliuose burti žmones besidominčius irklavimu baidarėmis ir buriavimu.
Jūros skautai nemažai prisidėjo, kad vandens sportas Šiauliuose taptų populiarus ir patys aktyviai dalyvavo šioje veikloje. Todėl būtina bent trumpai apžvelgti tarpukario jūrų skautų istoriją Šiauliuose.
Jūrų skautai Lietuvoje veikė ne tik Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Biržuose, Kėdainiuose, Mažeikiuose, Tauragėje, Telšiuose, Viekšniuose, jų skiltys (laivai) buvo kuriamos ir kitose Lietuvos vietovėse, kur buvo upių, ežerų ar jūra, ten kur jie galėjo užsiiminėti vandens sportu, mokytis jūrininkystės (Kraujalis, K. Skautiškai jūrišku keliu. „Skautų aidas“, 1937, Nr. 10, p. 218-219).
Lietuvoje veikė ir atskiros jūrų skautų valtys, kurios buvo prisišliejusios prie kurios nors skautų draugovės. Valtys (skiltys) turėjo bent vieną šešiairklę valtį arba bent tris dvivietes baidares. Geriausiu atveju – burinį laivelį ar jolę. Beveik visi Lietuvos jūrų skautų vienetai naudojo vėliavą (mėlynas kryžius baltame fone, viršutiniame prie koto ketvirtyje nacionalinė trispalvė) su jūrų skautų ženklu – lelija su inkaru ir vyčiu skydo viduryje.
Jau 1925 m. prasidėjo pirmieji bandymai organizuoti jūrų skautus Šiauliuose. Būtent vandens sportu ir buriavimu Šiauliuose pirmieji pradėjo užsiiminėti jūrų skautai. Jie užsiiminėjo vandens sportu ir buriavimu Šiauliuose, Talkšos ir Rėkyvos ežeruose ir kituose vandens telkiniuose.
1926 m. spalio 19 d. Šiauliuose įsisteigė pirmasis jūrų skautų vienetas – atskira skiltis (valtis), kuriai vadovavo Vladas Orlauskas, vėliau J. Kairys (Jurgėla, P. Lietuviškoji skautija. 1975, New York, p. 196). Jūrų skautai nuomojo valtis ir plaukiojo Šiaulių ežere.
Iki 1931 m. Šiauliuose buvo ir daugiau bandymų kurti jūrų skautų valtį, tačiau šie mėginimai nepavyko. Tik 1931 m. jų veikla mieste įgavo organizacijos statusą. 1931 m. sausio 18 d. Šiaulių rajono skautų tunto tuntininkui leidus, Mokytojų seminarijoje įsikūrė jūrų skautų valtis (skiltis). Pirmajai jūrų skautų valčiai Mokytojų seminarijoje vadovavo Kazimieras Vėževičius (Pasirašo: St. G. Iš Šiaulių r. tunto. „Skautų aidas“, 1931, Nr. 2).
Šios valties vadas ir jūrų skautai aktyviai įsitraukė į veiklą Šiauliuose. Iš pradžių buvo tik viena jūrų skautų valtis, kurią sudarė 12 narių.
1931 m. pavasarį Mokytojų seminarijos jūrų skautai nuomojo valtis ir plaukiojo Talkšos ežere. Tų pačių metų birželio mėnesį Šiaulių skautų vyčių būrelis surengė didelę kelionę baidarėmis: iš Kelmės plaukė Kražante, toliau – Dubysa, Nemunu ir kanalais iki Klaipėdos. Keliautojai aplankė daug gražių ir istorinių Lietuvos vietų (Pasirašo: Pilypas. Įdomi šiauliškių kelionė. „Skautų aidas“, 1931, Nr. 14-15).
1931 m. rugsėjo mėn. jūrų skautai surengė dar vieną iškylą Lietuvos upėmis. (Pasirašo: Skautas. Šiaulių jūrų skautai. „Skautų aidas“, 1932, Nr. 6).
Šiaulių skautų Gedimino-Basanavičiaus vyčių būrelis taip pat užsiiminėjo vandens sportu. Buvo įsigiję nedidelių laivelių, baidarių, kuriomis 1931 m. vasarą irstėsi Lietuvos upėmis.
