Gyvenimo knygą skaityk laps į lapą... (Vincas Kudirka)
Kelionė Vinco Kudirkos takais ir į „Tautiškos giesmės“ gimtinę
Lietuvos atkūrimo šimtmečiui skirti renginiai tęsiasi visus 2018 metus. Šiai sukakčiai paminėti skirta ir spalio 11 d. Šiaulių senjorų surengta išvyka autobusu į Kudirkos Naumiestį. Akstinas surengti šią kelionę buvo ir kitos sukaktys, susijusios su Lietuvos gydytoju, prozininku, poetu, publicistu, varpininku, laikraščio „Varpo“ redaktoriumi, lietuvių tautinio sąjūdžio ideologu, Lietuvos himno autoriumi Vincu Kudirka (1858–1899), nuo kurio gimimo šiemet gruodžio 21 dieną sukaks 160 metų.
Be to, šiemet sukanka 120 metų kai jo redaguojamame laikraščio „Varpas“ 1898 m. lapkričio-gruodžio 6 numeryje buvo paskelbta „Tautiška giesmė“, kuri 1918 metais Lietuvai pasiskelbus nepriklausoma respublika, tapo šalies himnu, o 1988 m. lapkričio 18 d. „Tautiška giesmė“ tapo Lietuvos himnu.
Šiaulių senjorų kelionė į Kudirkos Naumiestį taip pat skirta paminėti istorinę kelionę, kurią prieš 120 metų surengė būrelis Lietuvos šviesuolių. 1898 metais vasarą lietuvių inteligentai, kultūros ir visuomenės veikėjai – rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, seserys Marija ir Jadvyga Juškytės iš Pernaravos, studentai Povilas Višinskis ir Petras Avižonis – iš Kėdainių rajone esančio Pernaravos dvaro išvyko į nelengvą kelionę arkliais į tuometinį Naumiestį, sergančio daktaro Vinco Kudirkos aplankyti.
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė savo prisiminimuose apie šią kelionę 1924 m. rašė: „Dabar mažai kam bus suprantama, koks tat žygis buvo (...) inteligentams 26 metai atgal aplankyti Kudirką. Ilgai buvo ruoštasi tam žygiui, tartasi, ieškota progos, ilgai su savaisiais politikuota, kol pagaliau pasisekė įvykdyti tą, ko visų šios ekskursijos dalyvių jau seniai taip buvo ilgėtasi ir trokšta.
Susiradome tai kelionei: dvi Juškytės, Jadvyga ir Marė (dabar Rindzevičienė), Kauno apskr. bajoraitės, Višinskis Povilas, dar studentas Šiaulių apskr., Petras Avižonis (dabar profesorius), tada dar studentas, ir aš, – abu Panevėžio apskr., – ir po gana įdomios odisėjos atsidūrėm pagaliau Plokščiuose, Suvalkų gub.“ (Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Raštai I t. V.: Vaga, 1966, p. 401-402).
Tai buvo nelengva ir sunki kelionė. Jos dalyviai buvo Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, seserys Marija ir Jadvyga Juškytės, Petras Avižonis ir Povilas Višinskis, kurie į kelionę leidosi turėdami tikslą nuvykti į Naumiestį ir susitikti su dr. Vincu Kudirka. Tuo metu Petras Avižonis dirbo felčeriu Joniškėlyje ir gyveno pas Petkevičius. Čia 1898 m. visą vasarą pas Gabrielę Petkevičaitę-Bitę, Joniškėlyje viešėjo Povilas Višinskis ir taisė pašlijusią sveikatą.
„P. Višinskio sveikata sustiprėjo ir nuotaika pagerėjo (...). Rudeniop mudu su panele Petkevičaite nuvažiavom į Ušnėnus, aš pas Višinskį, o panelė Petkevičaite pas Žemaitę. Paviešėję kelias dienas, susitarėm trise, panelė Petkevičaitė, Višinskis ir aš, važiuoti į svečius į Pernaravos dvarą (netoli nuo Ariogalos) pas Petkevičaitės pažįstamą dvarininką Juškevičių, tikriau pasakius, pas jo dukteris paneles Juškytes, kurios esančios lietuvaitės patriotės.
Nuvažiavę į Pernaravą, nutarėm susipažinti su apylinkės lietuviais inteligentais ir šiaip lietuvybei prijaučiančiais. Jų buvo nedaug: Butkiškyje kunigas Genys, už „litvomaniją“ atkeltas iš kapelionų, Ariogaloje d-ras Rokas Šliūpas ir Plembargo dvaro savininkas Tadas Daugirdas. Per vieną dieną visus juos ir apvažiavom. (...)
Ne kiek toli nuo Vilkijos, pavažiavus Nemunais, Plokščiuose gyveno Petras Kriaučiūnas, o iš Plokščių nebetoli ir Naumiestis, vadinasi d-ras Vincas Kudirka ir pusiaukelyje d-ras Staugaitis Šakiuose. Tad ir pasileidom penkiese į ekskursiją, kuri visais atžvilgiais pavyko. Šita mūsų kelionė po Žemaitiją ir ekskursija į Pernaravą-Prienius, Plokščius-Naumiestį vyko panelės G. Petkevičaitės sąskaita“ (Avižonis P. Atsiminimai apie Povilą Višinskį. Kultūra, 1931, nr. 4, p. 212, 214, 216).
