2014-09-26 23

G. Gutkauskas: „Iki trejų metų žirgas yra kaip vaikas vaikų darželyje: jį reikia lepinti, mokyti, rūpintis juo, skirti jam daug dėmesio.“
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Ieva LIUBŠYTĖ
Jau greit Šiaulių sporto arenoje įvyks neeilinis renginys – žirgų sporto uždarų patalpų pasaulio taurės etapas.
Vienas iš renginio organizatorių Lietuvos žirginio sporto federacijos prezidentas, žirgyno savininkas Gediminas Gutkauskas ir papasakoja, kas jį atvedė į žirgų sportą, kuo ypatinga ši sporto šaka bei kokios priežiūros, meilės ir rūpesčio reikalauja žirgai.
- Kaip susidomėjote žirgų sportu?
- Žirgais ir žirgų sportu susidomėjau jau labai seniai – prieš kokius 25 metus. Ir visai netyčia. Atsitiko taip, kad iš Rusijos parsivežiau porą žirgų, pradėjau jodinėti ir man tai patiko. Be to, pasirodo, tie parsivežti žirgai buvo kumelės, tad jos atsivedė kumeliukų. Kai atsirado kumeliukų, reikėjo jais pasirūpinti, juos sukergti ir taip palaipsniui atsirado žirgynas.
Atsiradus žirgynui, privalėjau žirgus judinti, treniruoti, taip ir prasidėjo.
Aš jodinėjau tik savo malonumui, tačiau mano sūnus ir sūnėnas šiai sporto šakai atsidavė rimčiau.
- Tai, kad sūnus Benas - garsus raitelis, yra tėčio indėlis?
- Žinoma, kažkiek ir aš paskatinau sūnų susidomėti šiuo sportu. Šiaip Benas buvo kartingistas. Kartingų sporte baigus vieną klasę, jam reikėjo pereiti į kitą, aukštesnę. Tada aš jam pasiūliau joti ir jis sutiko. Pajojo apie 3 mėnesius ir pabandė sudalyvauti Lietuvoje vykusiose varžybose į pasaulio vaikų finalą. Šiose varžybose tapo nugalėtoju, tada išvykome į Čilę ir ten išlošėme vieną konkūrą. Nuo to laiko jį „užkabino“ šis sportas. Žinote, pasaulyje išlošti konkūrą yra labai sudėtingas dalykas, o mums pasisekė.
Po to vyko daugybė kitų žirginio sporto varžybų, kuriose dalyvavo Benas. Jis ne kartą tapo Lietuvos jaunučių, jaunių, jaunimo čempionu, taip pat buvo ir jaunųjų, suaugusiųjų žirgų čempionas.
Benas tikrai daug dirbo, treniravosi net ir pas olimpinius čempionus, ugdė savo meistriškumą.
Savo darbu jis pasiekė aukštų rezultatų tiek Europoje, tiek pasaulyje, o Lietuvoje, manau, išlošė viską, ką galėjo.
- Ar Lietuvoje populiarus žirgų sportas?
- Iš tiesų daug žmonių, vadinamųjų žirgininkų, yra išvažinėję į užsienį. Bet vien Šiaulių apskrityje yra 14 žirgynų. Ir tai ne pabaiga, nes žmonių, dirbančių su žirgais, daugėja, o žirgynai plečiasi. Gali būti, kad jau šiais metais atsidarys dar 2-3 žirgynai.
Aišku, toks sportas yra gan brangus malonumas, tikrai ne kiekvienas tik panorėjęs gali sau leisti tuo užsiimti. Bet apskritai manau, kad Lietuvoje žirgų sportas yra gan populiarus.
Vien Lietuvos žirginio sporto federacijoje yra 2300 narių, o tai tikrai nėra mažas skaičius.
Žinoma, federacijai priklauso ir mėgėjai, ir jaunimas, ir suaugę, ir moterys, ir vyrai. Be to, mus visus vienija 5 skirtingos sporto šakos: konkūrai, išjodinėjimas, trikovė, kinkiniai ir ištvermės jojimas.
Dar yra voltižiruotė, bet Lietuvoje ji - labiau mėgėjiško lygio.
- Kada žirgas jau yra pasiruošęs dalyvauti varžybose?
- Paruošti žirgą varžyboms yra labai ilgas procesas, reikalaujantis daug rūpesčio, kantrybės ir priežiūros.
Kalbant atvirai, iki trejų metų žirgas yra kaip vaikas vaikų darželyje: jį reikia lepinti, mokyti, rūpintis juo, skirti jam daug dėmesio.
Vėliau, kai žirgui sukanka 3 metai, jau galima pradėti jį apjodinėti. Tačiau tai nereiškia, kad tik pradėjus apjodinėjimą, jau bus galima su juo pasirodyti varžybose. Iki tol, kol žirgas dalyvaus pirmose varžybose, jis mažų mažiausiai metus-pusantrų yra dar laikomas namuose. Per tą laikotarpį žirgas yra pratinamas prie fizinio krūvio, bandoma prie jo prieiti, pratinama jį pasitikėti žmogumi. Visa tai tikrai gana ilgas procesas.
