Šiauliai visais laikais garsėjo spausdinto žodžio puoselėtojais. Vien Liudviko Jakavičiaus vardas kokius prisiminimus kelia! O kur dar „Kultūros“ leidėjai, su kuriais artimai susiję Kazimieras Venclauskis, Jackus Sondeckis, Peliksas Bugailiškis. Net nacių laikais ne kur kitur, o tik Šiauliuose pavyko gauti leidimą leisti literatūros almanachą „Varpai“, kurio dviejuose tomuose savo kūrybą paskelbė žymiausi to meto Lietuvos kūrėjai.

„Varpai“ – savo 75-mečio išvakarėse
„Šiaulių naujienos“ apie „Varpus“ yra rašę. Tas leidinys nusipelnė, kad jį dar sykį paminėtume. Kitąmet sukaks lygiai trisdešimt, kai buvo priimtas sprendimas juos atnaujinti. Įdomi smulkmena: atnaujinti almanacho leidimą pirmasis „Varpų“ redaktorius prozininkas Kazys Jankauskas suteikė teisę lygiai dviem savaitėmis anksčiau, nei įvyko istorinis mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo. Tą 1988 m. rugsėjo 14 d. dabar primena antrajam „Varpų“ redaktoriui Leonui Peleckiui-Kaktavičiui skirtas autografas ant K. Jankausko romano „Ne pirmas kartas“.

Pristatant naujausią, „Varpų“ 36-ąjį tomą, Lietuvos rašytojų sąjungos klube šį gegužį daugiausia buvo kalbama apie Algirdą Julių Greimą, almanacho sumanytoją, kurio 100-metį pažymi visa Lietuva. Trečdalis šio numerio jam ir buvo skirta. Tačiau būtų nesąžininga nepaminėti gražių kolegų atsiliepimų apie dabartinį „Varpų“ puoselėtoją. Cituoju Lieruvos rašytojų sąjungos pirmininką Antaną A. Jonyną: „Labai didžiuojamės turėdami savo gretose tokį žmogų. Leonas Peleckis-Kaktavičius – pavyzdys, kad ir gyvenant atokiau nuo didžiųjų akademinių kultūrinių centrų galima nuveikti milžiniškus darbus. Kai pagalvoji apie jo, kaip rašytojo, kaip literatūros tyrinėtojo, darbus, džiaugiesi. 1988 m. imtis tokio užmojo – atgaivinti „Varpus“, – viena, bet dvidešimt aštuonerius metus dirbti tą darbą ir nenuleisti rankų – tikrai herojiškas indėlis.“

„Lietuvos bajoras“
Šiuo metu Leonas yra net trijų leidinių vyriausiasis redaktorius, ir visi jie respublikinio lygio. Nuo 2005 m. redaguoja Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos istorijos ir kultūros žurnalą „Lietuvos bajoras“.

Šimto puslapių leidinys pasižymi originaliu, dėmesio vertu turiniu, aukšta menine kultūra. Kilmingųjų žurnalas įgauna vis daugiau svorio, jame bendradarbiauja žymūs mokslininkai, žinomi kūrėjai.

„Genealogija ir heraldika“
Didelis netikėtumas – praėjusią savaitę dienos šviesą išvydo 120 puslapių apimties istorijos ir kultūros žurnalas „Genealogija ir heraldika“. Matydami, kokiu solidžiu leidiniu L. Peleckio-Kaktavičiaus dėka tapo „Lietuvos bajoras“, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos lyderiai ilgokai užtruko, kol prikalbino Šiauliuose gyvenantį rašytoją, kad imtųsi redaguoti ir jų tikslus bei uždavinius atspindintį leidinį.  Rezultatas – puikus, vertas kuo didžiausio dėmesio.

Žurnalo pirmąjį numerį, kuriame 14 rubrikų, pradeda prof. habil. dr. Alfonsas Vaišvila, kilmingais žmonėmis pavadindamas tuos, kurie žino savo kilmę. Čia ir apskritasis stalas, prie kurio aiškinamasi, kodėl prieš dešimtmetį įkurta tokia draugija, kas ir kodėl užsiima genealoginiais tyrinėjimais, koks ryšys su žymiausiais Lietuvos istorikais, heraldikais ir t. t.

„Genealogija – tai dėlionė ir ilga kelionė, – pažymi vieno straipsnio autorius. – Kelionė iš dabarties į praeitį.“

Čia ir genealoginių programų apžvalga, pažintis su šeimos medžių ir schemų kūrėjais, Lietuvos Respublikos Prezidento Aleksandro Stulginskio biografijos įdomybės, Tiškevičių giminės karjera ir genealogija, „Žagarės Naryškinai“, pažintis su riterių ordinais ir vieta šiuolaikinėje visuomenėje, mįslės Lietuvos heraldikoje ir kt.

Negaliu nepaminėti dar vieno fakto: Leonas – ne tik triskart redaktorius. Šalyje jis yra žinomas ir kaip rašytojas, 33 originalių knygų autorius.

Belieka pasidžiaugti, kad Leono Peleckio-Kaktavičiaus redaguojamuose leidiniuose bendradarbiauja ir kūrėjai iš Šiaulių krašto: Vytenis Rimkus, Janina Jovaišaitė, Jonas Nekrašius, Almanių šeima, Vladas Kalvaitis, kas be ko, ir šių eilučių autorius.