Ričardas JAKUTIS 

1998-aisiais britų kino režisierius Peteris Howittas susuko gyvenimišką filmuką „Atsargiai. Durys užsidaro“. Manau, daugelis filmą matė, nes jį prasuko jau veik visos televizijos, o TV1000 kartas nuo karto vis pakartoja. Filmo herojės Helen (Gwyneth Paltrow) likimas priklausys nuo to, ar ji suspės įšokti į metro traukinį. Vienu atveju atleista iš darbo ir per anksti grįžusi namo ji ras savo vaikiną kitos glėbyje, kitu – ne. Nuo to priklausys ir visi tolesni jos gyvenimo įvykiai. Kaip geriau, spręskite patys. Šiaip ar taip, mūsų ateitis visada priklauso nuo kokio nors traukinio.

Apie amžinąją meilę svajoja daugelis jaunų (ir nelabai) žmonių. Bet štai neseniai skaičiau, kad negailestingi ispanų mokslininkai sugriovė mitą apie meilę iki grabo lentos: jų teigimu, šis jausmas gyvuoja tik ketverius metus, o vėliau nuslopsta (pagal Beigbederį dar mažiau – vos trejus metus). Tyrimo vykdytojai sako, kad reikia skirti meilę nuo simpatijos, seksualinio potraukio ir prisirišimo. Kai jausmas tik užgimsta, žmogaus smegenys ima gaminti ypatingus cheminius junginius, dėl to suaktyvėja emocijas reguliuojantys centrai. Kol individo kaukolėje verda aistros, apie nieką, išskyrus geismų objektą, individas negalvoja. Tačiau žmogaus organizmas taip sutvertas, kad ilgiau nei ketverius metus minėtos cheminės reakcijos trukti negali. Net pačiu romantiškiausiu atveju pozityvių emocijų resursai baigiasi sulig tuo terminu.

Liūdnos mintys. O dar tokios šventės kaip Velykos išvakarėse. Pagalvojau, gal šį tekstą labiau tiktų pavadinti „Kad meilė tęstųsi“. Nepavadinau, telieka mintis – jeigu viskas gražu, tada nėra nieko gražaus. Ir kino filmo „Atsargiai. Durys užsidaro“ palinkėjimas - kad spėtume įeiti pro dar atvertas duris.

Kodėl Velykų išvakarėse rašau apie moteris? Ogi man atrodo šiom dienom tai visiškai tinkama tema. Prisikėlimas, atgimimas, pavasaris, moteris. Kaip gražiai skamba – „Moterų pavasaris“. Ar gali būti „Vyrų pavasaris“? Tiesa, buvo toks kino filmas „Vyrų vasara“. Na, vasara dar dar, bet kad pavasaris... Suprask, vyras nieko negalėjo ir staiga... pavasaris.

Visi žinome garsiuosius dailininkų klasikų paveikslus: „Moteris (Madona) su kūdikiu“ (dažniausia tema), „Moteris su šermuonėliu“, „Moteris su verpste“ ir t. t. Šiandien gi atsiverti moterų žurnalus ir matai moterį su šuniu, moterį šalia automobilio, net regėjau moterį su smaugliu. Tiek jau to tie dailininkų klasikų paveikslai, bet kodėl moterys nebesifotografuoja su vyrais? Juk logiško mąstymo išvada būtų – moteris moteriškiausia šalia vyro.

Kokie bebūtų Šiauliai, žmonės mieste – gražūs. Ypač – moterys ir merginos.

Viena moteris mane tikino, jog Dievas moterį neteisingai sukūręs. Kažkodėl mane dažnai pakalbina ir mano tekstus nori padiskutuoti feministės. O juk į žodį „feminizmas“ beveik visi vyrai žvelgia įtariai ar net to žodžio bijo. Jeigu prie šio žodžio dar pridėjus žodelytį „naujasis“? Ar ne gražiai skamba – „naujasis feminizmas“? Tiesa, visa tai sugalvota ne mano. Jei pavartysime užsienio, o pastaruoju metu ir lietuvių moterų žurnalus, šį pavadinimą dažnai rasime. O moterų žurnalai – bent man – imponuoja nuo to karto, kai berods prieš tris dešimtmečius į „Oskarą“ pretenduojantis Holivudo filmas „Pamestoji“ tokiame žurnale buvo vadinamas – „Moteris, kuri šiuo metu viena“. Skaičiau, kad naujasis feminizmas yra judėjimas, susidedantis iš daugybės radikalių, tačiau lanksčių strategijų, siekiančių rasti naują emocinį, seksualinį, ekonominį ir politinį jėgų paskirstymą. Jis tiki humoru, meile ir subalansuota dalijimosi etika. Naujasis feminizmas žino, koks svarbus moterų vaidmuo ekonominei bendruomenių raidai, todėl reikalauja geresnio pelno paskirstymo. Pasirodo, naujasis feminizmas turi netgi savo tezes.