Na, bet paskui, kai žirgui sukanka 4 metai, jis jau gali dalyvauti jaunų žirgų čempionate. Nuo 8 metų žirgas jau yra suaugęs ir gali dalyvauti visų lygių varžybose, nors olimpiadoje žirgas gali dalyvauti tik nuo 9 metų.
Nors aš pasaulio žirgų sporto finaluose esu matęs žirgą, kuris gan sėkmingai dalyvavo varžybose būdamas 20 metų.
Tačiau statistika rodo, kad kai žirgui sukanka 16 metų, jis jau išeina į pensiją. Su pensinio amžiaus žirgais galima ramiai sau dalyvauti Lietuvoje vykstančiose varžybose - jais drąsiai gali jodinėti jauniai bei jaunučiai. Tačiau tokių žirgų varginti aukšto lygio varžybose jau nebegalima.
- Kokios priežiūros reikalauja žirgas?
- Labai daug dėmesio reikia skirti tiek žirgo sveikatai, tiek psichologijai. Kuo žirgas senesnis, tuo daugiau jam reikia medikų priežiūros. Būtina nuolatos tikrinti sąnarius, sausgysles, širdį, ar ji sveika, ar nešlubuoja, nugarą, dantis. Visa ši priežiūra būtina norint, kad arklys būtų sveikas, pajėgus, pasirengęs parodyti gerus ir aukštus rezultatus.
Taip pat didelis rūpestis ir priežiūra skiriama ir žirgo kailiui. Pavyzdžiui, žirgas yra žiemą skutamas, kad nesuprakaituotų ir nesukibtų plaukai.
Būtina žirgą paruošti ir psichologiškai, kad jis mokėtų ištverti ilgas keliones. Būna, kad į varžybas žirgai vežami net 1000 kilometrų ir visą tą laiką jie turi mokėti išlikti ramus.
Pasitaiko, kad važiuojant į kitas šalis sustabdo muitinė, kol patikrinami visi reikiami dokumentai, veterinarija, žirgai pralaukia net po 12 valandų.
Ir visa tai – kantrybę, paklusnumą - žirgui reikia išugdyti bei įdėti daug pastangų ir meilės juo rūpinantis.
- Papasakokite išsamiau apie Šiauliuose vyksiantį pasaulio taurės etapą.
- Pasaulio taurės turas susideda iš 12 tokių etapų, kuriuose dalyvauja net 16 šalių sportininkai, renkantys reitinginius taškus. O Pasaulio taurės finalinis etapas vyksta Varšuvoje, kur patenka tik 3 geriausi raiteliai.
Teisę surengti pasaulio taurės etapą, ypač pas mus, yra ne taip lengva išsikovoti. Taip yra dėl to, kad centrinėje vidurio Europoje labai mažai, kas rengia tokias varžybas uždarose patalpose, viena iš to priežasčių – tai labai brangus malonumas.
Pasiruošti tokioms varžyboms tikrai kainuoja nemažai tiek lėšų, tiek darbo, tiek jėgų.
Areną reikia pripildyti smėliu, taip pat reikia pastatyti žirgams viešbutį. Taip pat reikalinga ir apšilimo aikštė, ir plovykla, ir dar daug daug visko.
Į Šiauliuose organizuojamą žirgų sporto pasaulio taurės etapą pakvietėme 23 šalis, paruošėme 200 gardų žirgams. Tikime, kad jie visi bus užpildyti, nes norinčių dalyvauti pasaulio taurėje tikrai sulaukiame.
- Ką ypatinga išvysti per šias varžybas?
- Be to, kad žiūrovai galės pamatyti nepakartojamus geriausių ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių raitelių pasirodymus, tarp konkūrų per pertraukas bus rodoma ir šou programa.
Pasirodys eržilas Pumpuras, kuris savo programa draugiškose žirgų sporto varžybose, vykusiose praėjusiais metais, taip pat džiugino žiūrovus. Pumpuras su kamuoliu žais krepšinį, laipios ant sūpynių, supsis.
Visi atvykę į organizuojamas pasaulio taurės etapo varžybas galės tapti ir Gineso rekordo liudininkais. Bus bandoma Lietuvos rekordų knygoje užfiksuoti ilgiausius Lietuvos žirgo karčius.
Na taip pat žiūrovams liūdėti neleis ir nuotaiką praskaidrins vaikų choras, krepšinio šokėjos, įvairūs ansambliai.
Pažadame, kad geros nuotaikos, įspūdingų ir nepamirštamų pasirodymų bei vaizdų tikrai netrūks.

2014-09-26 212014-09-26 22

Akimirkos iš žirgų sporto varžybų.
Asmeninio archyvo nuotr.

Į viršų