Iš autoriaus prisiminimų apie Šiaulių vidurinių mokyklų bibliotekas
1967 metais pastačius priestatą, Šiaulių 5-osios vidurinės mokyklos biblioteka buvo iškelta į žymiai erdvesnes ir jaukesnes patalpas. Tačiau pirmoji biblioteka ir pirmosios perskaitytos knygos visam laikui išliko atmintyje.

Tuometiniam Šiaulių miesto vykdomojo komiteto švietimo skyriui pravedus reformą ir mokykloms mokinius paskirsčius pagal jų gyvenamąją vietą, M. Valančiaus gatvė, kurioje aš gyvenau su tėvais, buvo priskirta J. Janonio 1-ajai vidurinei mokyklai ir nuo 1961 metų rugsėjo 1 dienos buvau perkeltas mokytis į šios mokyklos 5-ąją klasę.

Tuo metu Šiaulių J. Janonio 1-oji vidurinė mokykla dar neturėjo priestato, jo vietoje buvo stadionas. Nuo 1961 iki 1965 metų mokydamasis šioje mokykloje taip pat dažnai lankydavausi jos bibliotekoje, įsikūrusioje trečiajame aukšte, gana ankštose patalpose, kuriose buvo abonementas, knygų fondai, abėcėlinis ir sisteminis knygų katalogai ir kt.

1955–1965 metais šios bibliotekos bibliotekininke dirbo istorijos mokytoja Genė Simonavičienė. Ji taip pat vadovavo ir mokyklos kraštotyros būreliui. Kartu su kitais mokiniais teko dalyvauti šios mokyklos jaunųjų bibliotekininkų ir kraštotyrininkų būrelių veikloje.

Dažnai susirinkę po pamokų, tvarkydavome mokyklos bibliotekos fondus ir katalogus, taisydavome senas knygas ir įvairius spaudinius, sudarinėjome perskaitytų knygų aprašus, išduodavome žemesniųjų klasių moksleiviams knygas ir kt.

Man patiko leisti laisvalaikį mokyklos bibliotekoje, skaityti knygas, naršyti po enciklopedijas ir žinynus, peržiūrėti iliustracijas spalvotuose meno albumuose ir kataloguose. Gal tada ir gimė domėjimasis menu, poreikis kolekcionuoti meno kūrinius, ekslibrisus ir kitus knygos ženklus. Greitai prabėgo mokyklai skirtas laikas, tačiau ryšys su knyga ir biblioteka niekada nenutrūko ir tęsiasi iki dabarties.

Bibliotekų ir skaityklų raida Šiauliuose 1954–1967 metais
Šiaulių pedagoginis institutas nuo 1954 m. kurį laiką vadinosi K. Preikšo vardu. Pradinį šios bibliotekos fondą sudarė 2 300 egz. spaudinių, gautų iš Šiaulių miesto bibliotekų ir įvairių įstaigų. Kasmet ši biblioteka buvo pildoma vis naujomis knygomis ir spaudiniais. 1959 m. pradžioje Pedagoginio instituto bibliotekos fonduose saugota 68 620 tomų įvairios pedagoginės-mokslinės ir grožinės literatūros. Biblioteka aptarnavo instituto studentus, dėstytojus, neakivaizdininkus, tarnautojus, kitus skaitytojus. Bibliotekoje buvo abonementas, TBA (nuo 1957 m.), skaitykla (1958 m.). Bibliotekos vadovai: Danguolė Mačionienė (nuo 1958 iki 1967 m.), Emilija Sirutytė-Mieželienė (nuo 1967 iki 1986 m.), Gražina Augienė (nuo 1986 m. kovo 11 d. iki 2001 m. rugpjūčio 19 d.).

Pedagoginio instituto biblioteka savo knygoms žymėti naudojo keletą knygos antspaudų. Vieną iš jų – stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtą trijų eilučių antspaudą-užrašą su įvairaus dydžio šrifto įrašu „Šiaulių K. Preikšo / Ped. Institutas / BIBLIOTEKA“; kitą – stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtą trijų eilučių antspaudą-užrašą su įvairaus dydžio šrifto įrašu „Šiaulių / K. Preikšo Ped. Institutas / BIBLIOTEKA“. Taip pat naudotas dar vienas neapibrėžtas trijų eilučių įvairaus dydžio šrifto antspaudas-užrašas „Šiaulių / K. Preikšo v. Pedagoginis institutas / BIBLIOTEKA“.

