Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos III aukšto galerijoje iki birželio 6 d. eksponuojama šiauliečių dailininkų Rasos Prišmontienės ir Eimio Prišmonto kūrybos paroda „subjektyviai“. R. Prišmontienė pristato mažąją grafiką ir ekslibrisus, E. Prišmontas – akvareles. Ši paroda graži dviejų šiauliečių dailininkų dovana pavasario žaluma pasidabinusiems Šiauliams. Nesiplėtojant į išsamią parodos apžvalgą trumpai apžvelgsime Rasos Prišmontienės darbus ekslibriso srityje.

Dailininkė R. Prišmontienė – lyrikė ir filosofė. Jos pasaulis persmelktas gėrio ir šviesos. Kartu tai dailininkė estetė, siekianti elegancijos ir harmonijos, pasaulio pažinimo ir pažangos. R. Prišmontienė yra Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo narė, aktyviai dalyvauja fondo veikloje, populiarina ekslibrisą „Saulėtekio“ gimnazijoje, organizuoja parodas, edukacinius užsiėmimus, dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse ekslibrisų parodose ir konkursuose, yra pelniusi apdovanojimų.

R. Prišmontienės darbai byloja, kad  ji turi savo braižą, savo vaizdų pasaulį. Dailininkės darbuose subtilūs pustoniai, grakščios linijos, piešinys ir tekstas pagilina vienas kitą, suteikia prasmės ir  papildo jausmais vizualinę informaciją.

Dailininkės kūryboje mėgstama grafinė miniatiūra – ekslibrisas. Ekslibrisas, knygos ženklas, dažniausiai turi ne abstraktų, o visiškai konkretų adresatą, tad yra ir žmogaus ženklas. Žmogaus ženklas – knygos ženklas – menininkės ženklas, apjungia kūrybos visumą. R. Prišmontienės ekslibrisuose atsispindi dailininkės įžvalgumas, įsigilinimas į žmogų, kuriam skirtas darbas, ir pastangos užfiksuoti tikrovišką knygos savininko vidinį pasaulį. Vienuose ekslibrisuose vyrauja emocinę prasmę perteikianti linija, slepianti kietos medžiagos inertiškumą, kituose knygos ženkluose trapios ir subtilios linijos gamą papildo faktūra ir tekstas. Dailininkė naudoja oforto ir mišrią techniką. Išlaikydama individualų savo kūrybos braižą, sudėtinga grafikos technika išgaudama juodai baltas dėmes, ji ieško ir suranda vientisą knygos ženklo kompoziciją ir temos darną. Rasa Prišmontienė ieško kiekvienam knygos ženklo savininkui ir progai skirtingos estetinės išraiškos.         

R. Prišmontienės ekslibrisai – ritmingas linijų ir ženklų derinys, kuriame lyg pro šydą išryškėja giliai paslėpta mintis. Kiekvienas dailininkės knygos ženklas pasižymi stilistiniu vieningumu, simbolių, nuotaikų, detalių darnumu, erdvės ir kompozicijos pajautimu, konstruktyvumu. Jos stiliui būdinga švelni ir laisva kompozicija, kuriai lyriškumo suteikia dekoratyvumo elementai.  Ekslibrisų plastinės raiškos taupumas ir talpumas – išskirtinis bruožas, dominuojantis  R. Prišmontienės darbuose. Miniatiūriniame grafikos lakštelyje sutelkta informacija yra daugiasluoksnė. Jame fiksuojamos ne vien dailininkės estetinės nuostatos, jos santykis su praeities ir dabarties kultūra, bet kartu perteikiamos laikmečio aktualijos ir knygos savininko vidinis pasaulis.

R. Prišmontienė siekia išnaudoti visas grafikos galimybes, oforto linijos aštrumą ir lakoniškumą, klišės ir spaudo lankstumą bei įvairiapusiškumą. Jos darbai išsiskiria netikėtumu, originalumu, profesionalumu, plastine vaizdo išraiška, gera piešinio ir šrifto kompozicija. Rasos miniatiūriniai atspaudai išsklidę dideliuose popieriaus lakštuose, persmelkti elegantiškumo ir intelektualumo. Jos kūrinių formos, linijos, faktūros, juodos plotmės alsuoja didinga ramybe ir stilistiniu vientisumu. Rasa perteikdama kūrinio viziją, drąsiai naudoja oforto ir mišrią techniką.

R. Prišmontienė kurdama ekslibrisus, atsijoja tai, kas svarbiausia – objektui, ir tam, kam šis ženklas skiriamas ir priklauso. Nors pabrėžiamas dekoratyvumas, piešinys grakštus, lengvai suvokiamas, prasmingas. Šie maži grafikos lakšteliai žavi skaidria nuotaika, ornamentiškumu, glaustu vaizdu. Jie subtiliai perteikia ne tik dvasinį knygos savininko pasaulį, bet kartu jautriai ir išraiškingai apibūdina jo sąlytį su gyvenimu, knyga, biblioteka, laikmečiu. Tai gilios išminties filosofinės esė, poetinės novelės apie žmogų, laiką, būtį.

2018 05 31 14

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Į viršų