Daivos Kairevičiūtės „Burtas“ laukia jūsų spalio 25 d. 18 val. „Laiptų galerijoje“.

Grafikės, fotografės Daivos Kairevičiūtės fotografijos, daugeliui žinomos iš buvusių parodų ir socialinių tinklų, visada turi nedidelę paslaptį. Ji mėgsta provokuoti ir „apgauti“ žiūrovą išmaniu montažu, kuriuo besąlygiškai patiki. Naujoje Daivos Kairevičiūtės grafikos parodoje – mestas burtas. Tačiau tai nebe ta Cezario laikus menanti frazė, reiškusi sunkų apsisprendimą. Apsispręsti jūsų niekas nevers.  „Burtas“ – neįpareigojanti, labiau magiška forma, sužadinanti jūsų gyvenimo sapną ar sapno gyvenimą. Netgi jei sapnuojate atmerktomis akimis.   

Daivos Kairevičiūtės grafiką vienvaldiškai pripildančios moterys… Juodos kūniškosios materijos pripildytos, išsirangiusios ar šokančios, besiilsinčios ar stebinčios – jos geba gyventi čia ir dabar. Tarsi Ogiusto Rodeno  ar Kamilės Klodel skulptūriškieji pavidalai. Jose tūnanti panteriška gracija bei elegancija siaučia su žemiško prado tūrį sukaupusia gaivališka energija. Tuo pačiu momentu galima justi visą egzistenciją, iki kojų pirštų galiukų vilnijančią galybę ir trapumą.

Daivos Kairevičiūtės moteris – tarsi nematomos jėgos apsupta dangaus kūnus ir vandenis sauganti majų mitologijos Mėnulio deivė Iščela, meiliai vadinta Ponia Vaivorykštė. Ji – tarsi išnykusios civilizacijos kaukė iš požeminės karalystės, kurioje gyvas pirmapradis pasaulis, kartais sunkiai atskiriamas nuo sapno. Sapnas sapnuojamas nepriklausomai nuo to, kas vyksta aplink. Jis – kiekvienąkart iš naujo atsiskleidžiantis arbūzo ar meliono skonis karštą vasaros popietę ir būtent tada, kai labiausiai esi ištroškęs...

Daiva Kairevičiūtė, dailininkė, puikiai gebanti kurti iliuziją ir užvaldančią estetiką, taip, kad  juodos ir baltos bei kitų spalvų santykis grafikos darbuose švelniai  plazdėtų šilko ar aksomo garsais. Tarsi momentinis nušvitimas šiuolaikinio meno ar apibrėžto koncepto reikalaujančiose parodose.  

Daivos Kairevičiūtės žodžiais tariant, kūryba jai – tarsi moteriškas atsivėrimas, meditacija. Paskutiniuose grafikos darbuose šalia pilnatviško moteriškumo juntama ir vyriškoji energija. Tačiau ji išnyra tarsi nematoma galva ar kontūrai šalia moters peties.  Autorė sako, kad jos darbai galėtų būti trumpi pasakojimai apie ją pačią, jos akimirkas, žvilgsnį ir judesį. Kiekvienas piešinys – sustingęs judesys, turintis gelmę juodos formos inde. Juoda – simboliškas vandenynas, sugėręs į save visą egzistencinę patirtį, kurioje užsimezga ir tarpsta nauja ir tuo pačiu sena forma… Judesys išduoda ją, o raudona, žalia ar mėlyna spalvos kaip gaivališka upė nudažo šią akimirkos emociją.

Poetas Julius Keleras Daivos Kairevičiūtės darbuose atrado pirmosios moters  epą. „Laikas? Ievos. Erdvė? Tuštuma. Veiksmas? Sugrįžimas į prieštvaninį sapną (arba įsčias). Tai slaptoji, pirmąsyk pavaizduota dar vienos pirmosios Moters (ar meilės) istorija“.

Kokį gyvenimo sapną sapnuosite jūs  – įdomiau jums nei jūsų sapnui.

Paroda veiks iki gruodžio 4 d.