Manau, jog dar nebaigėte lauko kepsnių sezono? Orai nors ir atvėso, bet dar nėra tiek šalti, kad norėtųsi sėdėti namuose apsikabinus radiatorių, bent jau todėl, kad anas bus šaltas iki Didžiųjų mokesčių (šildymo) sezono pradžios. O kad jau taip, siūlau valgiaraštį vienai savaitgalio dienai, tarkime, sekmadieniui. Kodėl savaitgaliui? Žinoma, galima jį pritaikyti ir bet kuriai darbo dienai, tačiau dirbantiems ištrūkti į gamtą po darbo gana sudėtinga. Pensininkai kaip ir galėtų, bet daugeliui iš jų ne lauko kepsniai rūpi...

Pusryčiai. Kruopų košė su keptais baravykais
Jeigu šeimyna nėra didelė, pakaks vieno jauno, sveiko baravykėlio. Ir visai nesvarbu, kur jį gausite: parsinešite iš miško ar nupirksite turgelyje prie parduotuvės. (Netikėkite dezinformatoriais, kurie teigia, esą baravykai miškuose nebeauga. Kibiro storakočių gal ir nerasite, tačiau vieną kitą aptikti – visai realu. Vakar pats buvau miške...

Taigi, verdame košę. Lygiomis dalimis sumaišome trijų rūšių kruopas, tarkime, ryžių, sorų ir kukurūzų. Jeigu labiau patinka kitokios – prašom. Jei vartosite perlines kruopas – numirkykite per naktį, idant paskui nereikėtų jų virti iki Kalėdų... Kruopas užpilame vandeniu, santykiu 1:4 ir užverdame. Pasūdome, toliau verdame pamaišydami ir sumažinę liepsną. Įmetame gabalėlį sviesto. Mėgstu, kai košė gerai suverda, kruopos patyžta. O jausti „žvyrą“ burnoje – nėra labai malonu.

Kol košelė verda, užsikaičiame kavos ar arbatos – nelygu, ką geriate rytais. Tada išsikepame baravyką.

Baravyką reikia nuvalyti bei atskirti galvutę nuo koto. Tada kotą ir galvutę supjaustome išilgai, maždaug 4 milimetrų storio griežinėliais. Galvutę galima pjaustyti storesniais griežinėliais. Ji perkepa greičiau. Pabarstome druska, apvoliojame miltuose ir dedame į keptuvę su įkaitintais riebalais. Kepame iš abiejų pusių, kol gražiai paskrunda. Geriausia tam naudoti sviestą, tačiau tinka ir aliejus arba taukai, tik skonis, aišku, bus kiek kitoks. Netikėkite tais, kas sako, jog kepamos tik baravykų galvutės. Tokius patarimus dažniausiai žarsto tie, kas „gyvo“ baravyko nėra net matę. Jeigu koteliai jauno grybo ir sveiki – iškepti būna irgi labai skanūs.

Pusryčiai paruošti. Pagardiname porcijas daržovėmis, ir prie stalo!

Pietūs. Avienos šašlykai arba avienos šonkaulių sriuba su daržovėmis
Taigi, pietų atvykote į gamtą. Manau, kiekvienas turime savo pamėgtą kampelį. O pietums ruošime vieną iš aukščiau išvardintų valgių. Kadangi nežinau jūsų prioritetų, aprašysiu abu patiekalus.

Avienos šonkauliukų sriuba su daržovėmis. Gerai jeigu tam turite trikojį su pakabinamu puodu. Tada sukuriate ne itin didelį laužą ir, nuplovę mėsą bei pašalinę lajų ir sausgysles, ją užkaičiate virti. Tiesą sakant, ant šonkaulių to lajaus kaip ir nebūna, tačiau visai gali būti, kad atsivežėte kitokios avienos, tarkime, kumpio arba mentę. Čia tam atvejui... Tik turėkite galvoje, jog gerai sriubai išvirti kaulai tiesiog būtini.

O ką daryti, jeigu trikojo neturite? Tada tiks paprastas puodas, šašlykinė ir keletas iešmų, kuriuos, įkūrę šašlykinėje ugnį, sudedame briaunomis maždaug kas 5 centimetrai vienas nuo kito. Ant jų dedame puodą su vandeniu ir šonkauliais. Puodą pridengiame dangčiu, kad greičiau užvirtų. O užvirus nugriebiame putas bei sumažiname liepsną. Žinoma, čia ne dujinė – rankenėlės nepasuksi. Teks liepsnos dydį reguliuoti po puodu degančiu malkų kiekiu – pridėti jas arba atimti. Alternatyvų čia kaip ir nėra.

Sriubytė turi nestipriai kunkuliuoti. Verdame ne mažiau, kaip pusantros–dvi valandas. Per tą laiką mėsa turi lengvai nusiimti nuo kauliukų.

Po pusvalandžio, kai mėsa užvirė, galima sudėti pjaustytas bulves ir morkas. Jeigu mėgstate – būtinai įmeskite keletą gabaliukų saliero šaknies. Truputį vėliau beriame kelias saujas kruopų. Tinka visokios. Aš vartoju miežines. Galima dėti skaldytų žirnių, arba ir vienokių, ir kitokių. Kruopos teikia ne tik skonį, bet ir suteikia viralui tirštumo.