1932 m. vasario 6 d. jūrų skautai Šiaulių mokytojų seminarijoje surengė vakarą, surinko 60 litų, kuriuos paskyrė vandens sporto įrangai įsigyti. Jūrų skautų didžiausias uždavinys buvo įsigyti nuosavą valtį, kad tobulintų plaukiojimo įgūdžius (Pasirašo: Skautas. Šiaulių jūrų skautai. „Skautų aidas“, 1932, Nr. 6).
1932 m. Šiaulių mokytojų seminarijoje veikiančiai jūrų skautų valčiai toliau vadovavo vairininkas K. Vėževičius. Joje buvo 28 nariai, kurie sudarė tris valtis (skiltis) (Pasirašo: Skautas. Šiaulių jūros skautai. „Skautų aidas“, 1932, Nr. 6).
Iš šios valties išaugo Vaidoto valtis, kuriai vadovavo leitenantai P. Bandzinas, Gelumbauskas ir A. Rudzys. 1932 m. K. K. Vaidoto draugovė įsigijo trijų porų irklų valtį. Jūrų skautai kiekvieną mėnesį rengė laivo sueigas, neskaitant atskirų valčių sueigų, mokėsi jūrininkystės įgūdžių.
1932 m. birželio 5 d. Šiaulių jūrų skautai nuleido į Šiaulių ežerą 10 metrų ilgio, 8 irklų vienstiebį laivą, kuriuo mokėsi plaukioti (Pasirašo: V. A. Šiaulių skautai. „Karys“, 1932, Nr. 24, p. 482).
1933 m. birželio 21 d., populiarindami vandens sportą, Šiaulių jūrų skautai kartu su Mokytojų seminarijos abiturientais irstėsi laiveliais miesto ežere (Atestatai ant ežero bangų. „Šiaurės Lietuva“, 1933 birželio 25, p. 2).
1936 m. balandžio 17-21 d. Klaipėdoje įvyko Lietuvos jūrų skautų vadų sąskrydis ir praktiniai jūrininkystės kursai, kuriuose dalyvavo ir jūrų skautų atstovai iš Šiaulių. Sąskrydžiui vadovavo Lietuvos skautų sąjungos Jūrų skyriaus vadas skautininkas karo laivyno leitenantas Povilas Julius Labanauskas, jam padėjo „Budžio“ laivo vadas vyr. valtininkas K. Pauža.
1936 m. Šiaulių draugovėse steigėsi naujos jūrų skautų valtys (skiltys). Tų pačių metų lapkričio mėnesį Šiauliuose prie jūrų skautų K. K. Vaidoto laivo įsisteigė dvi jūrų skaučių valtys. Vienai vadovavo skiltininkė jūrų skautė Irena Staškevičiūtė (Laurinavičienė), kitai – jūrų skautė Olė Dapšytė. 1937 m. abi jūrų skaučių valtys prisijungė prie „Kastyčio“ laivo. Šiam laivui vadovavo vyr. valtininkas Bernardas Laurinavičius, vėliau – leitenantas Stasys Bulota (Iš Šiaulių jūros skautų gyvenimo. „Skautų aidas“, 1937, Nr. 1, p. 11).
1937 m. įsikūrė „Kastyčio“ laivas, kuriam vadovavo vyr. valtininkas B. Laurinavičius, leitenantai Obuchovičius, S. Bulota. „Kastyčio“ laivo štabą sudarė Edvardas Petrovas, O. Dapšytė, laivo vadas B. Laurinavičius, I. Staškevičiūtė (Laurinavičienė), Jonas Šablinskas, Pranas Mažeika, Vytautas Pociūnas, K. Veitas ir kt. (Jurgėla, P. Lietuviškoji skautija. 1975, New York, p. 211).
1937 m. vasario 21 d. laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ apie jūrų skautų veiklą mieste rašė: „Šiaulių jūros skautų „Vaidoto“ laivas, vadovaujamas vyr. valtininko leitenanto Pr. Bandzino, gyvuoja 6 metus. Neseniai prie laivo įsisteigė ir mergaičių „Gulbių“ valtis, kuri, dar mažai praktiškų ir teorinių žinių turėdama, daro užsiėmimus kartu su laivo įgula. Šiuo laiku laivo įgula (su mergaitėmis) sudaro 40 narių, kurie veik visi uniformuoti. Taip pat neseniai įkurta jaunųjų jungų 2 valtys, tiesioginėj vado žinioje. Tai būsimieji Lietuvos laivyno jūrininkai“ (Jūros skautų gyvenimas. „Įdomus mūsų momentas“, 1937 vasario 21, p. 6).
