Kardiologė J. Plisienė: „Širdis yra vienas iš svarbiausių organų.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Akvilė PUŠINSKAITĖ
Daug metų Lietuvos gyventojų pagrindine mirties priežastimi išlieka širdies ir kraujagyslių ligos. Per 2014 metus Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirė 56 proc. visų mirusiųjų. Šiaulių visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad 2014-aisiais sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis siekė net 29,3 proc. Dažniausiai lietuviai serga išeminės širdies, cerebrovaskulinės ligomis, ateroskleroze, žmones ištinka insultas, miokardo infarktas ir kt. Apie 17,3 milijono gyvybių pasaulyje pasiglemžiančias širdies ir kraujagyslių ligas išsamiai pasakoja Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro vadovė gydytoja kardiologė Jurgita Plisienė.

Cholesterolis didina riziką
Pasak gydytojos J. Plisienės, kardiologus labiausiai jaudina ūmios širdies ir kraujagyslių ligų būklės – pavyzdžiui, miokardo infarktas, kuriuo lietuviai ypač dažnai serga. Taip pat ir bet kuri kita liga, kuri yra netinkamai gydoma. Todėl išsivysto širdies nepakankamumas, padidėja rizika patirti grėsmingus sveikatos sutrikimus, kurie gali baigtis mirtimi.
Kardiologė vardija dažniausias ligas Lietuvoje – tai arterinė hipertenzija, išeminės širdies ligos, širdies ritmo sutrikimai, kt. Pasak J. Plisienės, Lietuvoje žmonės turi didžiausią cholesterolio kiekį lyginant su visos Europos šalimis – tą įrodo registrai ir klinikiniai tyrimai. Didelis cholesterolio kiekis didina širdies ir kraujagyslių ligų apimtis.
„Cholesterolio kiekis priklauso nuo kelių dalykų. Pirma – tai, ką mes genetiškai paveldime, organizmas pats gamina cholesterolį, tam mes daryti įtaką negalime. Kitas veiksnys – tai, ką mes gauname su maistu. Kai yra didelis cholesterolio kiekis ir jeigu mes negalime jo normalizuoti maistu ir dieta, tuomet būtini vaistai“, – teigia kardiologė.
Cholesterolio gausu šiuolaikinių žmonių pamėgtame nesveikame ir greitajame maiste, tačiau ne išimtis ir lietuviška virtuvė. Lietuvių tradiciniai patiekalai – riebūs, sotūs, su padažais, o kiauliena – vienas pagrindinių dienos „palydovų“. Didžiulę įtaką daro ir nejudrumas – žmonės visur važiuoja automobiliu, mažai sportuoja, daug stresuoja – tai irgi daro įtaką cholesterolio padidėjimui.
Didžiulį gydytojų susirūpinimą kelia „jaunėjančios“ ligos – insultas, miokardo infarktas. Pasak J. Plisienės, Šiauliuose būta 20-mečių, kuriuos ištiko miokardo infarktas.

Sportas ir širdies ligos
Dažnoka situacija – jaunuolis turi sveikatos sutrikimų dėl širdies arba kraujagyslių ligų, todėl stengiasi mažiau sportuoti. Nepatogu, gali pabloginti sveikatą. Bet ar tikrai? J. Plisienė sako, kad viskas priklauso nuo individualių atvejų – kiekviena situacija skirtinga.
„Jeigu mes kalbame apie širdies ir kraujagyslių ligų profilaktiką, ką daryti, kad nesirgtume tokiomis ligomis, tai, be abejo, reikia aktyviai gyventi, sportuoti, sveikai maitintis ir t. t. Tačiau jeigu kalbame apie esančią ligą, tarkim, įgimtą grėsmingą toli pažengusią ydą, tai kaip tik sakome, kad reikia riboti krūvį, kad negalima profesionaliai sportuoti“, – teigia kardiologė.
Tačiau kartais nereikalingas net draudimas – žmogus tiesiog fiziškai nepajėgia sportuoti: dūsta, negali daug judėti ir pan.
Kardiologė J. Plisienė vis tik pastebi, kad esant nedideliems sveikatos sutrikimams, reikėtų judėti, tačiau reikiamą krūvį turi parinkti specialistai. Dažnai fizinis krūvis ir specialios reabilitacijos programos yra labai naudingos, pavyzdžiui, po patirto miokardo infarkto.
