facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Lietuvos jaunučių merginų iki 16 metų amžiaus (U16) rinktinė Europos čempionate Šiaurės Makedonijos sostinėje Skopjėje iškovojo sidabro medalius. Lietuvos jaunučių merginų rinktinė pasiekė geriausią šios vasaros visų amžiaus grupių rezultatą. Šešiolikmetės ne tik iškovojo medalius, tačiau ir gavo bilietą į kitų metų pasaulio U17 čempionatą. Išsamiau apie vykusį Europos čempionatą sutiko pakalbėti viena iš rinktinės narių, šiaulietė, dar tik 15 m. turinti jaunoji sportininkė Rusnė Augustinaitė.

„Mes tikrai galime toli nueiti“
Pagal Lietuvos krepšinio federacijos duomenis, (LKF) Lietuvos jaunučių merginų iki 16 metų amžiaus (U16) rinktinė Europos čempionato finale žaidė su Rusijos nacionaline komanda, pralaimėjo varžovėms po atkaklios kovos rezultatu 66:73 (24:20, 14:15, 15:19, 13:19) ir iškovojo sidabro medalius.

Šiaurės Makedonijos sostinėje Skopjėje vykusio turnyro grupėje lietuvės prieš tai laimėjo prieš bendraamžes iš Prancūzijos (66:61), pralaimėjo Vokietijai (51:60) ir sutriuškino Daniją (76:40).

Aštuntfinalyje mūsiškės eliminavo Vengriją (74:60), ketvirtfinalyje – Čekiją (72:69), o pusfinalyje dar kartą pranoko prancūzes (54:51).

„Rungtynės su Prancūzija mums davė gerą impulsą, tada atėjo tikėjimas savimi, prisidėjo noras, energija. Prisidėjo ir tėvelių palaikymas, žiniasklaidos dėmesys, kad mergaičių krepšinis tokį dėmesį gautų, tai kažkas sunkiai suvokiamo. Tikėjomės ir finale laimėti, tačiau gaila, kad nepavyko. Kažkas nesusitvarkė su jauduliu, kažkas jėgų mažiau turėjo. Tačiau labai džiaugiamės pasiekimu. Nuo pat stovyklos pradžios sakiau merginoms, kad reikia tikėti savimi ir mes tikrai galime toli nueiti. Merginoms 100 balų už pastangas, už žaidimą. Mes kol kas nesuvokėme, ką padarėme, kažkas įspūdingo“, – grįžęs į Lietuvą sakė Lietuvos U16 rinktinės treneris Vilius Stanišauskas.

„Viską darėme iš visos širdies“
Lietuvos jaunučių merginų iki 16 metų amžiaus (U16) rinktinės narė R. Augustinaitė pasakojo, jog net nesitikėjo pasiekti tiek daug. Iš rinktinės buvo tikimasi 5–12 vietos, o tapus vicečempionėmis net pačioms krepšininkėms yra sunku patikėti.

„Labai džiaugiamės tuo, ką padarėme, ypač džiaugiamės fanais, kad jie mus ne tik palaikė, bet tikėjo mumis ir garsino moterų krepšinį. Pati net negalvodavau, kokią vietą galėtume užimti, daugiausia galvodavome, kaip reikėtų sužaisti, kaip išpildyti trenerių norus.

Manyčiau, pasirodėme gan neblogai. Vicečempionėmis tapome todėl, kad pasitikėjome treneriais, viena kita, žaisdamos už Lietuvą viską darėme iš visos širdies. Pykčių ar nesutarimų nebuvo. Europos čempionatui labai aktyviai ruošėmės, per dieną būdavo dvi treniruotės. Buvo tikrai intensyvios treniruotės, bet man jos patiko. Buvo ir stovyklos, kurios vyko Druskininkuose, Kėdainiuose, Kaune.

Sunkiausia visai komandai buvo susitvarkyti su jauduliu, ypač per svarbiausias rungtynes, kai supratome, kiek toli jau nuėjome. Jautėme atsakomybę prieš kitus, kad taip mus stebi ir palaiko. Sunkiausia buvo žaisti prieš Vengriją dėl aštuntfinalio, nes galvojome, kad jei pateksime į aštuntfinalį, bus „kažkas vau“.

 Taip pat sunku buvo žaisti prieš Rusiją, nes jautėme spaudimą. Sunku ir patikėti, kad tokia maža šalis kaip Lietuva galėjome įveikti tokią šalį kaip Rusiją. Tos varžybos buvo sunkios, nes Rusija turi labai gerą lyderę, prieš kurią buvo labai sunku žaisti. Tačiau mes džiaugiamės tuo, ką padarėme“, – pasakojo Lietuvos jaunučių merginų iki 16 metų amžiaus (U16) rinktinės narė R. Augustinaitė.

Didžiausia svajonė – žaisti NBA ir Eurolygoje
Jaunoji krepšininkė pasakojo, jog jos komanda pasižymi ne tik talentingomis, atsidavusiomis žaidėjomis, bet ir tuo, kad ne tik visa komanda, bet ir trenerių štabas yra visi labai vieningi ir siekiantys bendro tikslo. Šiaulietė krepšininkė R. Augustinaitė savo komandą įvardija kaip vieną didelę šeimą, kuri nieko nepalieka nuošalyje, todėl jų vienybė yra matoma ir aplinkinių. Pati krepšininkė augdama krepšininkų apsuptyje jau būdama dvejų metukų savo mamai, kuri taip pat yra krepšininkė bei trenerė, sakė, kad bus „tepšininkė“.

