Atšalęs oras pridarė daug nemalonumų ne tik tiems vairuotojams, kurie nesuskubo pasikeisti padangų, bet ir tiems, kurie neprižiūrėjo savo automobilių akumuliatorių. Jeigu vasarą dar galima išsiversti ir su senu ar neprižiūrėtu akumuliatoriumi, tai žiemą „praslysti“ nepavyks – temperatūrai nukritus žemiau 10 C išlenda visos paslėptos ar ignoruotos problemos. Taigi, ką reikia žinoti, kad atšalus orams akumuliatorius netaptų nemalonia staigmena?
Sąlyginai akumuliatorius galima suskirstyti į aptarnaujamus ir neaptarnaujamus. Pirmo tipo akumuliatorius reikia prižiūrėti pačiam, tikrinti ir prireikus papildyti elektrolitą. Smarkiausiai elektrolitas garuoja per didelius karščius ir... didelius šalčius. Antro tipo akumuliatoriai, jeigu elektros instaliacija tvarkinga, tarnauja visą jiems priklausantį laiką be papildomo įsikišimo. Elektrolitas ne išgaruoja, o cirkuliuoja specialiais kanalais.
Kokio tipo akumuliatorių perkate, turėtų pasakyti pardavėjas. Deja, dar pasitaiko atvejų, kai pardavėjas tai padaryti „pamiršta“. Neprižiūrimas pirmojo tipo akumuliatorius gali be laiko išsikvėpti. Laimė, nesunku nustatyti, kokio tipo yra konkretus akumuliatorius. Tereikia nuplėšti viršuje esančius lipdukus. Jeigu po jais užsuktos elektrolito įpylimo angelės – akumuliatorius aptarnaujamas ir reiktų patikrinti elektrolito kiekį. Jei akumuliatoriaus paviršius vientisas, be angelių, jis antrojo tipo, tad dėl elektrolito galima nesijaudinti. Visgi, jei akumuliatorius turi indikatorių, jį reiktų stebėti. Be to, reiktų nepamiršti, kad energija, kurią akumuliatorius išnaudoja automobilio užvedimui, atsistato tik maždaug po 30 min. važiavimo. Jeigu važinėjate dažnai ir trumpais atstumais, profilaktiškai reiktų akumuliatorių kas porą mėnesių parsinešti namo ir įkrauti.
Norint, kad akumuliatorius veiktų taip, kaip priklauso, jis turi būti normaliai įkraunamas. Turint matuoklį, krovimą galima patikrinti pačiam, neturint – užsukus į pirmą pasitaikiusį servisą. Automobiliuose su benzininiais varikliais, sujungus pagrindinius elektros prietaisus, krovimas turi būti mažiausiai 13,7 V; dyzeliniuose mažiausiai 14 V, bet ne daugiau kaip 14,5 V, nes tokiu atveju elektrolitas gali pradėti virti. Jeigu skaičiai mažesni, reikėtų patikrinti generatorių ir elektros instaliaciją. Jeigu generatorius veikia netinkamai, akumuliatorius gali būti įkraunamas tiek per mažai, tiek ir per daug. Jeigu akumuliatorius bus kraunamas per mažai, jo tarnavimo laikas gerokai sutrumpės. Per daug kraunant akumuliatorių jis gali tiesiog sudegti. Tai išduos salone pasklidęs specifinis kvapas. Taip pat reiktų žinoti, kad net ir naujas akumuliatorius gali visiškai išsikrauti dėl gedimų elektros instaliacijoje. Jeigu laidai kur nors „trumpina“, elektra nuteka ir, nors automobilis stovi, akumuliatorius „dirba“. Netvarkingą automobilį palikus porai dienų, vėliau jo galima ir neužvesti. Jei akumuliatorius išsikrovęs, tai pasukus raktelį variklis „nerodys jokių gyvybės ženklų“, gali neveikti signalizacija, nedegti lempos ir pan. Jei kilo bent mažiausių abejonių dėl akumuliatoriaus ar kitos elektros įrangos veikimo, užsukite į servisą. Profilaktika visada kainuoja pigiau negu remontas.