Svarbu ne tik judėti, bet ir tinkamai maitintis. Apie mitybą J. Plisienė kalba trumpai ir aiškiai – žmonės turėtų laikytis vadinamosios Viduržemio jūros dietos. Patartina valgyti daug žuvies, daržovių, mažiau mėsos, atsisakyti kiaulienos produktų.
Dabar populiarėjantys vegetarizmo, veganizmo ir žaliavalgystės judėjimai tarsi duoda puikių rezultatų – tokį gyvenimo būdą propaguojantys žmonės demonstruoja puikią sveikatą. J. Plisienės nuomone, sveika mityba daro įtaką visam žmogaus organizmui, tačiau vien toks gyvenimo būdas ne visada padeda.
„Nedrįsčiau teigti, kad tapus vegetaru arba veganu, mes būtinai išvengsime visų problemų. Man atrodo, kad subalansuota mityba yra kur kas geriau negu visiškas atsisakymas mėsos arba pieno produktų. Mano nuomone, kategoriškas nukrypimas į vieną arba į kitą pusę negerai, kaip ir per riebus maistas. Mityba turi būti subalansuota ir manau, kad žmogui reikia ir mėsos, tik galbūt liesesnės, ir pieno produktų“, – sako kardiologė.

Kada vertėtų susirūpinti?
Pirmiausia pravartu žinoti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius ir faktorius, kurie skirstomi į valdomus ir nevaldomus. Neįtakojami rizikos veiksniai – tai lytis (vyrai dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis), genetika (ligų atvejai šeimoje), amžius. Tačiau yra pluoštas rizikos veiksnių ir faktorių, kuriems žmogus gali daryti įtaką. Pavyzdžiui, reikėtų nerūkyti, mažiau vartoti alkoholio, vengti streso.
„Arterinė hipertenzija, cholesterolio kiekis, hipodinamija, mažas fizinis aktyvumas, cukrinis diabetas, nutukimas – visa tai žmogus gali valdyti su gydytojų pagalba, keisdamas gyvenimo būdą. Jeigu žmogus žino šiuos rizikos veiksnius ir mato, kad turi jų visą puokštę, tai, be abejo, reikėtų būti budriam dėl širdies ir kraujagyslių ligų“, – sako kardiologė.
Ji pabrėžia, kad apskritai vyresnio amžiaus žmonės turėtų labiau rūpintis sveikata – ypač vyrai per 50 metų. Tam yra skirtos ir profilaktinės programos, kurių metu šeimos gydytojai siunčia sveikus žmones pas kardiologus profilaktiškai pasitikrinti. Tačiau jeigu atsiranda simptomų, pavyzdžiui, skausmas krūtinėje, kuris yra susijęs su fiziniu krūviu ar dusulys, ar širdies ritimo sutrikimų, be abejo, tada būtina nelaukti ir skubiai kreiptis į kardiologus.
Dar vienas ramybės medikams neduodantis dalykas – tai, kad žmonės neatpažįsta miokardo infarkto požymių. Pasak J. Plisienės, pirmosios dvi valandos įvykus infarktui, ypač ūmiam, yra auksinės. Nuo to gali priklausyti, ar žmogus išgyvens, kokia jo sveikata bus vėliau.
Todėl dar kartą primena miokardo infarkto požymius: atsiranda stiprus, spaudžiantis, gniaužiantis skausmas už krūtinkaulio arba ties duobute, skausmas gali plisti į rankas ir visoje krūtinėje, užgniaužti gerklę. Miokardo infarktą palydi šaltas prakaitas, silpnumas, kartais širdies ritmo sutrikimai – užsitęsus tokiems požymiams ilgiau nei 10 minučių reikalinga kviesti greitąją pagalbą ir nelaukti, kol tokia būsena praeis.

Kraujo spaudimas ir jo įtaka sveikatos būklei
Arterinė hipertenzija – tai padidinto kraujo spaudimo liga. Pasak J. Plisienės, normalus kraujo spaudimas laikomas iki 140 ir 90. Gana dažnai pasitaikantis lietuvių sveikatos sutrikimas – tai padidėjęs kraujo spaudimas, todėl reikia stebėti, kaip dažnai spaudimas pakyla, kokiais atvejais taip nutinka.