Panaikinus K. Preikšo pavadinimą, Šiaulių pedagoginio instituto biblioteka knygas žymėjo apvaliu rėminančia linija apibrėžtu knygos antspaudu-užrašu „Šiaulių Pedagoginis Institutas / BIBLIOTEKA“. Biblioteka dar naudojo stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtą dviejų eilučių knygos antspaudą-užrašą „ŠIAULIŲ PEDAGOGINIO / INSTITUTO BIBLIOTEKA“.

„Vairo“ dviračių-variklių gamyklos technikos bibliotekos fondą 1954 m. pradėjo komplektuoti profsąjunginė biblioteka. 1959 m. pabaigoje šios gamyklos techninė biblioteka atsiskyrė nuo profsąjunginės bibliotekos. 1960 m. „Vairo“ dviračių-variklių gamyklos techninėje bibliotekoje (bibliotekininkė V. Jurėlaitė) buvo per 3 000 tomų knygų. Nuo 1961 m. perėmus „Vairo“ dviračių-variklių gamyklos techninės bibliotekos fondą bibliotekininkei E. Liebuvienei, ši biblioteka toliau plėtėsi.

„Vairo“ dviračių-variklių gamyklos techninė biblioteka turėjo ir skaityklą. Skaitytojų skaičius šioje techninėje bibliotekoje 1961 m. buvo 365, 1963 m. išaugo iki 400 (fondas 7 332 egz. knygų, išduota skaitytojams 5 546 egz. įvairios literatūros), 1965 m. „Vairo“ techninės bibliotekos fonde buvo 13 036 egz. spaudinių, 336 skaitytojai, jiems išduotos 2 524 knygos.  

1957 m. Šiaulių rajono biblioteka pradėjo veikti jai skirtose naujose patalpose V. Kapsuko gatvėje (dabar – Aušros alėja) 25a. Nuo 1957 iki 1990 m. Šiaulių rajono bibliotekai vadovavo Veronika Norvilienė.

1957 m. įkurta Gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos Nr. 2 prosąjunginė biblioteka. 1958 m. Šiauliuose buvo steigiamos naujos bibliotekos: miesto biblioteka Nr. 3 – Vytauto g. 59, 8-osios vidurinės mokyklos – K. Kalinausko g. 19, Mėsos kombinato – Taikos g. 127.

1958 m. Pedagoginiame institute pradėjo veikti 80 vietų skaitykla.

1959 m. Šiauliuose buvo įkurtos ir veikė šios bibliotekos: Šiaulių viešoji biblioteka (fondas apie 125 tūkst. tomų knygų, 4 400 skaitytojų) M. Melnikaitės g. 77 (abonemento skyrius, bendras skyrius ir skaitykla), masinė biblioteka Nr. 1 V. Kapsuko g. 23 (kartu su skaitykla, bibliotekos vedėja L. Makarienė), masinė biblioteka Nr. 2 V. Kapsuko g. 49 (vedėja E. Mendelienė), masinė biblioteka Nr. 3 Vytauto g. 59, vaikų biblioteka Lenino g. 170 (fonde buvo 13 000 knygų, biblioteka gaudavo 40 pavadinimų žurnalų, kuriuo skaitė apie 900 skaitytojų), Dviračių gamyklos – Lenino (dabar Tilžės) g. 74 (vedėja Dovydaitienė, 1959-01-01 joje buvo 257 skaitytojai, bibliotekos fondą sudarė 4 870 knygų), Prezicinių staklių gamyklos mokslinė biblioteka Žemaitės g. 137, Durpių įmonės mokslinė biblioteka (Rėkyva), Valstybinių įstaigų darbuotojų profsąjungos Šiaulių miesto komiteto kilnojamoji biblioteka Gegužės 1-osios g. 62, Pedagoginio instituto Vytauto g. 84, LKP Šiaulių miesto komiteto biblioteka V. Kapsuko g. 25, Šiaulių rajoninė biblioteka V. Kapsuko g. 25a, „Aušros“ muziejaus ir kt.

1959 m. Šiauliuose iš viso veikė 3 masinės, 1 vaikų, 32 profsąjunginės, 3 techninės, 14 mokyklinių, 2 žinybinės bibliotekos ir didžiausia zonoje – Šiaulių viešoji biblioteka. Jų fonduose iš viso buvo  apie 317 tūkst. knygų, kurias skaitė 25 tūkst. skaitytojų.