1.       Atrask daugybę skirtingų žavesio ir radikalaus prašmatnumo formų.

2.       Būk turtinga, t. y. ekonomiškai nepriklausoma ir mokėk tvarkyti finansus.

3.       Nebijok dalytis pareigomis, draugais, žiniomis, rūpesčiais, visais kitais dalykais ir netgi meilužiais.

4.       Gerai išmanyk naujas technologijas.

5.       Atrask didžiules galimybes patirti malonumą.

6.       Mėgaukis ironija, „nekaltumu“, meditacija (induizmas būtų puiku, todėl perskaityk Jurgą Ivanauskaitę) ir daugybe kitų dalykų.

Ar užsienio moterų spauda skiriasi nuo mūsiškės? Mūsų moterys sako, jog labai, nes pas mus net moterų spauda negina moterų teisių. Štai šviesaus atminimo rašytoja Jurga Ivanauskaitė teigė, jog mūsų spaudos problema, „kad iš moters dažniausiai daroma prekė – barbė, kuri turi patikti vyrams. Tai yra rekomendacijos, kaip jiems patikti. Tos rekomendacijos parankios įvairiems verslo magnatams, gaminantiems įvairias liekninančias piliules arba kosmetiką. Taigi moterims skirti žurnalai yra tiesiog manipuliavimo ir smegenų plovimo organai“.

Bet grįžkime prie naujojo feminizmo. Kuo jis skiriasi nuo senojo? Mano galva, tik tuo, jog naujojo feminizmo atstovės kritiškiau žvelgia į serialus, kai senojo - tuos serialus tiesiog dievino. Štai kita rašytoja, taip pat, manau, neklystu, naujojo feminizmo atstovė Renata Šerelytė rašo: „Meilės kiekviename seriale paprastai būna tiek, kiek vonioj putų, bet aš nuo to nepasidarau geresnė, atvirkščiai, mane ima smaugti neapykanta, ir baisiausia, kad ne serialo herojams ir ne prodiuseriui, o niekuo dėtiems padarams. Šeimynykščiams, pavyzdžiui. Norisi pasmaugti katiną.“.

Nors naujasis feminizmas žaismingas, neliepiantis prie ko nors prisirišti, laužo kai kurias nusistovėjusias dogmas, vis tik moterys tvirtina net ir naujojo feminizmo įtakoje norinčios išlikti moteriškos bei prieraišios, jeigu tik to iš jų tikimasi bei norima. Atseit kavinėse ar viešint pas draugus juokaujama, šokama, kvailiojama su visais, bet namo išeinama su savo žmogumi arba grįžtama iš vaišių pas jį, jei jo ten nebuvo.

Kanų kino festivaliuose, kaip ir visuose kituose, vertinimo komisija kasmet keičiasi. Prisiminiau, kai komisijai vadovavo moteris – žymi norvegų aktorė bei režisierė Liv Ulman. Gal todėl, o gal ir ne todėl, pirmuosius prizus gavo filmai apie moteris: režisieriaus N. Morečio „Sūnaus kambarys“ (apie šeimą, kuri turi išgyventi sūnaus netektį; čia ypač ryškus motinos vaidmuo) bei režisieriaus M. Hanekės „Pianistė“, kuriame pagrindinį vaidmenį atlikusi Izabelė Hupert pripažinta geriausia festivalio aktorė. Kino mylėtojai, manau, abu šiuos kino filmus matė, todėl, kad jie jau net ne kartą buvo rodyti per įvairius televizijos kanalus. Filme „Pianistė“, palyginti su „Sūnaus kambariu“, moteris žiauri ir negailestinga. Fortepijono mokytoją tyrai įsimylėjęs jos auklėtinis, geidžiantis švelnių bučinių, gauna žiaurią sadomazochistinio sekso pamoką. Keturiasdešimtmetę pianistę bei mokytoją kažkada sužalojo kiti žmonės (net motina) ir dabar ji keršija, bet jau kitiems.

Kas supras moterį?!

