- Pradėkime tradiciškai: kam turi būti dėkinga už savo vardą?

- Tėvai išrinko pagal ženklus. Viktorija - lotyniškai reiškia pergalę. Matyt, tam, kad ateity nugalėčiau visas kliūtis...

- Ko gyvenime labiausiai nemėgsti?

- Rutinos. Ji mane gniuždo. Man nuolat reikia įvairovės, naujovių, kažkur eiti, kažką daryti... Jeigu prasideda rutina - man viskas... (Juokiasi).

- Koks yra tavo svajonių automobilis?

- Svarbiausia, kad jis nebūtų dvejų durų. Galas būtinai turi būti gražiai lenktas, apvalainas. Markę nelabai pasakysiu – galbūt „vabalas”? Svarbu, kad maža, komfortiška ir su ketveriomis durimis. O labiausiai nepatinkanti mašina – VW „Golf”. Nekenčiu „golfų”. Negaliu žiūrėti, kad ir į patį naujausią.

- Kada surūkei savo pirmąją cigaretę?

- Pirmą cigaretę surūkiau būdama pirmame kurse per vadinamąją „cementovkę”. Rūkyti mokė kurso draugė Rūta: užspaudė nosį ir sako: dabar įkvėpk, sakydama „Aaa-frika” arba „Čebur-aššška”!

- Ką rinktumeisi: parašyti rašinėlį „Mano savaitgalis kaime” ar nukasti kaime gyvenančiai močiutei bulves?

- Rinkčiausi kasti bulves. O grįžusi pasitiekčiau keptų bulvikių su kefyriuku (šypsosi).

- Su kokio charakterio žmogumi niekada negalėtumei sugyventi?

- Pamačiusi žmogų iš karto galiu pasakyti: patinka jis man ar ne. Jaučiu intuityviai. Sakyčiau, tai moteriška intuicija. Nepatinka žmonės dviveidžiai, nenuoširdūs, neatviri ir nedraugiški.

- Kur visgi sunkiau: scenoje ar gyvenime?

- (Svarsto). Net nežinau... Ir scenoje sunku, ir gyvenime labai sunku. Iš tikrųjų scenoje man būna sunku netgi nusilenkti žiūrovams – nežinau, ar aš viską jiems atidaviau? Ar viską padariau gerai? Ar viską išpildžiau, ko iš manęs laukė?

- Ar lankaisi vadinamuosiuose „skudurynuose”?

- Hmm... Tenka. Nesakau, kad nesilankau. Esu buvusi.

- Ar kada nors teko užsimiršti tiek, kad būtumei pradėjusi vaidinti nebe scenoje?

- Ne. Visada vaidinu tik scenoje, o gyvenime – gyvenu. Atėjusi į darbą savo reikalus ir asmeniškumus palieku už durų. Jeigu dirbu – dirbu, o gyvenime stengiuosi nevaidinti.

- Kaip atrodo tavo svajonių namas, kuriame galbūt norėtumei gyventi ateity?

- Žinau, kad svajonių name turėsiu labai daug šunų. Gal dešimt. Aš labai myliu šunis. Taigi mano svajonių namas bus apsuptas didelių gražių šunų. Užtenka mažučio, kuklaus namuko, pavyzdžiui, miške. Su aukšta, raudona tvora.

- Kokias žmonių savybes vertini labiausiai?

- Atvirumą ir ištikimybę.

- Ar norėtumei kada būti išrinkta į Seimą?

- Ne. Mokiausi ne tam. Nenoriu. Ne, ne. Tai ne man.

- Prisipažink, koks yra pats didžiausias tavo trūkumas?

- Pasitikėjimo savimi stoka. Galima sakyti, jog savimi nepasitikiu visiškai.

Galvą pašnekovei kvaršino Romualdas BALIUTAVIČIUS

Į viršų