G. Petkevičaitė-Bitė su P. Višinskiu ir P. Avižoniu 1898 metų liepos mėn. pabaigoje aplankė Juškevičių šeimą Pernaravos dvare ir kartu su Jadvyga ir Marija Juškytėmis ekskursavo po Lietuvą, nuvyko į Naumiestį pas sunkiai sergantį dr. V. Kudirką. Jų kelionė vyko tokiu maršrutu: Pernarava – arkliais į Vilkiją – garlaiviu į Seredžių ir Plokščius – arkliais per Griškabūdį į Naumiestį; atgal arkliais per Sintautus į Šakius ir Plokščius – garlaiviu į Raudonę – Gelgudo pilį – Kauną, iš čia garlaiviu į Babtus – arkliais į Gailiušius ir Pernaravą. Tada, prieš 120 metų, Lietuva smaugiama caro patvaldystės, pergyveno sunkius laikus ir leistis į tokią kelionę buvo labai pavojinga ir šių patriotiškai nusiteikusių jaunuolių žygis į Naumiestį, aplankyti sergančio dr. V. Kudirkos, prilygo žygdarbiui.
Ir mes, šiauliečiai, nutarėme iš dalies pakartoti šių lietuvių entuziastų ir patriotų istorinę kelionę iki Kudirkos Naumiesčio ir atgal ir keliauti vietomis, kurios susijusios su Vinco Kudirkos ir kitų Lietuvos šviesuolių gyvenimu ir darbais. Šią kelionę skyrėme Lietuvos atkūrimo šimtmečiui ir daktaro Vinco Kudirkos 160-osioms gimimo metinėms.
Spalio 11 dienos ankstų rytą gausus būrys šiauliečių keliautojų užpildė autobusą ir pajudėjo į kelionę iš Šiaulių Kėdainių link, į Pernaravą. Pro autobuso langus bėgo Lietuvos vaizdai, balavo rūko gaubiami miškai ir laukai, upeliai ir ežerai, kaimai ir miesteliai.
Pernaravoje
Kelionė Šiauliai–Pernarava neprailgo. Kelionėje visur lydėjęs rūkas neišsisklaidė ir Pernaravoje. Simboliškai, kad mus supo istorijos ir praeities rūkas, kuris skatino vaizduotės pagalba įsivaizduoti kaip prieš 120 metų iš čia vyko kelionė į Naumiestį aplankyti Vincą Kudirką.
Pernarava buvo pirmasis mūsų kelionės punktas pakeliui į Kudirkos Naumiestį. Mus pasitiko Pernaravos seniūnijos seniūnas Artūras Gustas. Jis mus maloniai priėmė ir aprodė savo valdas. Miestelis švarus, tvarkingas, jauki aplinka, daug žalumos.
Pernarava – nedidelis Kėdainių rajono miestelis, esantis tarp Josvainių ir Ariogalos. Ji pirmąkart minima 1348 metais. Tai datai pažymėti pastatyta atminimo lenta su miestelio herbu ir užrašu: „PERNARAVA / 1348“. Pernarava turtinga savo istorine praeitimi, šiame krašte išaugusiais šviesiais žmonėmis ir jų nuveiktais darbais. Susipažinome su gražiai tvarkoma seniūnijos teritorija, želdiniais. Seniūnija ir jos seniūnas ne kartą apdovanotas už gražiai tvarkomą administracinio pastato aplinką. Seniūnas papasakojo miestelio istoriją ir aprodė žymesnes jo vietas.
Miestelio vardas žinomas nuo XIV amžiaus. Istorikų teigimu, čia stovėjusi pilis, priklausiusi bajorui Pernarui. Kitas miestelio vardo kilmės aiškinimas susijęs su tuo, kad Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas Pernaravoj laikęs savo žirgyną. Iš čia varydavęs žirgus į Vilnių, Kauną, Gardiną ir sakydavę: „Per... nu... varo“. Ilgą laiką vietovė buvo vadinama Pernurava.
Pernarava ne kartą buvo puolama kryžiuočių. Jie pirmieji prieš 670 metų paminėjo Pernaravos vardą rašytiniuose šaltiniuose. „Vygando Marburgiečio kronikoje“ rašoma, kad 1348 metais kryžiuočiai šešias dienas ir naktis niokojo Pernaravą.
XV a. pabaigoje Pernarava buvo prijungta prie Vilkijos valsčiaus. Pernaravos dvaras priklausė Lietuvos didiesiems kunigaikščiams. 1649 metais Pernaravai suteikta privilegija steigti miestelį, karčemą, turėti sekmadieniais turgų, leisti du prekymečiai per metus.
1671 m. Lenkijos karaliaus Jono Sobieskio leidimu Pernaravoje buvo pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia. Nuo 1799 m. Pernaravą valdė grafas H. Zabiela. Jis suprojektavo ir pastatė medinius dvaro rūmus, atgaivino ūkinį gyvenimą, įkūrė šešių vietų ligoninę, 1812 m. įsteigė valsčių, pastatė jam namus. 1815 m. grafas H. Zabiela pastatydino naują medinę Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčią (tebestovi iki šiol). Tai liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, vienabokštė bažnyčia. Apie 1816 m. Pernarava atiteko grafui Benediktui Tiškevičiui, Šis 1823 m. dvarą išnuomojo Piesliakams, vėliau šį dvarą nuomojo Juškevičius.
Pernarava išsiskiria medine Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia, paminkliniu akmeniu su skaičiais 1348 ir miestelio herbu. Miestelyje yra Josvainių gimnazijos Pernaravos skyrius, ambulatorija, biblioteka, paštas, parduotuvė, Josvainių kultūros centro skyrius, senosios kapinės.

Šiaulių senjorai Pernaravoje su seniūnijos seniūnu Artūru Gustu.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

Namas Šakiuose – jame gyveno Vincas Kudirka.
Iš KTU bibliotekos rinkinių

Pernaravos dvaras, iš kurio 1898 m. išvyko keliauninkai į Naumiestį dr. V. Kudirkos aplankyti.
Iš KTU bibliotekos rinkinių



