Sertifikuotas veidotyrininkas-psichoanalitikas socialinių mokslų magistras Armandas Kažerskas veidotyros meistro kvalifikaciją įgijo Kinijoje. Jis yra išanalizavęs geriausių šios srities profesionalų, dirbančių JAV, Europoje, žinoma, ir Lietuvoje, darbo stilius ir taikomas metodikas.

Savo straipsniuose specialistas aiškina, kad didžioji dalis žmonių save pervertina arba per daug nuvertina. „Dėl to nukenčia objektyvus savęs vertinimas ir tinkamas sprendimų priėmimas. Neobjektyviai save vertinantys asmenys dažniausiai nežino, kur geriausiai tinka su savo charakteriu, daro daug klaidų.

Jie susiduria su rimtomis savirealizacijos, santykių problemomis, patiria finansinius nuostolius“, – viename savo straipsnyje rašo A. Kažerskas.

– Kada ir kodėl sudomino veido analizė?
– Nuo vaikystės savyje veržiau tylią aistrą analizuoti žmones, tačiau šį mano ugdomą gebėjimą sąmoningai suvokti padėjo veidotyros metodika. Prieš 4 metus ieškodamas visų įmanomų savianalizės metodikų atradau veidotyros metodikos naudą, padedančią objektyviau save įsivertinti. Didžioji dalis žmonių per daug save pervertina arba per daug nuvertina, o tai trukdo priimti geriausius įmanomus sprendimus darbinėje, santykių, asmeninio augimo srityse bei užtikrintai keliauti pirmyn.

– Ar iš tiesų tik išvydęs žmogų galite atversti visas jo  charakterio kortas?
– Visų kortų neatversime, nes žmogus yra daugiau negu charakteris. Asmenybė – tai nuostabus ir kūrybiškai neišsemiamas Dievo kūrinys, kurio potencialas daug didesnis, negu jis pats suvokia. Tačiau matyti esminį žmogaus charakterį su jo pliusais, minusais, talentais, gabumais, galime. Tam reikalinga praktika.

– Kodėl tik išvydę žmogų jaučiame, kad jis nepatinka, o kitas yra blogas?
– Mes kituose žmonėse matome tai, ką patys turime giliai paslėpę. Tuo tarpu sąmoningas, konkrečią metodiką įsisavinęs žmogus ne vertina, o tiesiog stebi. Iš esmės mes negalime matyti kitame to, ko patys neturime ir esame nepatyrę. Mes sąmoningai ar nesąmoningai visi vertiname vieni kitus. Tačiau kontroliuodami savo mintis mes galime įsivardyti priežastis, kodėl mums vienas žmogus patinka ar nepatinka.

– Ar veidotyra pasaulyje – naujiena?
– Veidotyros metodika turi ypač gilias tradicijas Rytuose: Kinijoje, Indijoje. Tai tūkstantmetinė žmonių analizės praktika. Šio mokslo meno ištakos siekia Indijoje iki šiol gyvą ir praktikuojamą vedinę kultūrą, o Kinijoje – daoizmo užuomazgas. Kalbame apie tūkstančių metų patirtį sukaupusią metodiką.

– Kokių klientų sulaukiate? Kokie klausimai jiems dažniausiai rūpi?
– Visos problemos kyla iš savęs nepažinumo. Sulaukiu žmonių, kurie nori išsigryninti arba vėl uždegti primirštą vidinę ugnį ir užtikrintai judėti pirmyn. Dirbu su įvairiais žmonėmis: nuo į savižudybę linkusių iki išorėje atrodančių labai sėkmingų žmonių, tačiau savyje praradusių aistrą. Į konsultacijas registruojasi ir pasiklydusių būrėjų, smalsuolių, taip pat paauglių, kurie renkasi studijas.

Populiariausi man užduodami, o kartu ir sau, klausimai: koks mano pašaukimas, koks darbas man geriausias, kokį sprendimą priimti skausminguose santykiuose.

Taip pat žmonėms svarbu, kaip geriau suvokti antros pusės poreikius. Domina asmeninio augimo tema: įkvepiančių tikslų kėlimas, baimių įveikimas, strategijos, kurios sutrumpina rezultatų pasiekimą nuo dešimtmečių iki dienų ar net valandų profesinėje ir santykių srityse.

– Ar tiriate tik veidą, ar svarbi ir plaukų spalva, ilgis, akių spalva, apranga ir pan.?
– Jeigu reikia, galima analizuoti viską, tačiau veidotyroje svarbu bruožų nuoseklumas. Čia kaip namo statybos – reikia pradėti nuo pamatų.

– Kokie veido bruožai atskleidžia neprotingą žmogų. O agresyvų?
– Nemėgstantys galvoti žmonės dažniausiai pasižymi labai žema kakta ir stikliniu žvilgsniu, raudonomis, neskaidraus baltymo, vandeningomis akimis. Agresyvūs žmonės dažnai turi išraiškingus žandikaulius, smakrus, mažas akis ir žemą kaktą bei plonas lūpas.

– Garsenybės, milijonieriai, žvaigždės išties yra skirtingi, visiškai nepanašūs. Bet jie tapo sėkmingi, turtingi. Klystu?
– Labai paprasta paaiškinti. Mūsų sėkmę lemia padaryti darbai ir jų gausa, o mūsų išorė atspindi sritis, vaidmenis, kuriuose atsiskleistų mūsų talentai. Kai vidiniai talentai užčiuopiami ir išlaisvinami, veikla veža, tai ir nuveža į sėkmę anksčiau ar vėliau. Kiekvienas esame kažkur talentingas, tad norint daug pasiekti, svarbu išsiaiškinti, kur mus šaukia mūsų vidus.

– Bent šiek tiek atskleiskite, kaip atrasti savo pašaukimą remiantis jūsų metodais.
– Dažnai pas mane atvykusiam žmogui užduodu klausimą: dėl ko jums verta gyventi, kokia jums maloniausia veiklą, be kurios būtų niūru gyventi.

Pašaukimas yra tarnystė kitiems per mums labai malonios veiklos procesą. Tai turime kiekvienas nuo gimimo, tik kartais primirštame arba net nepastebime.

– Profesija ir veidas. Esate sakęs, kad 80 proc. žmonių dirba ne tai, ką turėtų… Kaip tai paaiškėjo?
– Daug tyrimų daroma ta tema. Praktiškai taip pat nesunku patikrinti, kaip organizacijoje jaučiasi žmonės ir ar jie esantys savo vietose. Didžioji dalis žmonių dirba dėl to, jog reikia, o ne dėl to, jog jie ten mato prasmę ir džiaugsmą.

A. Kažersko manymu, savęs nepažįstantys žmonės priiminėja netikslius sprendimus ir kiša nosį ten, kur nevertėtų, bei blaškosi savo gyvenime.
A. Kažersko archyvo nuotr.