1937 m. jūrų skautų K. K. Vaidoto laivas įsigijo aštuoniukės 20 žmonių valtį, kuri kainavo 180 Lt, taip pat jis gavo iš miesto burmistro raštą, kad jiems skirta Šiaulių paežerėje vieta prieplaukai įrengti. Jūrų skautai prieplaukoje numatė pastatyti pastatą, kuriame būtų galima laikyti įrankius, dalis ir kt. (Nauja valtis. Gavo prieplauka. „Įdomus mūsų momentas“, 1937 gegužės 30, p. 2).
1937 m. gegužės 23 d. jūrų skautų K. K. Vaidoto laivas pasidalijo į du laivus. Pirmajam laivui buvo paskirtas vadovauti K. Pocius ir vairininkas Pranas Mažeika, o antrajam – „Kastyčio“ laivui – vairininkas V. Veikutis ir vyr. valtininkas B. Laurinavičius. Abu laivus globojo skautų skyriaus vadas pusskautininkas leitenantas Pr. Bandzinas (buv. Vaidoto laivo vadas) (2 laivai. „Įdomus mūsų momentas“, 1937 gegužės 30, p. 2).
1937 m. birželio 18-28 dienomis jūros skautų „Kastyčio“ (Kęstučio) laivo įgulos vadas vairininkas V. Veikutis ir jo padėjėjas vyr. valtininkas B. Laurinavičius baidare nuplaukė per 300 kilometrų. Jie plaukė Dubysa, Nemunu ir Kuršių mariomis iki Nidos, kur aplankė ten įsikūrusią skautų stovyklą Nidoje.
Šiaulių jūrų skautai pasižymėjo aktyvia veikla vystydami mieste vandens sportą ir buriavimą. 1937 m. vietos spauda rašė: „Praeitą rudenį „Vaidoto“ valtį piktadariai sunaikino. Įgula (ją sudarė 9 nariai ir 11 „keleivių“), netekusi tokio brangaus daikto, iš karto labai nusiminė, bet laivo vaidijos dėka, vietoj sulaužytos užsakytos 2 naujos valtys po 100 litų vertės, kurios pavasarį bus gatavos. Negavę pašalinės paramos, „vaidotiečiai“ nutarė atsisakyti nuo kino filmų lankymo ir kt. malonumų, o tas santaupas paaukoti valčių įsigijimo reikalams.
Jūros skautų K. K. Vaidoto ir „Kastyčio“ laivų įgulos nariai aktyviai suskato naudotis Talkšos (Šiaulių) ežeru, kuriame atliko įvairius plaukiojimus, pervažiavimus ir t. t. Be to, baigė įrengti prieplauką ir ruošėsi prisidėti prie jachtklubo ruošiamo vandens karnavalo (Sparčiais šuoliais. „Įdomus mūsų momentas“, 1937 rugpjūčio 8, p. 5).
1937 m. rugpjūčio 15 d. Šaulių jachtklubas Talkšos ežere surengė vandens karnavalą, kuriame su savo laivu dalyvavo ir jūrų skautai. Jūrų skautų laivas buvo gražiai iliuminuotas (Dalyvavo karnavale. „Įdomus mūsų momentas“, 1937 rugpjūčio 22, p. 2).
1937 m. spalio 10 d. Šiaulių jūrų skautai savo prieplaukoje (Rygos g. 42C, prie Šiaulių ežero) surengė vandens sporto sezono uždarymą. Jame dalyvavo Šiaulių rajono tunto tuntininkas, vyr. skautininkas Kazimieras Ubeika (1884–1942), Butkevičienė, Kęstučio ir jaunesniųjų skautų draugovių draugininkai ir per 50 svečių.
