Vakar Berlyne, Vokietijoje,  pristatytas „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m., retrospektyvos pavadinimas. Videofilmai pristatyti Berlyno kino teatro „Z-Bar“ programoje „Directors Lounge Screening“. O šiandien galerijoje „World in a Room“ vyksta R. Venckaus ir Klaus W. Eisenlohr diskusijos apie meną.

Renginio kuratorius Klaus W. Eisenlohr apie R. Venckaus videomeną: „Lietuvių menininkas R. Venckus pristato savo kūrinius Berlyno tarptautinei publikai tuo pačiu metu, kai galerijoje „World in a Room“ demonstruojami jo videofilmai. Pastebėtina, kad jo kūriniai yra mažos trukmės filmai, inspiruoti kasdienės aplinkos, gyvenamosios-socialinės aplinkos pokyčių. Savitas R. Venckaus filmavimo ir montavimo būdas primena eksperimentinį kiną, plėtotą Vakaruose XX a. 7-ajame ir 8-ajame dešimtmetyje.

Vokietijos publikai pristatant R. Venckaus videokūrybą svarbu paminėti kelis faktus apie Lietuvą. Amerikos kultūroje įsirėžusios asmenybės Jonas Mekas ir Jurgis Mačiūnas (angl. George Maciunas), vis dar reprezentuojančios avangardinį kiną ir Fluxus meninį judėjimą, taip pat yra kilę iš Lietuvos, tačiau migravę į JAV. Apie naująją tapatybę Jonas Mekas prabyla tokiuose savo filmuose kaip „Walden/Lost, Lost, Lost“ (1969/1976). Jis, kaip ir Mačiūnas, revizuoja savo jausmus Lietuvai ir kartais juos įprasmina Fluxus judėjime.  

Ankstyvojoje savo kūryboje R. Venckus puoselėja tiesiogines nuorodas į eksperimentinį XX a. 7-ojo dešimtmečio eksperimentinį kiną ir kuria kontrastingą dialogą. Tačiau jo išvystyta kūrinių forma ir suteiktos naujos prasmės eliminuoja minėtų avangardinio judėjimo autorių kūryboje būdingą ir būtiną ingredientą – humorą ir „aukštosios kultūros“ kritiką.

J. Mekas siekė suformuoti avangardinio kino kanoną, kiną išskirti kaip rimtą veiklą, o R. Venckaus kūryboje tampa visiškai akivaizdu, kad šis kilnus kino kūrėjų tikslas yra ne tik ignoruojamas, bet ir paliekamas tolimoje praeityje.      

R. Venckaus videofilmuose pastebimas filmuojamas peizažas yra tamsus, dažnai pilkas ir nereprezentuojantis jokio gyvenimo džiaugsmo. Jo asmeninės kūrybos tikslas yra gerokai paprastesnis nei minėtų autorių, jis nėra susijęs su formos ir kanono paieška. Kūriniuose R. Venckus atsigręžia į visuomenę, kurioje jis gyvena ir susiduria su konservatyviais mitais, įsišaknijusiais viešajame diskurse.

Jo naujausiuose filmuose ženklinama kone tiesioginė kova su primityviu konservatizmu. Pavyzdžiui, videofilmas „Mano sėkmės istorija“ (2013) gali būti traktuojamas kaip autobiografinė „esė“, anksčiau niekada nedemonstruota Lietuvoje. Kūrinyje pasakojama apie sunkumus, kylančius iš konservatyvios akademinės bendruomenės aplinkos.  

Naujausias R. Venckaus videofilmas „Laiškas“ (2018) yra visiškai kitoks. Čia meilės jausmą aukštinantis laiškas paverčiamas poetiniu garso meno ir šokio junginiu, kurį „permuša“ pilkas, lietuviškos žiemos peizažas. Vienodai intensyviai skambantis autoriaus balsas, profesionalaus šokėjo judesiai, persipinančios metaforos sukuria siekiamo, bet neįmanomo geismo, trokštamo malonumo aliuziją. Iki pat videofilmo pabaigos laiško adresatas taip ir lieka nepažinus žiūrovui, anoniminis. Tad ar ne verta susimąstyti, galbūt net žiūrovas tuo pat metu gali būti traktuojamas ir kaip laiško adresatas ir kaip jo autorius…

Doc. dr. R. Venckus yra medijų meno ir kultūros tyrinėtojas, medijų menininkas. 2014 m. Vilniaus dailės akademijoje ir Lietuvos kultūros tyrimų institute apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją. Šiuo metu Doc. dr. R. Venckus yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas. Anksčiau dėstė Vytauto Didžiojo, Vilniaus, Kazimiero Simonavičiaus, Šiaulių universitetuose ir Vilniaus dailės akademijoje. Yra 18-kos mokslo straipsnių, 5-kių mokslo pranešimų skelbtų tarptautinėse konferencijose ir 20-ties – skelbtų respublikinėse mokslo konferencijose autorius.

Doc. dr. R. Venckus dažniausiai kuria fotografijos meną. Pagrindinė kūrybos tema: atmintis, laikas ir individuali patirtis bei vyriško kūno bei seksualumo interpretacijos. 2010 m. atstovavo Lietuvai tarptautinėje erotinio vizualiojo meno parodoje Lenkijoje. Surengė 43 autorines parodas Lietuvoje ir 3 užsienyje. Lietuvoje doc. dr. R. Venckus yra žinomas kaip medijų kultūros ir meno kritikas, recenzuojantis šiuolaikinio meno parodas ir rašantis apie tapybą, fotografiją ir videomeną. Jo parengtos kritinės recenzijos apie žinomus Lietuvos ir Vakarų pasaulio menininkus lydi parodas ne tik Lietuvoje, bet ir Danijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Latvijoje, etc. Doc. dr. Venckus yra 250 straipsnių apie meną ir kultūrą autorius.“