Į naujojo feminizmo kiną, manau, puikiai įsilieja jaunos lietuvių menininkės Kristinos Inčiūraitės, tiesa, jau prieš kelerius metus sukurtas filmukas „Laiptais žemyn“ apie vestuves, pažymėtas Berlyno videomeno festivalyje. Laiptais žemyn iš santuokų rūmų keturis kartus leidžiasi ta pati nuotaka, bet kiekvieną kartą su kitu jaunikiu. Tuoj prisimeni „Ketverias vestuves ir vienerias laidotuves“, „Pabėgusią nuotaką“, kur nuotaka sprunka keturis kartus, pagaliau taip pat lietuvių, A. Puipos „Moterį ir keturis jos vyrus“. Kiekvieną kartą nuotaka vis kitokia: kitaip šypsosi, kitaip priglunda prie vyro, net eisena jos kitokia. Štai, mielieji vyrai, nuo ko priklauso, kaip atrodo moteris. Nuo jūsų. Nors vyrai, atrodo, geriau linkę šito nežinoti, nes, jeigu jau apie kiną, tai net garsieji kino meistrai štai ką porina: „Aš visada sakiau, kad moteris turi būti kaip geras siaubo filmas: kuo daugiau lieka vietos fantazijai, tuo labiau ji traukia“ (Alfredas Hičkokas), „Yra tik vienas laimingo vedybinio gyvenimo receptas: kol aš jį atrasiu – vesiu dar kartą“ (Klintas Istvudas)... tiesa, pavyzdžiui, Keris Grantas mano perpratęs moteris: „Kad moteris būtų tavo, pasakyk, kad esi impotentas. Ji būtinai užsinorės tai patikrinti“. O ypač savo išmanymu apie moteris giriasi Melas Gibsonas, suvaidinęs populiariame kino filme „Ko nori moterys?“, „Tik po dvidešimties vedybinio gyvenimo metų pradėjau suprasti, ko nori moterys. Atsakymo į šį klausimą, ko gero, reikia ieškoti kažkur tarp dialogo ir šokolado“.

Sakyčiau, jog gan protingos tos moterys, kurios teigia nenorinčios išsivaduoti vienos, o nori tai daryti drauge su vyrais. Jau XIX a. kai kurios feminizmo atstovės tai suprato ir sušuko: „Už jūsų ir mūsų laisvę!“ Suprantama, jog vyras pagelbės moteriai, bet tik tada, kai pats išsivaduos iš jį kaustančių stereotipų.

Kalbant apie feminizmą būtų neteisinga pamiršti krikščionybės. Evangelijų mokslas yra palankus moterims, vaikams, luošiams, vargšams ir nusidėjėliams. Vyrai teigia, jog per tą feminizmą moterys šiandien turi jau daugiau teisių negu jie. Jei vyras apkuls moterį, kur apie tai rašys spauda? Atsakymas – kriminalų skyriuje. O jeigu moteris užduos vyrui? Rašys „Stiliuje“.

Moterims talkina ir pati gamta. 1924 metais planeta Venera trumpam prisiartino prie Žemės. Toks stiprus priartėjimas įvyko pirmą kartą. Iki šiol tokie spinduliai dar nei sykio neprasiskverbė iki Žemės. Veneros spinduliai chemiškai sąveikaudami su Saulės spinduliais pažymėjo Naujosios Eros pradžią. Šie spinduliai prisotino Žemę, suteikdami gyvybę daugybei naujų slėpiningų susijungimų, jie prasiskverbė ne tik į gamtą, bet ir į žmogaus sąmonę, išryškindami Moteriškojo Prado suaktyvėjimo būtinybę. Jei anksčiau moteriškąją jėgą simbolizavo Amazonės, tai nuo tada imta rodyti moters dvasinio pasaulio tobulumą. Moteris - tai mūsų Visatą puošianti jėga, jos laukia sudėtingesnė, pakilesnė ir subtilesnė užduotis. Todėl liūdna matyti moterį, pakeitusią kareivį arba atliekančią grubų fizinį darbą. Bent man nepriimtini ir atgrasūs soc. realizmo kūriniai, šlovinantys moters statybininkės siluetą tekančios saulės fone.

Statistika byloja, kad per 2010-uosius, tai yra krizės metus Amerikoje vyrai neteko 700.000 darbo vietų, tuo tarpu moterų darbo vietų skaičius išaugo 300.000. Atrodo, tarsi moterų neveiktų ekonomikos nuosmukis. Kodėl? Paprastai šnekant, taip atsitiko todėl, kad vyrai pasirinko neteisingas profesijas: statybų ir gamybos sektoriuose - būtent šie sektoriai kol kas labiausiai nukentėjo. Tuo tarpu moterys dažniau dirba sveikatos apsaugos, švietimo ar vyriausybinėse institucijose, kuriuos krizė paveikė mažiau. Gamybos sektoriuje dirba 77 proc. vyrų, o statybų - net 80 proc. Tuo tarpu sveikatos ir švietimo sektoriuose karaliauja moterys - 78 proc. Atrodo, jog vyrai tiesiog atsidūrė blogesnėse vietose, nors iki šiol jos buvo laikomos geresnėmis. O dar sako, kad gamtoje nėra pusiausvyros… Iki šiol trys ketvirtadaliai JAV žmonių, uždirbančių daugiau nei 100.000 dolerių per metus buvo vyrai. Tačiau būtent dėl didesnių uždarbių tenka atleisti dalį darbuotojų iš nukentėjusių nuo krizės kompanijų. Ekonomistai vis dar ginčijasi, ar pasaulinėje ekonomikoje įsivyravo recesija. Akivaizdu, kad vyrams ji prasidėjo. Štai pas mus 80 proc. vyrų gauna vidutinį atlyginimą, bet tik 20 proc. sulaukia vidutinio amžiaus.

