Gegužės 2 d. 17 val. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos III a. fojė vyks Alvydo Šalkausko fotografijų parodos „Žaidimas šviesa“ atidarymas. Paroda veiks iki gegužės 18 d.

A. Šalkauskas meno parodose dalyvauja nuo 1986 m. Nuo 2006 m . parodose pristato savo fotokūrybą. Menininkas surengė 10 autorinių parodų ir dalyvavo 36 grupiniuose meno renginiuose (parodose ir pleneruose). Nuo 2013 m. yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, turintis LR meno kūrėjo statusą.

Žymiausi A. Šalkausko fotografijos ciklai: „Žaidimas šviesa“, „Prisiminimai apie gimtą kaimą“, „Gimtadieniai“, „Kolegos“, „Vilniui“, „Lietuvos dvarai“, „Po saulės ženklu“, „Per laiko tėkmę“. Panoraminiai fotografijos kūriniai: „Gimto kaimo liekanos“, „Paskutinė a-lia vakarienė“.

„Estetikos ir erdvės sandūros. Taip galima pasakyti apie Alvydo Šalkausko foto parodą. Visas šio fotomenininko kelias nusėtas įvairiausių ieškojimų ir atradimų. Šioje parodoje fotografijų serija „Žaidimas šviesa“ apie tai akivaizdžiai byloja. Kiekvieną fotografiją būtų galima pavadinti maža novele ar muzikiniu opusu.

Nežiūrint visų parodos autoriaus ieškojimų, visgi pavadinčiau jį tradiciniu fotomenininku, palydinčiu ateinančias ir praeinančias madas, kuriančiu šiuolaikiškai, dinamiškai, pozityviai, tai yra foto kūryboje nenubraukiant nei vieno taško nuo „i“ ir kartu neatstumiant visų šio laikmečio iššūkių. Įdomu, kad fotografuojant aktus, menininkui pavyksta drauge apnuoginti žmogaus kūną ir dvasią, nors viskas apgaubtuose šydu ar rūku kūriniuose tarsi turėtų būti atvirkščiai. Regi, kad kiekvieną užfiksuotą momentą fotomenininkas stengiasi pajusti dvasiškai. Tai ir gražus kadras, ir gilesnio potyrio vaizdas. Alvydo Šalkausko fotografija vertinga dvasiniu požiūriu, reikalaujanti supratimo, stebinanti, išsiskirianti šiandieninės atskirties pasaulyje.

Kiekviena fotografijos paroda tarsi iškelia klausimą, ar šiandien dar reikalinga fotografija. Į šį klausimą neseniai atsakė vienas prancūzų laikraštis, išleidęs numerį, kuriame vietoj iliustracijų buvo paliktos tuščios „spragos“. Taip norėta atkreipti dėmesį į fotografijų svarbą. Alvydas Šalkauskas fotografiją apgina savo kūrinių nuoseklumu, pradžia ir pabaiga ir kas svarbiausia – grožiu. Jauti, kiek tai reikalavo laiko ir darbo. Kiekviena jo fotografija kažkuo netikėta, daugiasluoksnė, iššaukta iš vidinės gilumos.

Grožis kviečia. Ką reiškia išgirsti gražią muziką? Ji jus apžavi. Norite prisėsti ir klausytis. Tą patį galima pasakyti apie gražų sodą ar gamtovaizdį. Ir apie meno kūrinį. Jūs norite tokiame sode būti, meno kūrinį regėti. Grožis guodžia. Jame yra kažkas giliai gydančio. Charles Baudelaire‘as rašė: „Radau Grožio – savojo Grožio – apibrėžimą. Tai kažkas aistringa ir liūdna, kažkas neapibrėžta, kas teikia erdvės vaizduotei. Jei norite, savo mintis pritaikysiu regimam objektui, pavyzdžiui, pačiam įdomiausiam visuomenės objektui – moteriai“. Pagalvojau, jog šie garsaus rašytojo žodžiai labai tinka apibūdinant Alvydo Šalkausko parodą“. („Laiptų galerijos“ renginių organizatorius Ričardas Jakutis)