Šio renginio metu tuntininkas K. Ubeika pabrėžė jūros skautų įgulų nariams (jų buvo 20), kad jie ir toliau studijuotų jūrininkystę ir lavintųsi.
Po to įgulos nariai išplaukė į Šiaulių ežerą, kur laiveliais atliko keletą parodomųjų plaukiojimo numerių. Ypač didelį įspūdį padarė kandidatų į jūros skautų išvežimas į Talkšos ežerą ir jų palikimas ežero viduryje valtyje be irklų. Kandidatai į jūrų skautus sėkmingai išlaikė išbandymą ir sugrįžo į krantą irkluodami vien rankomis.
Jūrų skautų vandens sezono uždarymą pravedė „Kastyčio“ laivo vadas, valtininkas, jaunesnysis leitenantas Obuchovičius ir to laivo vado pavaduotojas, jūrų skautas B. Laurinavičius (Jūros skautų vandens sezono uždarymas. „Skautų aidas“, 1937, Nr. 18, p. 414).
Šiaulių jūrų skautai surengė nemažai plaukiojimų buriniais-irkliniais laivais ir baidarėmis po Lietuvos upes ir ežerus. Vis dėlto svarbiausias jų tikslas buvo nuplaukti iki Klaipėdos uosto ir susipažinti su jūriniu gyvenimu.
Pasibaigus vasaros vandens sezonui, Kęstučio draugovės nariai studijavo žemėlapius, laivybą Lietuvos upėse ir ežeruose, kad kitais metais galėtų vėl vykdyti ilgesnes keliones, kaip kad 1937 m. jų įgulos nariai buvo padarę. Buvęs „Kęstučio“ laivo įgulos narys vyr. valtininkas B. Laurinavičius palinkėjo jūrų skautams nukreipti irklus ir bures į Klaipėdą ir į ošiančią gražiąją Baltiją (Vandens sezono uždarymas. „Įdomus mūsų momentas“, 1937 spalio 17, p. 5).
1938 m. kovo mėn. K. K. Vaidoto laivo nariai vykdė intensyvų pasiruošimą vasaros plaukiojimams. Jie susipažino su įvairių upių navigacija, kliūtimis, apylinkėmis ir kt. Jūrų skautų K. K. Vaidoto laivui vadovavo energingas ir darbštus vadas jaunesnysis leitenantas paskautininkas Gelumbauskas.
1938 m. K. K. Vaidoto laivo „Žuvėdros“ valties nariai vasarą atliko kelionę: iš Šiaulių iki Kauno vyko traukiniu, iš Kauno į Alytų keliavo pėsčiomis, o iš čia baidarėmis plaukė Nemunu maršrutu Alytus-Kaunas-Klaipėda.
Klaipėdoje keletas šiauliečių jūrų skautų pasiliko Buriavimo mokykloje ir po savaitės jie baidarėmis plaukė maršrutu Klaipėda-Kaunas. Kiti K. K. Vaidoto laivo valties jūrų skautai plaukė baidarėmis įvairiomis Lietuvos upėmis, kad geriau pažintų kraštą (Pasirašo: Marela. Nuo Dzūkijos iki Klaipėdos. „Skautų aidas“, 1938, Nr. 7, p. 149).
(Bus tęsinys)
Šiaulių valdžios berniukų gimnazijos jūrų skautai prie karo laivo „Prezidentas Antanas Smetona“. 1937 m. Nuotr. iš Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos istorijos Jono Krivicko muziejaus.
Šiaulių paštininkų švietimo draugijos šaulių sporto klubo „Žinia“ pirmininkas Jurgis Karaša. XX a. ketvirtas dešimtmetis. Nuotr. iš interneto.
Šiaulių paštininkų švietimo draugijos „Žinia“ nariai po talkos tvarkant laisvalaikio ir sporto aikštelę. XX a. ketvirtasis dešimtmetis. Antano Sako nuotr.
Šiaulių paštininkų švietimo draugijos „Žinia“ spaudas.
Šiaulių jūrų skautai su 8-ojo pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulko vadais. XX a. ketvirtas dešimtmetis. Iš P. Kaminsko rinkinio.
Šiaulių jūrų skautės. 1932-12-18. Fotografas M. Paukštis. Iš P. Kaminsko rinkinio.