Kardiologė sako, kad kartais arterinės hipertenzijos ligos pradžioje gali padėti nemedikamentinės gydymo priemonės – užtenka atsisakyti druskos, sureguliuoti darbo ir poilsio režimą. Jeigu tokios priemonės nepadeda, tada reikalingi vaistai. Arterinei hipertenzijai gydyti medikamentų apstu, todėl tik gydytojai paskirs reikiamus. J. Plisienė sako, kad šią ligą reikia gydyti, nes ji yra susijusi su tokiomis galimomis komplikacijomis kaip infarktas, insultas, širdies nepakankamumas.
„Visai kas kita yra žemas kraujo spaudimas. Mes sakome, kad tai ne liga ir tokie žmonės ilgai gyvena. Specialiai gydyti žemo kraujo spaudimo nereikia – užtenka skysčių, tonizuojančių arbatų“, – teigia J. Plisienė.
Pagrindiniai žemo kraujo spaudimo požymiai – žmogus jaučiasi mažiau darbingas, mieguistas, galbūt jam silpna. Tačiau tokia būsena nesitęsia ištisai.
Bet ar žmogaus kraujo spaudimas gali staiga pasikeisti iš žemo į aukštą. J. Plisienės teigimu, taip gali nutikti – tokiu atveju netgi laikomas normalus kraujo spaudimas, pavyzdžiui 130, gali tapti dideliu tam žmogui, kuriam visada buvo 100.

Kitų ligų ir rizikos veiksnių įtaka
ŠVSB specialistai pateikia informaciją apie širdies ir kraujagyslių ligas įtakojančius sveikatos sutrikimus. Vienas jų – cukrinis diabetas. Tai gliukozės kiekio kraujyje padidėjimas – vienas pavojingiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorių. Sergant cukriniu diabetu padidėja gliukozės kiekis kraujyje, nukenčia visa organizmo medžiagų apykaita, anksčiau pasireiškia koronarinė širdies liga, padidėja širdies infarkto rizika, pažeidžiamos kojų kraujagyslės. Cukrinio diabeto simptomai – nuovargis, pykinimas, dažnas šlapinimasis, neįprastas troškulys, kūno svorio sumažėjimas, regos sutrikimai, dažnos infekcijos, lėtai gyjančios žaizdos. Sergant cukriniu diabetu ir norinti sumažinti mikroinfarkto ir insulto riziką, reikia imtis šių veiksmų – būkite fiziškai aktyvūs, sveikai maitinkitės, nerūkykite ir kt.
Nutukimas – tai kūno masės padidėjimas dėl riebalinio audinio pertekliaus. Nutukimas labai apsunkina širdies darbą – sutrinka širdies ritmas, padidėja kraujo spaudimas, gali išsivystyti širdies nepakankamumas, koronarinė širdies liga, sustorėja širdies sienelės, greičiau vystosi aterosklerozė. Didelis cholesterolio kiekis, taip pat dažnai būna dėl nutukimo, todėl didėja išeminės širdies ligos ir insulto rizika. Norint palaikyti optimalų kūno svorį, būtina tinkamai maitintis, nepersivalgyti, būti fiziškai aktyviems.
Fizinis krūvis stiprina širdį bei kraujagyslių sistemą, todėl sumažina miokardo infarkto ir insulto riziką, diabeto ir didelio cholesterolio kiekio kraujyje tikimybę. Daugiau nei 70 proc. suaugusių žmonių juda nepakankamai, todėl sutrinka kraujospūdžio reguliacija, nutunkama, kraujyje padaugėja lipidų, pakinta gliukozės apykaita. Fiziškai neaktyvūs žmonės 2 kartus dažniau serga širdies ligomis, didesnis jų mirštamumas. Todėl bent 30 min. per dieną reikėtų skirti fiziniam aktyvumui. Jis veiksmingas tik tada, kai yra reguliarus, pakankamo intensyvumo, dažnio ir trukmės. Jeigu žmogus jau serga kokia nors širdies liga, dėl fizinio krūvio intensyvumo ir trukmės reikėtų pasitarti su gydytoju.