Finansinės krizės akivaizdoje senas posakis, kad laimė slypi ne piniguose, tampa ypač aktualus. Tyrimai rodo, kad krizės metu net 48 šalyse iš 51 moterys jaučiasi laimingesnės nei vyrai. Tik Brazilijoje, PAR ir Vietname laimingesni yra stipriosios lyties atstovai. O didžiausias skirtumas tarp moterų ir vyrų laimingumo krizės metu pastebimas Japonijoje: laimingų moterų čia 15 proc. daugiau nei vyrų. Mokslininkai teigia, jog taip yra todėl, kad pagrindinis vyrų laimės faktorius yra finansinė gerovė. Tuo tarpu moterys laimingiausios jaučiasi tuomet, kai sėkmingai klostosi jų santykiai su sutuoktiniais, vaikais, draugais ir kolegomis. Tik nežinau, ar tai tiktų Lietuvos moterims.

Visgi viena aišku, jog šalia moters vyras turi būti pasitempęs, jai asistuoti, jam reikia pasirūpinti, kad moters rankose nuolat būtų gėlių, o, anot anekdoto, užleidęs jai vietą autobuse į jos „Na, ką jūs, nereikia, aš pastovėsiu“ niekada neatsakys: „Negalvokite, kad vyrai užleidžia vietas tik jaunoms ir simpatiškoms moterims“. Džentelmenas yra tas, kuris pakelia merginos numestą nosinaitę, nors mergina ir negraži. Tiesa, neseniai skaičiau, jog vyras turi pakelti visus moters numestus daiktus, išskyrus nosinaitę. Kai nesutaria etikos specialistai, tenka remtis intuicija.

Šiaip jau pasakodamas anekdotus pastebėjau, jog moterims labiausiai patinka šie du. Ilgesnis ir trumpas. Tiesa, tai nėra nauji anekdotai. Bet laiko patikrinti.

Anglų džentelmenas keliauja po Prancūziją. Regi, kad pavargo, didesnio miesto nebepasieks, todėl nutaria apsistoti pirmoje pasitaikiusioje pakelės sodyboje. Duris praveria moteris. Kai keliauninkas pasiprašo nakvynės, moteris paaiškina, jog ji našlė ir jei pas ją nakvos svetimas vyriškis, kaime gali pasklisti nepadorių kalbų.

– Ponia, aš – anglų džentelmenas, aš noriu tik pernakvoti, – sako pakeleivis.

Moteris pagaili vyriškio. Pakloja jam antrajame aukšte.

Vidurnaktį ji įeina į svečio kambarį ir praveria langą sakydama: „Labai karšta!“ Svečias apsimeta miegąs. Paryčiais ji vėl įeina į kambarį, užveria langą sakydama: „Šalta!“ Svečias vėl apsimeta miegąs.

Rytą jis valgo jam paruoštus pusryčius. Įdomumo dėlei pro langą pažvelgia į kiemą. Ten daug vištų ir du gaidžiai.

– Kodėl jūs turite du gaidžius? – teiraujasi svečias.

Šeimininkė paaiškina:

– Matote, vienas iš jų – anglų džentelmenas.

O trumpas būtų toks.

Vyras žiūri televizorių, moteris mezga. Staiga vyras moters klausia: „Ar norėtum būti vyras?” Moteris į tai: „O tu?”

Psichologai teigia, jog sulaukus 35-erių metų tiek moterys, tiek vyrai tampa susiformavusio charakterio asmenybėmis, turinčiomis nekintamų pranašumų ir trūkumų, įpročių, poreikių ir nusistovėjusį gyvenimo būdą. Jūsų negalima pakeisti, negalima iš jūsų, kaip iš plastilino, nulipdyti kito žmogaus, jūs sunkiai sutinkate su kompromisais ir beveik negalite prisiderinti prie kitų žmonių. Jūs – toks, koks esate. Ir norite, kad tokį jus pamiltų kitas žmogus?

Pavasario proga norisi palinkėti vyrams daugiau dėmesio skirti moterims, tiesiog jas mylėti. Jos to vertos. „Moteris negali būti laiminga, jeigu jos niekas nemyli. Nemylima moteris - nulis ir daugiau nieko. Ji yra žuvusi“, - taip kalbėjo Koko Šanel. Todėl mylėkite moteris ir pirkite joms Šanel produkciją!