Labai svarbu ir konkrečiam automobilio modeliui parinkti tinkamą akumuliatorių. Taupant pinigus ir pasirinkus per silpną, vasarą jo gal ir užteks, tačiau žiemą toks taupymas atsigręš prieš patį vairuotoją. Esant maždaug -10 ar -15 C, vieno užvedimo metu akumuliatorius praranda apie 40 proc. galios.
Geriausiai rinktis gamintojo rekomenduojamą akumuliatorių. Galima galios paklaida – iki 10 proc. nurodyto dydžio. Pavyzdžiui, iki 1998 m. pagamintuose automobiliuose su benzininiais iki 2,2 l darbinio tūrio varikliais turėtų būti iki 62 ampervalandžių talpos akumuliatoriai. Šiuo atveju pasirinkimas labai platus, nes 55–62 ampervalandžių talpos akumuliatorių, tinkančių benzininiams automobiliams su 1,6 l; 1,8 l ir 2,0 l varikliais, korpusai yra vienodi. Išimtis šiuo atveju yra BMW automobiliai, kuriems reikia 74 ampervalandžių talpos akumuliatorių. Tai – šių automobilių specifika: išjungus variklį elektros sistemos dar kurį laiką naudoja elektros energiją.
Automobiliuose su dyzeliniais varikliais akumuliatoriaus talpa taip pat svarbu, tačiau svarbiau mažiausia sukuriama starterinė srovė. Didelė akumuliatoriaus talpa garantuoja, kad jis ilgai suks starterį, tačiau, jei starterinė srovė bus per maža, starteris bus sukamas lėtai. Dyzeliniams varikliams labai svarbu, kad starteris būtų sukamas greitai, tad srovė turi būti didelė. Kai kuriems modeliams keliami skirtingi reikalavimai, tačiau modeliams, kurių varikliai iki 2,5 l darbinio tūrio, reiktų rinktis akumuliatorius, kurių starterinė srovė ne mažesnė negu 600A (EN). Modeliams, kurių varikliai nuo 2,5 l – kai srovė ne mažiau kaip 800 A (EN).
Paprastiems dyzeliniams automobiliams, kurių variklių tūris yra iki 2,2 l, tinka 72–74 ampervalandžių, jei variklių tūris 2,5–3 l, reiktų 85–100 ampervalandžių akumuliatoriaus.
Dar viena pastarųjų metų klaida, su kuria susiduria servisų meistrai – didelis garso įrangos kiekis automobilyje ir galingi akumuliatoriai. Jaunimas įsivaizduoja, kad galingesnis akumuliatorius skirs ir automobiliui, ir garso įrangai reikalingą energijos kiekį. Tai klaida. Generatorius per didelės talpos akumuliatoriaus visiškai neįkrauna ir jis „išsikvėpia“ net greičiau negu tinkamos talpos akumuliatorius. Muzikos mėgėjams, norintiems automobilyje vežiotis diskoteką, reiktų pagalvoti apie specialius apie 1 000 Lt kainuojančius helio akumuliatorius.
Apynaujų ir naujų mažųjų automobilių (2002 m. gamybos ir naujesni) savininkai turėtų žinoti, kad jų mašinose, greičiausiai, bus nestandartiniai akumuliatoriai. Išsikvėpus kokio mini automobiliuko akumuliatoriui, pakaitalo jam gali tekti gerokai paieškoti arba net specialiai užsisakyti. Be to, būtina tiksliai žinoti, kurioje pusėje yra išvestas „+“, o kurioje „-“, nes iš JAV ar Japonijos atgabentuose automobiliuose jie gali būti ne ten, kur europiniuose modeliuose.
Atminkite, kad tinkamai parinktas akumuliatorius ir tvarkinga elektros instaliacija garantuoja, kad automobilis užsives ir žiemą, ir vasarą.