Gegužės 8–14 dienomis yra paskelbta Ketvirtoji Jungtinių Tautų saugaus eismo savaitė. Jos metu vyksta kampanija „Saugok gyvybes #mažink greitį“, kuri vadovaujasi 2011–2020 m. Saugaus eismo dekados principais. Gyventojai skatinami atkreipti dėmesį ir saugiau elgtis kelyje.

Transporto revoliucija lėmė didžiulę ekonominę ir socialinę naudą. Tačiau padidėję transporto srautai neretai yra lydimi eismo įvykių, kuriuose žūsta daugybė žmonių. Daugelis didmiesčių susiduria su oro užterštumu, dėl ko padaugėja kvėpavimo sistemos ligų.

Pasaulyje maždaug 1,25 milijono žmonių kasmet miršta keliuose. Daugiausia keliuose žūsta jaunų žmonių nuo 16 iki 29 metų amžiaus. Eismo įvykiai keliuose susiję su maždaug 3 proc. BVP netekimu, o žemo ar vidutinio išsivystymo šalyse gali siekti net iki 5 proc. BVP.

Mirštamumas eismo įvykių metu pasaulyje pasiskirstęs netolygiai. Nors žemo ar vidutinio išsivystymo šalims priklauso tik pusė pasaulyje esančių transporto priemonių, jose žūsta apie 90 proc. visų keliuose žuvusių žmonių. Mirštamumo rodiklis eismo įvykių metu taip pat priklauso ir nuo gyvenamosios vietos. Europoje šis rodiklis yra mažiausias, Afrikoje – didžiausias.

Nors sužalojimai eismo įvykių metu yra viena dažniausių trauminių mirties priežasčių pasaulyje daugybę metų, dauguma eismo įvykių yra nuspėjami ir išvengiami. Yra daugybė efektyvių intervencijų, galinčių sumažinti eismo įvykių skaičių. Šalys, kurios naudoja šias intervencines priemones, pastebėjo mirčių skaičiaus sumažėjimą.

Vienas sėkmingiausių mirtingumo keliuose mažinimo metodų, anot Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistės Almos Mikalauskienės, tai  saugios sistemos metodas. Jis pagrįstas nuostata, kad žmogaus organizmas yra lengvai pažeidžiamas ir žmogus daro klaidas. Tad siekiama sukurti saugesnius kelius ir saugesnius automobilius, pasirinkti saugesnį greitį ir skatinti saugesnį eismo dalyvių elgesį. Kartu šie veiksniai padeda išvengti vairuotojo klaidos. Visos šios priemonės nuolat turi būti stiprinamos – jei vienos iš jų efektyvumas sumažėtų, kitos galėtų kompensuoti jos nesuveikimą ir apsaugotų eismo dalyvius.

Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad viena didžiausių problemų keliuose – per didelis ar netinkamai pasirinktas greitis. Vien 2016 metais Lietuvoje dėl vairuotojų kaltės įvyko 2 137 eismo įvykiai, kuriuose 82 žmonės žuvo ir 2634 buvo sužeisti. 2017 m. gegužės 8–14 dienomis yra paskelbta Ketvirtoji Jungtinių Tautų saugaus eismo savaitė. Jos metu vyksta kampanija „Saugok gyvybes #mažink greitį“, kuri vadovaujasi 2011–2020 m. Saugaus eismo dekados principais. Kampanijos metu skatinama imtis priemonių suvaldant greitį ir taip mažinant žūčių bei sužalojimų keliuose skaičių.

„Greičio viršijimas yra viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių. Tiksliau, per didelis ar netinkamai pasirinktas greitis yra pagrindiniai eismo įvykio rizikos veiksniai. Greičio viršijimas yra problema, su kuria susiduria visos pasaulio šalys. Paskutinį dešimtmetį yra skiriamas didžiulis dėmesys greičio valdymui, siekiant mažinti eismo įvykių, mirčių ir sužalojimų skaičių kelyje.

Beveik visose šalyse dažniau leistiną saugų greitį viršija ir patenka į eismo įvykius jaunesni, vyriškos lyties vairuotojai. Apsvaigę nuo alkoholio vairuotojai taip pat yra labiau linkę viršyti greitį.

Lietuva nuo 2011 metų siekia strateginio tikslo, numatyto Valstybinėje saugaus eismo plėtros 2011 – 2017 metų programoje – pagal žuvusių eismo dalyvių skaičių, tenkantį 1 mln. šalies gyventojų atsidurti tarp 10 geriausiais rezultatais pasižyminčių Europos Sąjungos valstybių arba, kad 1 milijonui gyventojų tektų ne daugiau nei 60 žuvusių eismo dalyvių. 2015 metais Lietuvoje 1 milijonui gyventojų teko 83 žuvę asmenys, o lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis žemesnius rodiklius nei Lietuvos turėjo tik 3 valstybės. Kasdien saugaus eismo srityje dirba daug suinteresuotų institucijų tačiau tik visų eismo dalyvių atsakomybės jausmas ir geranoriškumas kartu su specialistų darbu gali padėti sumažinti aukų keliuose skaičių ir pasiekti Valstybinėje saugaus eismo plėtros 2011–2017 metais programoje numatytą tikslą. 2015 metais Lietuvos keliuose įvyko 3 161 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu žuvo 241 žmogus ir 3 777 eismo dalyviai buvo sužeisti. Lyginant su 2014 metais, 2015 metais keliuose žuvusių asmenų kiekis sumažėjo 9,7 procento (26 žuvusiaisiais mažiau), įskaitinių eismo įvykių skaičius sumažėjo 2,9 procento (94 eismo įvykiais mažiau), sužeistųjų kiekis sumažėjo 0,21 procento (8 sužeistaisiais mažiau). 2017 metais (iki kovo 24 d.) Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 38 žmonės, t. y. 1 mažiau negu praėjusiais metais per tą patį laikotarpį. Daugiausia žuvo pėsčiųjų – 18 (12 iš jų – tamsiuoju paros metu, 3 – pėsčiųjų perėjose) ir vairuotojų – 12. Tarp žuvusiųjų: 27 vyrai ir 11 moterų“, – statistikos duomenis pateikė A. Mikalauskienė.