- Kas ir kodėl davė jums šitokį vardą?

- Mano pavardė labai trumpa, bet yra du vardai. Esu šeimoje trečias ir jauniausias vaikas ir tėvelis norėjo, kad būčiau Feliksas. Bet vardas nelipo, pradėjo vadinti Faliuku. Iš to išėjo „Aliukas”. Užaugęs tapau Aliumi, nes niekas Feliksu nevadino. Beliko antrąjį vardą įteisinti.

- Verslininkai – žmonės skaičiuojantys pinigus. Kaip manote, ar yra dalykų, kurių sąskaita taupyti nevalia?

- Be abejo. Pirmiausia tai sveikata. Jos sąskaita taupyti negalima. Taip pat netaupoma gerų draugų santykių ir savo šeimos narių bendravimo sąskaita.

- Išlaisvintas iš butelio džinas siūlo išpildyti bet kokį vieną norą...

- Norų būtų ir daugiau, bet pirmiausia paprašyčiau, kad žmonėse panaikintų pavydą, tai yra aktualiausia lietuviams. Daugeliu atvejų, jeigu kaimynui sekasi, užuot pasidžiaugus, žmonėms sukyla pavydas.

- Ar esate labiau geras, ar labiau protingas?

- Visada save laikyti protingu būtų kvaila. Gyvenime stengiuosi nedaryti blogo kitam. Kiek įmanoma.

- Kas yra gyvenimas? Verslas, poezija ar anekdotas?

- Sakyčiau, esama visko po truputį. Po 33,3 procento. Iš to susideda gyvenimas. Jame yra ne tik poezijos, bet ir prozos. Poezijos neskaitydavau, nors esu sueiliavęs 2-3 eilėraščius... Reikia gyvenime visko, tik būtina nustatyti prioritetus. Reikia ir verslo. Ant lėkštutės niekas nieko neatneša.

- Ar mėgstate skolintis ir skolinti pinigus?

- Esu ėmęs paskolą... Bet tai dariau tik išimtinais atvejais, žinodamas, jog „skola ne „rona”... O skolinti kitiems – ne tiek daug uždirbu. Tik mažas sumas, geriems draugams. Tik ne visada pasisekdavo susigrąžinti. Skolinau be didelio noro. Ne be reikalo sakoma, jeigu nori susipykti su draugu: paskolink jam arba pasiskolink (juokiasi).

- Nežinomas išradėjęs siūlo sugrąžinti laiko mašina atgal į vestuvių dieną, į tą momentą, kai ištarėte lemtingąjį „taip”. Ar pasinaudosite puikia proga kažką pakeisti?

- Nemanau, kad reikėtų grįžti atgal. Kiekvienas gyvenimo tarpsnis buvo reikalingas, kažką davė, tad atsukinėti laiką nėra prasmės.

- Ar lengvai ir greitai priimate sudėtingus sprendimus?

- Esminiai sprendimai negimsta spontaniškai. Bet jeigu taip įvyksta, daug nesvarstau. Kaip širdis pasako, taip. Dažniausiai tokiais atvejais pavyksta priimti optimalų sprendimą.

- Ar yra tekę duoti arba gauti „pakištuką”?

- Nelygu, kas tas ”pakištukas”... Kažkada reikėjo gauti butą. Teko aukštam „dėdei” nunešti didelį butelį. Daiktą, ne pinigus. Tas pats ir gavimo atveju: neinu tokių pareigų, kad man neštų (juokiasi). Bet jeigu kažkam padarai gera, padedi, ateina žmogus su vyno buteliu - neišvysi. Jei ne darbo metu ir nereikia vairuoti, galima su juo ir taurę vyno išgerti.

- Kaip ilgai prisimenate jums padarytas skriaudas?

- Kad ir keista, prisimenu. Niekada nekerštauju (esu aukštaitis – ne žemaitis ir ne koks suvalkietis), bet jei tenka kada gyvenime vėl susidurti su tuo žmogumi, iš karto viskas iškyla ir santykiai tampa riboti.

- „Moteriškas” klausimas: ar lankotės „skudurynuose”?

- Užeinu kartais. Esu ne smulkus – mano dydžio madingesnių rūbų rasti ne taip lengva, o siūtis kartais neleidžia finansinės galimybės. Vieną kitą drabužį, jeigu tinka, nusiperku. Kodėl gi ne?

- Ar sugebate džiaugtis mažais dalykais?

- Taip. Man smagu, kai, pavyzdžiui, per televiziją rodo kažką gražaus apie Šiaulius, net jei manęs asmeniškai tai neliečia. Tik kad to pozityvo žiniasklaidoje nedaug. Džiugu, kad šiais metais pašventinta nauja bažnyčia, atidaromas naujas klinikų korpusas... Ir kolektyve, jeigu kam sekasi, man tikrai malonu. Kažkada buvo rodomas spektaklis „Patriotai”. Labai patiko frazė: „Pasistatei namelį – tai ir tėvynėje gerai”.

- Papasakokite savo mėgstamiausią anekdotą.

- Kalėjimo kamera. Du kaliniai. Vienas guli ant gulto ir pučia cigaretės dūmus, kitas gi nervingai vaikšto iš vieno kampo į kitą. Pirmasis klausia: „Ko tu čia „pariniesi”? - „Tiek pragyvenau, tiek metų sėdėjau, o nežinau, kas yra reliatyvumo teorija!” - atsako antrasis. - „Labai paprasta, - aiškina pirmasis. - Štai aš guliu ir rūkau, tu - blaškaisi po kamerą. Bet iš principo mes abu sėdime!”

Galvą pašnekovui kvaršino Romualdas BALIUTAVIČIUS