- Taigi kas ir kodėl išrinko tokį vardą?

 

- Paprastai vardus renka tėvai – visuomenei tas neatiduodama. Tėvai buvo lietuviškumo pilni, gal todėl? Mano vardas Kastytis, o metais jaunesnė sesuo – Jūratė. Ką aš žinau? Gal komjaunimas liepė?..

 

- Ar gali papasakoti savo mėgstamiausią anekdotą?

 

- Oi, yra toks dalykas: anksčiau atsimindavau anekdotus, o dabar jų per daug, taip kad galvoj – mišrainė: gali pradėti pasakoti vieną, o baigti – kitu. Bus nei šeši, nei devyni.

- Turbūt teko girdėti: vienus žmones sukūrė Dievas, kiti gi išsivystė iš beždžionės. Kaip yra tavuoju atveju?

 

- Net nežinau... Iš beždžionės, bet tokios, kuri mėgo gaudyti žuvį. Galima sakyti, beždžionės ir ruonio mišinys. Toks per vidurį.

 

- Ar kada svajojai apie už Atlanto gyvenusią bobutę, kuri mirdama paliko tau didelį palikimą?

 

- Man apie tai svajoti nereikia: Amerikoje gyvena tėvo brolis. Tačiau didesnių svajonių su ana puse Atlanto nesieju. Ir čia nėra, kas milijonus paliktų...

 

- Ar esi loterijoje laimėjęs ką nors „apčiuopiamo”?

 

- Labai seniai loterijoje „Sportloto” laimėjau „šeštuką” (žigulius), tačiau pinigai išlėkė labai greit. Buvau studentas, poreikių turėjau didelių, ir tų 6500 rublių netrukus nebeliko.

 

- Žinau, kad teko televizijos ekrane „vaidentis” vaikams. O kaip gyvenime? Ar kada susidūrei su vaiduokliais?

 

- Draugas gyveno priešais „Gluosnio” parduotuvę. (Manau, kad ten kažkas galėjo būti sususiję su poltergeistu). Ant vidurio stalo stovėjusi stiklinė pati nučiuožė ant žemės. Namuose nebuvo nei šunų, nei kačių. Tiesiog klausėmės muzikos, ir stiklinė sudužo ant grindų, kitame kambaryje. Vibracija? Ne, muzika tąsyk grojo tyliai. Ir pro šalį gatve niekas nevažiavo.

 

- Kas teikia pačią didžiausią palaimą?

 

- Turbūt kad žvejyba. Dar gerai padarytas darbas. Bet tik nuo dabar. Anksčiau taip nebūdavo. Arba jeigu kitam ką gero padarau – jaučiu „kaifą”. Turbūt senstu?

 

- Įsivaizduok ant stalo stovinčią taurę, iki pusės pripiltą vyno. Kaip pasakytumei: taurė yra  artipilnė ar pustuštė?

 

- Pasakyčiau, kad normaliai pripilta. Nėra ko iki viršaus pilti.

 

- Kuri moterų būdo savybė žavi labiausiai?

 

- Supratimas. Jei su moterimi susišneki ir randi bendrą kalbą, aš manau, kad tai yra pats geriausias dalykas.

 

- O ko gyvenime labiausiai bijai?

 

- Perkūnas žino... Dabar turbūt nebebijau nieko. Nors sako, jeigu nieko nebijai, esi arba durnas, arba miręs. Galvoju: gal esu tarpe tap durno ir mirusio? Sveikata? Kaip ją prižiūrėsi, tokią ir turėsi. Nesakau, kad esu gera motina savo sveikatai...

 

- Jeigu būtų galimybė sugrįžti į pasirinktą gyvenimo valandą – ką rinktumeisi?

 

- Daug buvo gerų ir ne tokių gerų valandų. Vieną išrinkti ir iš naujo išgyventi – nėra tokio poreikio.

 

- Ar mėgsti politikuoti?

 

- Papolitikuojame su uošve. Bet tik su uošve. Šiaip geriau politikavimą laikau savyje. Kitam taip nieko neįrodysi – kiekvienas turi savo nuomonę, o jeigu savo nuomonę gali primesti (ne įrodyti), tada vargu ar su tuo žmogumi verta politikuoti apskritai?

 

- Ko pačiam trūksta ligi visiškos laimės?

 

- (Pauzė) O kas yra laimė? Jeigu žinočiau, kas yra laimė, galėčiau pasakyti, ko trūksta. Bet aš to nežinau.

 

Galvą pašnekovui kvaršino Romualdas BALIUTAVIČIUS