1959–1965 metais iš Šiaulių miesto lengvosios pramonės įmonių techninės bibliotekas buvo steigiamos „Elnio“ odos ir avalynės kombinate, „Verpsto“ trikotažo fabrike, „Stumbro“ odų gamykloje, Odinės galanterijos fabrike, Neaustinių medžiagų kombinate ir kt. Šios techninės bibliotekos atsiskyrė nuo profsąjungų bibliotekų.

1960 m. Šiauliuose buvo įsteigtos bibliotekos: Lietuvos TSR Centrinės mokslinės-techninės bibliotekos Šiaulių filialas Gegužės Pirmosios g. 37 (vyr. bibliotekininkė B. Vaivadaitė, dirbo Šiaulių filiale nuo 1960 iki 1990 m), 4-osios vidurinės mokyklos M. Melnikaitės g. 129, Specialiosios aštuonmetės mokyklos-internato K. Kalinausko g. 17 ir kt.
1960 m. Šiauliuose veikė 5 masinės, 1 viešoji biblioteka, 41 profsąjunginė ir 51 kilnojamoji biblioteka. Vien tik masinių ir viešosios bibliotekos knygų fonduose buvo apie 221 000 tomų knygų, kurias skaitė 10 000 skaitytojų.

Masinėje bibliotekoje Nr. 2 (bibliotekos vedėja E. Mendelienė, skaityklos vedėja E. Liebuvienė) buvo užregistruota per 570 skaitytojų, kuriems išduota per 12 000 spaudinių ir knygų. Masinė biblioteka Nr. 2 buvo įsteigusi 15 kilnojamųjų bibliotekų, kurios aptarnavo miesto įmonių ir įstaigų dirbančiuosius.

1961 m. vasario 12 d. Komunarų g. 29 atidaryta viešosios bibliotekos skaitykla, kurioje buvo 44 vietos. Skaityklos fondą sudarė apie 15 000 egz. knygų. Viešoji biblioteka kasmet gaudavo daugiau kaip 400 pavadinimų žurnalų ir laikraščių. Prie skaityklos veikė tarpbibliotekinis abonementas. Skaitykla įsigijo mikrofilmams skaityti aparatą.
1961 m. masinėje bibliotekoje Nr. 2 įvyko profsąjunginių, techninių ir kilnojamųjų bibliotekėlių vedėjų instruktažas, kuriame buvo kalbama apie bibliotekų darbą, dalijamasi patirtimi apie įvairios literatūros propagavimą, analizuojamas techninių bibliotekų darbas. Instruktaže kalbėjo bibliotekininkai L. Makarienė, E. Mendelienė, V. Vaivadaitė, V. Šimoliūnas, O. Makštelienė ir kt.

1961 m. Šiauliuose veikė apie 60 bibliotekų, jose iš viso buvo apie 500 tūkst. knygų. Iš mieste veikusių paminėtinos šios bibliotekos: Viešoji biblioteka (abonementai Nr. 1 ir Nr. 2 komplektavimo-apipavidalinimo skyrius) M. Melnikaitės g. 77, skaitykla, bibliografijos skyrius, administracija, metodikos skyrius Komunarų g. 29, knygų sandėliai Dubijos g. 19 ir Vilniaus g. 137,  masinė biblioteka Nr. 1 V. Kapsuko g. 23 (bibliotekos vedėja L. Makarienė, vadovavo šiai bibliotekai iki 1970 m., skaityklos vedėja R. Baranauskienė), masinė biblioteka ir skaitykla Nr. 2 V. Kapsuko g. 49 (bibliotekos vedėja E. Mendelienė, skaityklos vedėja O. Ruškutė), biblioteka Nr. 3 Vytauto g. 59, muzikinė biblioteka Gegužės 1-osios g. 37, vaikų biblioteka Lenino g. 170 (vedėja G. Ramašauskienė), LKP Šiaulių miesto komiteto politinio švietimo kabineto biblioteka (fondas 27 151 egz. knygų) V. Kapsuko g. 48, Lietuvos TSR LŪT centrinės mokslinės bibliotekos Šiaulių filialas Gegužės 1-osios g. 37, Pedagoginio instituto Vytauto g. 84, LKP Šiaulių RK politinio švietimo kabineto biblioteka (fondas 15 946 egz. knygų) V. Kapsuko g. 21, Šiaulių rajoninė biblioteka V. Kapsuko g. 25a, Rajoninė vaikų biblioteka S. Daukanto g. 58, Geležinkelininkų klubo biblioteka Komjaunimo g. 11 (bibliotekininkė O. Banaitienė, vedėjas V. Šimoliūnas), Respublikinės Šiaulių ligoninės V. Kudirkos g. 99, Autotransporto įmonės Nr. 1 P. Cvirkos g. 58 (vėliau M. Melnikaitės g. 162 – dabar Dvaro g.), Statybos tresto Lenino g. 156, „Stumbro“ kombinato (bibliotekininkė B. Vitkauskienė), Aklųjų draugijos gamybos-mokymo kombinato (vedėjas K. Serapinas), Rėkyvos elektrinės biblioteka ir skaitykla (vedėja E. Valikonienė, bibliotekoje buvo beveik 500 skaitytojų) ir kt. Dar veikė šios bibliotekos: Politechnikumo (dabar – Šiaulių valstybinė kolegija) V. Kapsuko g. 40, 12-osios profesinės technikos mokyklos Vilniaus g. 72, 13-osios profesinės technikos mokyklos Pagėgių g. 46, 2-osios vidurinės mokyklos-internato Vilniaus g. 297.

