Daugiau nei trejus metus Seime svarstytas įstatymas nuo šiandien įsigalioja ir Lietuvoje. Lietuvoje fizinių asmenų bankroto įstatymas – tikrų tikriausia naujiena. Tuo tarpu jis jau seniai veikia visoje Europos Sąjungoje (ES). Iki šiol daugiausia lietuviai vykdavo bankrutuoti į Latviją arba Jungtinę Karalystę.
Mindaugas JANULIONIS
Iš esmės, fizinio asmens bankrotas suteikia teisę individualiems asmenims atsikratyti finansinių įsipareigojimų. Naujasis įstatymas naudingas tiems, kuriems ant pečių guli pagal kišenę per dideli finansiniai įsipareigojimai. Prognozuojama, kad Lietuvoje sukrus tūkstančiai nelaimingų skolininkų, nevykusių verslininkų ir šiaip nenaudėlių, siekiančių atsikratyti finansinės naštos.
Tikslas – atkurti asmens mokumą
Ūkio ministerijos kuruojama inovacija turi griežtus reglamentus. Visi skolininkų įsipareigojimai turi būti oficialūs, todėl tai nėra įstatymas, kuris atleidžia nuo skolos. Be to, asmuo turi būti sąžiningas. Bankroto byla negali būti keliama asmenims, kurie tapo nemokūs dėl savo nesąžiningų veiksmų ar žalingų įpročių. Taip pat šiuo įstatymu negalima pasinaudoti, jei paaiškėja, kad asmuo yra baustas už tam tikrus nusikaltimus ir jo teistumas nėra išnykęs. Nustačius, kad bankrutuojantis asmuo vykdė nesąžiningą veiką, bankroto procesas bus nutrauktas, taip pat įsigalios draudimas pasinaudoti šia galimybe 10 metų. Kaip skelbia ministerija, bankrutuoti gali tik asmenys, kurių pagrindinių turtinių interesų vieta yra Lietuvoje ir kurių skolos viršija 25 Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas – 25 tūkst. litų. Pabrėžiama, kad į šią sumą neįskaitomos skolos, kurios pagal įstatymą negali būti nurašytos - baudos, alimentai, žalos dėl kūno sužalojimo atlyginimas ir pan. Ūkio ministerija inicijuoja šį įstatymą siekdama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų, kurie įstatymo nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, mokumą ir užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą. Tačiau ar išsigelbėjimas nuo asmeniškai priimtų blogų sprendimų praeityje nėra skatinimas neatsakingai vertinti savo finansines galimybes ateityje?
Skatins neatsakingumą
Lietuvos laisvosios rinkos institutas laikosi neigiamos nuomonės apie galimybę bankrutuoti fiziniams asmenims. Instituto vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas „Šiaulių naujienoms“ teigė, kad šis įstatymas paskatins piktnaudžiavimą skolintis, iškraipys racionalų ekonomikos dėsnį, didins skolinimo riziką bankams. Jo nuomone, fizinio bankroto įstatymą galima lyginti su juridinio bankroto įstatymu. „Yra daug pavyzdžių, kaip verslo bendrovės bankroto metu atsikrato skolų, o vėliau atgimsta kaip naujos įmonės“, - dėsto V. Žukauskas. „Fizinio bankroto įstatymas taip pat elgtis paskatins ir individualius asmenis – jie nebijos skolintis iš bankų didelių sumų, nes žinos, kad vienam ar kitam sumanymui nepasisekus pinigų grąžinti nereikės“, - tęsia jis.
Už neatsakingus mokės visi
Įstatymas turi ir daugiau spragų. V. Žukausko teigimu, kiekviena įstaiga skolindama pinigus jau turės omenyje, kad galbūt niekada jų neatgaus. Prognozuojama, kad dėl šios priežasties skolinimosi kaina padidės. „Įstaigos, kurios teiks paskolas, jau žinos, kad kiekvienas fizinis asmuo turi galimybę bankrutuoti“, - sako ekspertas. Anot jo, tai sukelia riziką skolintojams neatgauti pinigų, tad bankai imsis priemonių rizikai mažinti. „Skolintojai numatys į priekį, kad galimai pinigų neatgaus, dėl to ši rizika bus įskaičiuojama į palūkanų kainą, taip padidinant skolinimosi išlaidas visiems gyventojams“, - samprotauja V. Žukauskas.
Akivaizdu, kad už galimybę bankrutuoti neatsakingiems asmenims brandesnį atsakomybės jausmą turintys piliečiai turės susimokėti taip pat. „Palūkanos padidės visiems, o bankroto galimybe pasinaudos tik mažesnį atsakomybės jausmą turintys gyventojai“, - aiškina jis.
