Vis daugiau Lietuvos piliečių susiduria su agresyvėjančia telerinkodara. Didelė dalis reklaminių skambučių ir trumpųjų žinučių nustebina ir suerzina žmones, nes jie nėra davę jokio sutikimo tokiai reklamai. Teisingumo ministerija pasiūlė didinti baudas nesąžiningiems telerinkodarininkams ir paragino žmones aktyviau kreiptis į atsakingas institucijas, kurios gali imtis veiksmų prieš įstatymų pažeidėjus.
Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Reklama – tik gavus sutikimą
Šiuo metu galiojantys teisės aktai numato, kad tiesioginės rinkodaros tikslu skambinti ar siųsti trumpąsias žinutes į asmeninį telefono numerį, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, galima tik gavus išankstinį vartotojo sutikimą, kadangi telefono numeris yra laikomas asmens duomenimis ir gali būti tvarkomas tik turint tam teisinį pagrindą – išankstinį asmens sutikimą šį numerį naudoti tiesioginės rinkodaros tikslais. Šiuo metu už asmens duomenų teisinės apsaugos pažeidimus numatytos baudos siekia vos nuo 500 iki 2000 litų.
Teisingumo ministerijos teigimu, didžiosioms įmonėms, kurios užsakinėja telerinkodaros paslaugas, šios baudos nėra atbaidančios, todėl ateityje planuojama jas didinti. Tačiau norima atkreipti tų įmonių dėmesį, kad vykdydamos tiesioginį telemarketingą be išankstinio asmens sutikimo jos pažeidžia taip pat ir reklamos įstatymą, už kurio pažeidimą bauda gali siekti iki 30 000 litų.
Bus baudžiami ir juridiniai asmenys
Šiuo metu juridiniai asmenys nėra baudžiami už neteisėtą asmens duomenų tvarkymą ir privatumo apsaugos pažeidimus elektroninių ryšių srityje. Baudžiamas už duomenų apsaugą atsakingas asmuo, jei tokį juridinis asmuo turi, jei ne – asmuo, kuris skambino arba juridinio asmens vadovas. Planuojama numatyti atsakomybę ir juridiniams asmenims. Tikimasi, kad ši priemonė taip pat padės sudrausminti pažeidėjus.
Kai kurių įmonių, kurios teikia telerinkodaros paslaugas, atstovai teigia, kad nėra aiškaus teisinio reglamentavimo, kaip turi būti gaunamas vartotojo sutikimas. Tačiau tokie teiginiai prasilenkia su realybe. Toks sutikimas privalo būti gautas iš anksto, o ne tuo pačiu metu, kai naudojamos tiesioginės rinkodaros priemonės. Todėl bet kokia komunikacija, netgi ir skambutis ar trumpoji žinutė atsitiktinai sugeneruotu telefono numeriu, siekiant gauti sutikimą teikti tiesioginės rinkodaros pasiūlymus, yra negalima, dar prieš komunikaciją neturint abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimo.
Teisybės ieško pasyviai
Tiek Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymas, tiek Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas bei Elektroninių ryšių įstatymas nustato bendrą principą, kad reklama telefonu, telefaksu, trumpųjų žinučių siuntimas, laiškai elektroniniu paštu galimi tik turint abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą.
Nors piliečiai pastaraisiais metais tampa vis aktyvesni gindami savo teises, tačiau dėl telerinkodaros pažeidimų į atsakingas institucijas iki šiol kreipiasi mažai žmonių. Per 2011-2013 metus Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ir Valstybinė ne maisto prekių inspekcija nagrinėjo tik šešiasdešimt du galimus telerinkodaros pažeidimo atvejus.
Beveik visi skundai buvo išspręsti taikiai arba buvo priimti sprendimai, naudingi vartotojams.