1961 m. buvo suformuotas Precizinių staklių gamyklos techninės bibliotekos fondas (bibliotekininkė G. Marcinkevičienė). 1963 m. šios techninės bibliotekos fondą sudarė 10 534 egz. spaudinių, buvo 170 skaitytojų, kuriems išduota 2 040 egz. įvairios literatūros. 1964 m. biblioteką perėmė tvarkyti A. Šimoliūnaitė, baigusi Kultūros-švietimo technikumą. Bibliotekoje buvo 262 skaitytojai. 1965 m. Precizinių staklių gamyklos techninės bibliotekos knygų fonde buvo 8 568 tomai knygų, 311 skaitytojų, kuriems išduota 4 970 egz. įvairios techninės literatūros.

1962 m. įsisteigė ir veikė 9-osios vidurinės mokyklos biblioteka Lenino g. 85, trikotažo fabriko „Verpstas“ profsąjunginė biblioteka A. Kleinerio g. 43. 1962 m. Muzikinė biblioteka prijungta prie Viešosios bibliotekos ir tapo jos Muzikos skyriumi (abonementas ir fonoteka, skyriaus vedėja A. Vaišvilienė). 1963 m. viešosios bibliotekos Muzikos skyrius įsikūrė V. Kapsuko g. 33, naujuose miesto kultūros namuose. 1962 m. Viešosios bibliotekos knygų saugyklai buvo skirtos naujos patalpos Lenino g. 192. 1962 m. Šiaulių viešajai bibliotekai pradėjo vadovauti J. Balaišytė-Kaškelienė, kuri šios bibliotekos direktorės pareigas ėjo iki 1989 metų.

1962 m. spaudos kolekcininkas P. Gasiūnas padovanojo Viešajai bibliotekai Šiauliuose tarpukaryje išleistų vienkartinių periodinių leidinių, muziejininkai V. Zdzichauskas, J. Naudužas, pedagogas A. Margaitis – kraštotyrinių leidinių ir etnografinės medžiagos, pensininkai Dievaičiai – buvusio vaikų darželio tėvų biblioteką ir žurnalo „Kultūra“ komplektus.

1962 m. gegužės 15 d. Šiauliuose, Lenino g. 225, prie Odinės galanterijos gamyklos, vietoj čia veikusio knygų išdavimo punkto buvo įkurta visuomeninė biblioteka Nr. 1 (bibliotekos vedėja V. Šurikienė) – pirmoji tokia biblioteka mieste. Pradinį jos fondą sudarė 1 800 egz. knygų, 1965 m. buvo 4 397 egz. spaudinių. Dalį lėšų šios bibliotekos įsigijimui skyrė Odų gamykla. Masinė biblioteka Nr. 1 savo sąskaita šiai visuomeninei bibliotekai prenumeravo 10 pavadinimų laikraščių ir žurnalų. Biblioteka užėmė vieną kambarį, kuriame tilpo visas fondas ir vieta knygų išdavimui. 1963 m. visasąjunginėje visuomeninių bibliotekų apžiūroje ši biblioteka užėmė 2-ąją vietą ir buvo apdovanota 2-ojo laipsnio diplomu. Šios visuomeninės bibliotekos fondu 1965 m. sausio 1 d. naudojosi 215 skaitytojų, kuriems išduota 8 117 egz. knygų.