XIX amžiaus pradžioje grupė mokslininkų, eksperimentavusių su tam tikrų maisto medžiagų poveikiu sveikatai ir savijautai, nustatė, jog dėl nuolatinės polinesočiųjų riebalų rūgščių stokos kasdieninėje mityboje ima rastis įvairūs sveikatos sutrikimai. Nors laboratoriniai gyvulėliai kasdien gaudavo pakankamai visų būtinų maistinių medžiagų, išskyrus polinesočiųjų riebalų rūgštis, pastebimai sulėtėjo jų augimas, ėmė pleiskanoti oda, sutriko šlapimo sistemos veikla, dauginimosi funkcijos ir pan. Tai paskatino tolimesnius šių biologiškai vertingų medžiagų tyrinėjimus. Buvo nustatyta, jog nesočiųjų riebalų rūgščių žinduolių organizmas pats nesintetina, todėl turi nuolat jų gauti su maistu. Jos buvo pavadintos nepakeičiamosiomis riebalų rūgštimis.

 

Sveikam suaugusiam žmogui per parą reikia gauti maždaug 5-6 gramus polinesočiųjų riebalų rūgščių. Tarp jų ir omega-3 riebalų rūgšties, kurios šaltinis yra žuvų taukai. Deja, ilgametės mūsų krašto mitybos tradicijos ir ekonominiai veiksniai lemia tai, kad daugelis lietuvių vertingos žuvies patiekalų valgo per mažai. Siekiant organizmą natūraliai aprūpinti nesočiosiomis riebalų rūgštimis žuvies reikėtų valgyti ne rečiau kaip tris kartus per savaitę. Tai žinodami, kiekvienas iš mūsų galime įvertinti, ar pakankamai jas valgome.

 

Nesočiosios riebalų rūgštys mūsų organizmui yra gyvybiškai svarbios ir būtinos.

 

Mūsų organizme iš nesočiųjų riebalų rūgščių sintetinama daug biologiškai aktyvių junginių, pavyzdžiui, prastoglandinai, leukotrienai, ktromboksanai ir kiti, be kurių neįmanoma normali fiziologinė žmogaus organizmo veikla.

 

Mūsų organizme šios rūgštys skatina junginių, reguliuojančių kraujo krešumą ir kraujospūdį, gamybą, palaiko imunitetą. Jos būtinos visaverčiam endokrininės sistemos liaukų, ypač antinksčių, skydliaukės funkcionavimui. Nesočiųjų riebalų rūgščių stoka organizme siejama su odos, gleivinių išsausėjimu, dermatito, egzemos, tulžies pūslės akmenligės, venų varikozės vystymuisi. Trūkstant šių biologiškai aktyvių junginių organizmas sunkiau susidoroja su stresu, dažniau kamuoja slogi nuotaika, sulėtėja protinė veikla, sumažėja intelektas ir pan.

 

Polinesočiosios riebalų rūgštys mažina blogojo cholesterolio ir trigliceridų koncentraciją kraujyje, saugo nuo širdies ligų, pavyzdžiui, infarkto, kraujagyslių aterosklerozės, galvos smegenų insulto. Be to, šios riebalų rūgštys slopina uždegiminius procesus, užkerta kelią artrito vystymuisi.

 

 

Visų organizmui būtinų riebalų rūgščių mūsų organizmas gauna su augaliniais aliejais ir žuvų taukais. Pastarieji yra vienas iš vertingiausių omega-3 riebalų rūgščių šaltinių.

 

Neatsitiktinai kraštuose, kur tradiciškai valgoma daug žuvies ir kitų jūros produktų, žmonės gerokai rečiau serga širdies bei kraujagyslių ligomis, ten mažesnis mirtingumas nuo miokardo infarkto, insulto. To tikrai negalima pasakyti apie mūsų krašto gyventojų mitybos įpročius ir jų sveikatą.

Svarbiausia būtina neužmiršti, jog šių medžiagų mūsų organizmas turi gauti ištisus metus. Su vaisiais ir daržovėmis gaunama itin mažai omega-3 riebalų rūgšties. Todėl specialius omega-3 maisto papildus patartina vartoti ištisus metus.

 

Žuvų taukai yra natūralus vitaminų A ir D šaltinis. Juose taip pat gausu polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-3. Mokslininkai didelį dėmesį skiria omega-3 rūgštims bei jų įtakai žmogaus organizmui, o ypač normaliai širdies ir kraujagyslių veiklai. Nesočiosiosios riebalų rūgštys yra be galo svarbios galvos smegenų ir akies tinklainės vystymuisi. Todėl jos ypač svarbios nėščioms, maitinančioms krūtimi moterims, vaikams, ypač mokyklinio amžiaus.

 

Parengė Liudvikas RULINSKAS