„Krepšinio kamuoliu pradėjau bumbsėti nuo 3 ar 4 m., o treniruotes pradėjau lankyti nuo 2 klasės. Pati labai norėjau žaisti krepšinį, kai aplink matydavau, kaip kiti žaidžia. Pati pradžia prasidėjo Šiaulių krepšinio akademijoje „Saulė“ su trenere Jūrate Bertuliene.

Medalių ir taurių turiu labai daug, tačiau dabar šis sidabro medalis man yra svarbiausias iš visų. Jei siekiu tikslo, jo siekiu, dirbu ir stengiuosi padėti kitiems. Kai padėsiu aplinkiniams, tuo pačiu padėsiu ir pati sau, nes noriu, kad komandoje būtų gera atmosfera. Taip pat noriu sunkiai dirbti ir kažką naujo išmokti.

Dabar vykusiame Europos čempionate nelabai teko bendrauti su kitomis komandomis, nes visgi esame priešininkės, tačiau Lietuvos moksleivių krepšinio lygoje kitos žaidėjos mane įvardija kaip žvėrį. Tačiau reikia eiti į priekį, neklausyti ką šneka kiti, turėti savo kelią ir nesužvaigždėti.

Iš Lietuvos krepšininkų man labiausiai patinka Arnas Butkevičius, o iš kitų šalių man labai patinka Lebronas Džeimsas, Giannis Antetokounmpo, Elena Delle Donne. Dabar ateities planai yra žaisti MKL, atstovauti Šiaulių „Šiauliai“ moterų komandai ir ruoštis pasaulio čempionatui, nes laimėdamos antrąją vietą patekome į pasaulio čempionatą. O didžiausia mano svajonė yra žaisti NBA arba Eurolygoje, žinoma, atstovauti ir Lietuvos rinktinei“, – teigė Lietuvos jaunučių merginų iki 16 metų amžiaus (U16) rinktinės narė R. Augustinaitė.

„Dabar daug kas galėtų sekti Rusnės pavyzdžiu“
Jaunosios krepšininkės R. Augustinaitės pirmoji trenerė Jūratė Bertulietė „Šiaulių naujienoms“ sutiko papasakoti apie talentingąją Šiaulių žvaigždutę. Trenerė teigė, jog R. Augustinaitė yra talentinga, judri, šokli, greita, koordinuota ir techniška mergaitė. Jaunoji krepšininkė visada išsiskirdavo iš savo bendraamžių fizinėmis ypatybėmis.

Taip pat, anot trenerės J. Bertulienės, labai svarbu yra ir motyvacija. Kai kitos jos bendraamžės išvykdavo į ekskursijas ar į šventes, jai reikėdavo net kelis kartus per dieną eiti į treniruotes ar išvykti į „Talentų kartą“, todėl sportininkai  turi būti tiek atsidavę sportui, kad visa kitą turi pamiršti. Todėl trenerė J. Bertulienė teigė, kad tokie žmonės kaip R. Augustinaitė yra verti pagarbos.

„Be abejo, visas rungtynes mačiau, džiaugiausi. Iškovotu sidabro medaliu džiaugiuosi ne tik kaip trenerė, bet ir kaip žmogus. Kai išvažiuoji į čempionatus visada tikiesi laimėti, o kitą kartą, kai labai tikiesi, būna, kad neišeina.

Pamenu rungtynes su Prancūzija, kurios buvo lyg iš fantastikos srities. Buvo manyta, kad neįmanoma bus jas apžaisti, bet pasirodo viskas yra įmanoma. Po šio čempionato visada sakiau Nelson Mandela žodžius, kad niekada nepralaimėsi, nes arba laimi, arba kažko išmoksti. Tikrai džiaugiuosi iškovota 2-ąja vieta, tačiau visada sakau, kad krepšinis yra komandinė sporto šaka.

Ne tiek trenerės įdirbis ar darbas yra svarbiausia, bet ir komandos įdirbis. Rusnė užaugo komandoje. Juk ji visų pradmenų ir išmoko šiauliečių komandoje. Aišku, ir jos yra labai didelis indėlis, nes buvome net du kartus čempionėmis, tačiau krepšinis yra tokia sporto šaka, kur reikia labai daug komandinio darbo.

Dirbant trenere visada tikiesi, kad tavo auklėtiniai kažko pasieks daugiau. Mano kaip trenerės praktikoje yra čempionės titulas, o dabar bus ir vicečempionės. Aišku, visoms savo auklėtinėms palinkėčiau dar aukštesnių vietų. O Rusnei palinkėčiau dalyvauti pasaulio čempionate, savo metų grupėje ir pasiekti aukštų pasiekimų. Taip pat linkėčiau toliau dirbti, nesustoti ir neužmigti ant laurų. Nuo noro, darbo ir fortūnos priklausys, kaip bus ateityje. Dabar daug kas galėtų sekti Rusnės pavyzdžiu, todėl visiems linkėčiau kažko siekti ir pasiekti“, – pasakojo krepšinio trenerė J. Bertulienė.

2019 09 09 5

2019 09 09 6

2019 09 09 3

Akimirkos iš Lietuvos jaunučių merginų iki 16 metų amžiaus (U16) Europos čempionato.
Žydrūno AUGUSTINO nuotr.

Į viršų