26-erių metų kuršėniškis Andrius Skuja dabar savo gyvenimo neįsivaizduoja be sporto, be ieties metimo ir rutulio stūmimo. Tai tapo jo didžiausiu gyvenimo džiaugsmu. Sportininkas gimė turėdamas nevisai išsivysčiusį peties sąnarį, todėl dešinės rankos judesiai yra riboti, turi mažiau jėgos. Tačiau net ir tai jo nesustabdė, o dabar ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje yra žinomas kaip čempionas, kuris dar tikrai mus visus nustebins savo neįtikėtinais rezultatais. Išsamiau apie neįgaliųjų sportą, karjeros pradžią ir pasiekimus papasakojo pats A. Skuja.

– Kaip susidomėjote sportu?
– Nuo mažens buvau judrus vaikas, nors ir turėjau negalią – nepasidaviau. Kiemo draugai buvo labai aktyvūs: kiekvieną dieną žaisdavome ir futbolą, ir krepšinį. Nepasidaviau nejudėjimui. Pradėjau augti, norėjau stiprinti savo ranką, todėl pradėjau kilnoti svorius, bet rankos išlyginti nepavyko. Tačiau vis tiek dėl savęs šiek tiek pajudėdavau. Po to sutikau savo trenerį Deimantą Jusį, kuris mane prikalbino ateiti į lengvosios atletikos sportą. Man tai buvo visiškai naujas dalykas.

– Ar iš karto sutikote?
– Tiek tėvai, tiek aš buvome šiek tiek skeptiški, bet norėjau išbandyti save, pasižiūrėti, ir kiek mano ranka gali, kaip ji reaguos į naujus dalykus, juk vis tiek ją treniruosiu. Dabar šiuo sportu užsiimu trejus metus. Daug darbo jau įdėta, bet dar be galo daug reikia įdėti. Reikia dirbti su jėga, o pats svarbiausias dalykas, kurio dar reikia mokytis, yra tiek ieties metimo, tiek rutulio stūmimo technika.  

– Kodėl pasirinkote šias sporto šakas?
– Dėl to, kad norisi pačiam tobulėti. Turiu gerus duomenis, kaip treneris sako, galiu iš antro aukšto mesti. Tiek ieties metimas, tiek rutulio stūmimas yra parolimpinės sporto šakos. Tobulinu technikas, stengiuosi pakelti rezultatus. Esu gan didelis, tiek ūgiu, tiek apimtimis, todėl iš manęs nei šuolininkas, nei bėgikas nelabai galėtų būti.

– Kuri sporto šaka jums yra artimesnė?
– Labiau treniruojuosi rutulio stūmime. Rutulio stūmimas yra mano pirmoji rungtis, o ieties metimas kaip papildoma. Anksčiau ir diską mėtėme, bet sugalvojome, kad diską reikėtų paleisti.

– Kokių rezultatų esate pasiekęs?
– Pirmieji apdovanojimai prasidėjo tada, kai pradėjau sportuoti. Tai buvo 2015 m. Po pirmojo mėnesio treniruočių dalyvavome Lietuvos čempionate, kuriame užėmiau antrąją vietą. Tuo metu dar rungiausi su Mindaugu Biliumi, Donatu Dundziu. Taip susiklostė, kad Mindaugas buvo pirmas, aš antras, o Donatas – trečias. Tai pakėlė mano pasitikėjimą savimi, motyvavo, kad turiu galimybę būti geras sportininkas.

Po to vyko atviras čempionatas Vokietijoje, ten nusistačiau savo kvalifikacijas, užėmiau dvi antrąsias vietas. Vėliau – pirmosios tarptautinės varžybos Rusijoje, iš ten parsivežiau tris bronzos medalius. Tais pačiais metais dalyvavau pasaulio čempionate Dohoje. Tai buvo pirmos tokio lygio varžybos. Dalyvavau tik su rutuliu, nes ieties metime neturėjau normatyvų. Ir likau septintas pasaulyje. Dalyvavau Europos čempionate Italijoje, kur rutulio stūmimo rungtyje iškovojau 1-ąją vietą, o su ietimi likau trečias.