Likus iki virimo pabaigos apie 40 minučių, sudedame kubeliais pjaustytą nedidelę cukiniją, saldžiąją papriką, žiedynais smulkintą žiedinį kopūstą arba brokolį. Galima įmesti du skiltelėmis pjaustytus pomidorus.

Į pabaigą suragaujame druską, dedame kelis lauro lapus, juoduosius bei kvapiuosius pipirus, kalendrų grūdelių. O jei rastumėte saują smulkintų krapų – ir visai puiku!
Sriubytė išvirė. Nukaitę leiskime jai pastovėti 15 minučių, ir kviečiame visus prie stalo! Valgyti gamtoje šitokį gardų, kvepiantį viralą, patikėkite, yra išskirtinis malonumas! O juk dar ir šonkauliukų teks paragauti...

Avienos šašlykai. Gali būti taip, jog pasirinksite ne sriubą, bet šašlykus. Kaip pasakytų kuris nors vadybininkas: „Sveikinu, labai geras pasirinkimas!“ Geriausia šašlykus yra kepti iš avienos kumpio. Pirmiausiai mėsą supjaustome nedideliais gabaliukais ir marinuojame šitokiame marinate ne trumpiau, kaip per naktį: 1 kg jauno gyvulio mėsos, 4-5 svogūnai, druska, malti juodieji ir kvapieji pipirai, 3-4 trupinti lauro lapai, citrinos sultys, 2 šaukštai aliejaus, česnako pagal skonį.

Taigi avies kumpio gabaliukus sumaišome su išvardintais marinato ingredientais, pašlakstome citrinos sultimis, išspaudžiame kelias česnako skilteles, viską sudedame į gilesnį dubenį, pridengiame ir paliekame marinuotis šaldytuve ne mažiau kaip 8-10 valandų.

Po to liks tik mėsą suverti ant iešmų ir iškepti ant žarijų. Avieną reikia kepti ilgiau negu kiaulieną, o mėsytė turėtų gautis paskrudusi, sultinga bei minkšta. Jeigu visa tai pavyko – sveikinu!

Prie šašlykų labai tinka žaliosios daržovės, tokios kaip petražolės, kalendrų lapeliai, bazilikai, peletrūnai arba svogūnų laiškai.

Vakarienė. Cukinijų sriuba arba bandelės su sultiniu
Kadangi šiaip ar taip pietums valgėte mėsos, manau, jog vakarienei norėsis kažko lengvesnio. Taigi siūlyčiau išsivirti cukinijų sriubos. Receptas mus pasiekė iš Užkarpatės, kur ši sriuba verdama dažnai, gal net kiekvienuose namuose ir turi visokiausių variacijų.

Nulupame ir stambiai sutarkuojame 2 cukinijas. Turima galvoje jaunos cukinijos, apie vieną kilogramą svorio. Jei vartosite peraugusias lietuviškas cukinijas, nulupę pašalinkite vidurius su sėklomis. Jų tikrai mums neprireiks. O po to sutarkuokite.

Šaunu, jei neseniai virėte mėsą ir liko sultinio. Jeigu ne – pakepinkite riebaluose du smulkintus svogūnus, į pabaigą įberkite keptuvėn du kupinus šaukštus miltų ir dar pakepinkitę viską maišydami.

Keptuvės turinį sukratykite į didesnį puodą. Sudėkite tarkuotas cukinijas ir įpilkite vandens iki norimo tirštumo. Turėkite galvoje, kad virdamos cukinijos pačios išskiria vandenį – sriubytė gausis mažiau tiršta nei planavote.
Sriuba išverda labai greitai. 7-10 minučių tikrai pakanka. Į pabaigą sudėkite prieskonius: lauro lapus, kvapiuosius pipirus ir pan. Įpilkite 200 ml grietinėlės, pasūdykite.

Nukaitę įmaišykite grietinės. 2 litrų sriubos puodui reikia maždaug 250 g grietinės.
Ir paskutinis štrichas prieš paduodant – saujelė smulkintų krapų. Dieviškas valgymėlis. Paprastai valgoma su batonu ar balta formine duona.

O ką daryti, jeigu pietums virėte avienos sriubą. Antrąkart sriubos ko gero nebenorėsite? Tada siūlau išsikepti bandelių.

Rankomis arba duonkpėje suminkykite tešlą iš 560 g miltų, 8 g sausų mielių, 300 ml vandens, 2 šaukštų aliejaus, žiupsnio druskos ir 2 šaukštų cukraus. Tešlą kildinkite šiltoje vietoje apie dvi valandas, pridengę skepeta. Paprastai sakoma, jog per tą laiką tešlos tūris turi padvigubėti.

Tuomet tešlą dėkite ant miltais pabarstyto paviršiaus, padalinkite į 12-15 vienodų gabaliukų, ir formuokite pailgas bandeles. Įdarui šiaudeliais supjaustykite dalį kopūsto bei pavirkite apie 30 minučių pasūdytame vandenyje. Tada nupilkite per rėtuką, leiskite nuvarvėti.

Riebaluose pakepinkite smulkintą svogūną, tuomet sudėkite apvirtą kopūstą, druską, prieskonius ir viską kartu pakepinkite. Leiskite atvėsti.

Bandelių viršų sutepkite kiaušinio plakiniu, sudėkite į miltais pabarstytą skardą bei pašaukite į 200 laipsnių temperatūros orkaitę 30–35 minutėms.

Bandelės su kopūstų įdaru ir sultinio puodelis – puikus pasirinkimas vakarienei.
Autoriaus nuotr.