Stresas tapo nuolatiniu gyvenimo palydovu, juk kiekvienas patiriame stresines situacijas tam tikrais gyvenimo momentais, o tai labai alina sveikatą ir neigiamai veikia tarpusavio santykius. Ilgalaikis stresas yra vienas svarbiausių hipertoninės, koronarinės širdies ligos, aterosklerozės rizikos veiksnių. Patiriant stresą, gerokai dažniau gali ištikti staigi mirtis, sutrikti širdies veikla, ištikti miokardo infarktas ar insultas. Siekiant organizmą apsaugoti nuo kenksmingų streso padarinių, reiktų – išmokti įvertinti problemą ir ieškoti teigiamų sprendimo būdų, būti fiziškai aktyviems, išmokti atsipalaiduoti, bendrauti, neužsisklęsti savyje.
Padidėjęs kraujo krešumas, klampumas. Kraujo klampumas priklauso nuo kraujo sudėtinių dalių santykio. Didėjant kraujo ląstelių kiekiui, didėja ir kraujo klampumas. Padidėjus kraujo klampumui – sulėtėja kraujotaka, pasunkėja širdies darbas, organai nėra pakankamai aprūpinami krauju. Padidėja trombozės tikimybė. Ji yra itin didelė, jeigu pacientas serga arterine hipertenzija ar cukriniu diabetu. Kad kraujo klampumas būtų ne per didelis, reikėtų nerūkyti, reguliariai tikrintis kraują ir cholesterolio kiekį kraujyje, stebėti kraujospūdį, sveikai maitintis ir kt.
Rūkymas – tabako dūmuose yra apie 4000 cheminių junginių įvairių dalelių ir dujų pavidalu. Pagrindiniai nuodai, kenkiantys širdžiai, yra nikotinas, kuris skatina koronarinę širdies ligą, ir anglies monoksidas (CO), kuris skatina širdies ir kraujagyslių ligas. Rūkančio žmogaus širdis priversta dirbti smarkiau, širdis plaka 10 – 20 dūžių daugiau per minutę. Dėl to padidėja kraujospūdis, o kraujyje ima stigti deguonies. Rūkymas skatina kraujo krešėjimą, didina miokardo infarkto ir insulto riziką, padidina pilvo aortos aneurizmos riziką, riziką susirgti ateroskleroze ir jos sukeltomis ligomis. Lietuvos širdies asociacijos duomenimis, kasdien surūkant 20 ir daugiau cigarečių, miokardo infarkto rizika moterims padidėja šešis kartus, vyrams – tris kartus.
Taip pat kenkia ir pasyvus rūkymas, kvėpavimas aplinkoje esančiais kitų iškvėptais dūmais. Rūkantieji nuodija ne tik save, bet ir aplinkinius, nes patalpoje esantys iškvėpti cigarečių dūmai turi labai daug nuodingųjų medžiagų. Pasyvus rūkymas taip pat didina riziką susirgti išemine širdies liga, krūtinės angina, plaučių uždegimu, lėtinėmis plaučių ligomis, didina infarkto ir insulto riziką.
Alkoholio vartojimas – pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europos regionas yra daugiausiai suvartojantis alkoholio pasaulyje. Kaip rodo Higienos instituto Sveikatos informacijos centro turima informacija, praėjusiais metais dėl alkoholio vartojimo mirė 758 žmonės, tai yra 147 mažiau negu 2013 m. Alkoholis sukelia daug su širdimi susijusių problemų, kenkia širdies raumeniui, silpnina širdies funkciją, didina staigios mirties tikimybę. Svarbiausia nepiktnaudžiauti alkoholiu. Vartojant alkoholį kiekvieną dieną arterinės hipertenzijos išsivystymo tikimybė išlieka didesnė negu vartojant rečiau nei kartą per savaitę. Besaikis alkoholio vartojimas gali privesti prie insulto, padidėjusio kraujo spaudimo, padidėjusio trigliceridų lygio, turi įtakos hipertenzijos raidai.
Minėdami Pasaulinę širdies dieną nepamirškite, kad Jūsų sveikata daug priklauso nuo Jūsų pačių. Rinkitės sveikesnį gyvenimo būdą – taip padėsite ir sau, ir aplinkiniams.

Žmogus gali lemti tam tikrus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius – gydytis arterinę hipertenziją, cukrinį diabetą, atsisakyti rūkymo, daugiau judėti ir kt.
Artūro STAPONKAUS nuotr.