facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Šiaulietis dailininkas, meno kūrėjas, Šiaulių universiteto gimnazijos mokytojas Algirdas Zibalis šių metų liepos pirmą dieną atidaro savo akvarelių parodą Rusnėje.  

Birutė Liškauskienė: „Dailininko kūriniuose bus galima pamatyti, kokie tikri ir gražūs Lietuvos krašto peizažai, arčiau prie namų, Šiaulių rajono apylinkės su savo gojeliais, ežerėliais, žolynėliais, miškeliais, pievomis. Visa tai perteikta jausmingai, jautria skaidrumui ir šviesai technika, akvarelės išsiliejimais.  

Muzikinė, darni spalvų „daina“ liejasi Algirdui laisvai, bet taip tikroviškai, ir spalvos būdingos mielam tėviškės peizažui pagal metų laikų įvairovę. Gamtos motyvai atpažįstami, brangūs,  saugotini, mylimi ir artimi ne tik menininkui, bet ir ten gyvenantiems žmonėms, kurie rūpinasi, kad tie gamtos namai išliktų tokie gražūs ne vien tik kūriniuose, bet ir ateities kartoms dar ilgai ilgai.  Juk puikiai žinome, kiek pastangų reikia gamtos grožio apsaugai, kaip viskas keičiasi ne į gerąją pusę.  

Man būtų baisu net ir pagalvoti,  kad po šimto ar kelių šimtų metų, tie puikūs gyvi peizažai išliks mūsų proanūkų proanūkams tik kaip  prisiminimas dailininkų kūriniuose. Algirdas Zibalis apie tai galvoja. Tokių darbų personalinėse parodose dalyvauja jau dvidešimt penkeri metai – tiek, kiek atkurtai Lietuvos laisvei.  

Buvo daugiau kaip dvidešimt parodų su tokiais taikai ir ramybei nuteikiančiais pavadinimais: „Ką šneka medžiai“, „Pelkių takais“, „Po dangum Lietuvos“, „Debesy, vėjo gūsy po dangum Kurtuvos“, „Ramybė“ ir kitas parodas rengė Vilniuje, Kaune, beveik visuose Šiaurės Lietuvos miestuose ir miesteliuose, Dainų šventėms, peizažo konkursams.  
Vieną iš jų laimėjo ir pateko į šiųmetinį Fabriano akvarelės bienalę Italijoje, kuri vyko balandžio mėnesį. Ten italai susidomėjo Lietuva, jos peizažais ir Algirdas netrukus buvo pakviestas dalyvauti  į „Esdėgalleria“ Sicilijoje, kur šiuo metu paroda tebesitęsia.

Ir šią parodą „Išsiliejimai“ autorius skiria svarbiai Lietuvai datai, šalies nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtpenkmečiui.

Nesvarbu jam, kad jį kritikuoja, kad vadina realistu, natūralistu, nepriima į bendras Šiaulių  dailininkų tradicines kolektyvines parodas, o svarbu tą patį padaryti dar geriau, tobuliau, lengviau ir raiškiau. Algirdo paveiksluose skamba, vaiskiai šviečia tokia spalvinga gamtos peizažų nuotaika, kad regi prieš akis  ritmingą vaizdų ir spalvų poeziją. Medžių siluetai, dangus, kalvelės, ežero vanduo, saulės šviesa, vėjas – viskas lengvai, skaidriai, plačiai liejasi, spalvos peizažuose plevena, persišviečia.

„Taip sunku būtų padaryti tapant aliejumi ant drobės, – sako autorius įsimylėjęs akvarelės techniką.  – Galėčiau be peizažų kurti ir grynas abstrakcijas arba išgalvotų peizažų kompozicijas, kaip dauguma, figūras, portretus. Bet tik tada, jeigu labai reikėtų, nes pats mieliausias darbas  yra tikriausias poilsis – tai akį traukiantis tikras, gyvai alsuojantis gamtos motyvas ir akvarelė.“

Į viršų