Vyriausybės posėdyje pritarta Teisingumo ministerijos parengtam įstatymų projektų paketui, kuris leis išsaugoti asmenų, pranešusių apie pareigūnų, valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, galimai padarytas ar daromas korupcines veikas, asmens duomenų konfidencialumą.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose yra įtvirtintos nuostatos dėl nukentėjusiųjų ir liudytojų anonimiškumo tik baudžiamajame procese, tačiau to pasigendama viešojo administravimo, tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūrose, administraciniame ir civiliniame procese.
Viešojo administravimo įstatymo, Administracinių teisės pažeidimų kodekso, Administracinių bylų teisenos įstatymo ir Civilinio proceso kodekso projektuose siūloma įtvirtinti galimybę neatskleisti asmens duomenų žmonių, pranešusių apie pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, galbūt padarytą ar daromą korupcinio pobūdžio administracinį, darbo drausmės ar tarnybinį nusižengimą.
Korupcinio pobūdžio administraciniai nusižengimai yra tokie pažeidimai, kai pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudžiančios, įpareigojančios ar apribojančios nuostatos, išskyrus drausminio pobūdžio nuostatas. Pavyzdžiui, valstybės tarnautojas teisės aktų nustatyta tvarka nepateikia Viešųjų ir privačių interesų deklaracijos, arba pateiktoje deklaracijoje nurodo klaidingus duomenis.
Korupcinio pobūdžio tarnybiniai nusižengimai – tai tokios veikos kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, komercinės paslapties atskleidimas, jei nėra padaryta didelės žalos, kai jau taikoma baudžiamoji atsakomybė; nepranešimas apie neteisėtu būdu įgyto turto ar pajamų legalizavimą ir kt.
2014 m. atlikus sociologinį tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2014“ paaiškėjo, kad tik 18 proc. Lietuvos gyventojų, 36 proc. įmonių vadovų ir 29 proc. valstybės tarnautojų praneštų apie korupciją. Taip pat šių tikslinių grupių buvo klausiama apie nenoro pranešti apie korupcijos atvejus priežastis. Visose grupėse dažniausiai buvo nurodoma, kad pranešusieji apie tokius įvykius gali rimtai nukentėti.
Priėmus šiuos teisės aktus viešajame sektoriuje galėtų reikšmingai padidėti pranešančiųjų apie pažeidimus asmenų skaičius bei sumažėti korupcinio pobūdžio pažeidimų lygis, o tai leistų ne tik išvengti netinkamo valstybės turto panaudojimo bei biudžeto lėšų švaistymo, bet ir neabejotinai padidintų viešojo sektoriaus skaidrumą, investicinį mūsų šalies patrauklumą.

Nusikaltimų aukų interesai bus ginami griežčiau
Vyriausybės posėdyje pritarta Teisingumo ministerijos parengtiems siūlymams, kurie leis nukentėjusiesiems atlyginti žalą iš nuteistųjų turimų lėšų. Ši naujovė užkirs kelią kaliniams apgaudinėti savo aukas ir leis labiau apsaugoti nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų interesus.
Šiuo metu laisvės atėmimo bausmes atliekantys asmenys, siekdami išvengti priteistų sumų arešto, dažnai nurodo ne savo asmeninę ar laisvės atėmimo įstaigų administruojamą sąskaitą, o trečiųjų asmenų – artimųjų, draugų ar kitų kalinių – banko sąskaitą. Tokiu būdu priteistas žalos atlyginimas yra pervedamas tiesiogiai į nurodytą banko sąskaitą, o turimas įsiskolinimas nuo nusikaltimų nukentėjusiems asmenims ar valstybei nėra padengiamas.
Priėmus siūlomas pataisas, antstoliai galės žymiai paprasčiau ir efektyviau vykdyti išieškojimą iš nuteistojo, kadangi jam skirti pinigai bus pervedami tik į tą mokėjimo sąskaitą, kurią antstolis gali lengvai identifikuoti ir areštuoti joje esančias lėšas.
Teisingumo ministerijos parengtą Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo projektą dar turės svarstyti Seimas.
Su šiuo teisės akto projektu galima susipažinti internete.

Pagal Teisingumo ministerijos informaciją parengė Laima TRUMPYTĖ