Praėjusiais metais Europos čempionate Londone rutulio stūmimo rungtyje užėmiau 6-ąją vietą, o ieties metimo rungtyje – 8-ąją. O šiais metais Europos čempionate Berlyne iškovojau auksą ieties metimo rungtyje, o bronzą – rutulio stūmimo rungtyje.

 – Tikėjotės tokių rezultatų?
– Su rutuliu tikėjausi užimti geresnę vietą. Labai daug dirbame, bet žiemą galima mėtyti rutulį, o ieties pagal Lietuvos sąlygas labai daug neprimėtysi. Vėjas turi labai daug įtakos. Priešpriešiniam vėjui pučiant, ietis gali užsiversti visai į kitą pusę ir nukristi. Buvo pasitaikę atvejų, kad net iš sektoriaus ietį buvo išpūtę. Reikia labai gerai nutaikyti ietį, kad nesutrukdytų skriejimo trajektorijai ar pačiam metimui.

– Kas lėmė tokius puikius rezultatus?
– Treneriai mus visus labai motyvuoja. Kai ruošiamės čempionatams, jie neturi jokių atostogų,

visada ieško būdų, kaip pagerinti treniruočių kokybę, kaip naujus būdus panaudoti treniruotėse,  visada bando atrasti geriausius laikotarpius tarp sporto ir atsipalaidavimo, jog būtų maksimalus rezultatas. Didžioji dalis darbo yra trenerių nuopelnas. Visus jų patarimus imamės į galvą ir stengiamės visada jų klausyti. Tenka ir jiems atlaikyti mūsų nervus. Labai puikius trenerius turiu, džiaugiuosi, kad turu progą su jais dirbti.

– Kuris laimėjimas jums yra pats svarbiausias?
– Man visi laimėjimai yra džiugūs, aplinkiniai, šeima, draugai labai džiaugiasi, mane palaiko. Europos titulas yra laikomas labai dideliu pasiekimu, bet norisi ir pasaulyje būti geriausiam. Tačiau iki to dar yra ilgi keliai, daug darbo reikia įdėti.

– Koks jausmas yra tapti čempionu?
– Žinoma, labai daug dėmesio susilaukėme, niekada nebuvo tiek daug reklamos televizijoje, spaudoje, radijuje, internete. Parolimpinis sportas dar vis yra naujas dalykas, bet šis sportas pradėjo plėstis vien dėl Mindaugo Biliaus. Jaučiasi žmonių suaktyvėjimas.

– Kaip vyksta pasiruošimai čempionatams?
– Jie vyksta nuo pat sezono pradžios. Būna stiprios treniruotės tiek sporto salėje, tiek techniką  tobuliname. Žiemą labai daug laiko praleidome prie rutulio. Mažiausiai keturios treniruotės per savaitę, nes du įrankius atidirbti – yra ką veikti. Yra tempimo pratimai, kuriuos būtina pasidaryti, nes traumą patirti labai lengva. Esu riešą pasitempęs, petį yra skaudėję, bet tai laikina. Išsilaižome, išsigydome ir toliau kovojame.

– Kas čempionatuose jums yra svarbiausia?  
– Žinoma, patirtis, kuri duoda labai daug pasitikėjimo savimi. Dažnesnis dalyvavimas varžybose lengviau padeda susitvarkyti su vidine būsena, pakelia pasitikėjimą savimi. Gali būti aukščiausio lygio sportininkas, medalininkas, bet vis tiek bent kruopelytė jaudulio visada yra.

– Kiek toliausiai esate numetęs?
– Dabar per Europos čempionatą pasidariau asmeninį rezultatą 45,04 m. Žinoma, norisi daug daugiau. Reikia lavinti griežtumą, išmetimą, kad galėčiau varžytis su pasaulio geriausiais sportininkais. Labai gerą formą ieties metime rodo indai, kinai. Rutulio stūmime mano grupėje yra amerikietis, kuris naujas, bet padarė pasaulio rekordą, tačiau pagrindiniai – du kinai, ukrainietis ir vokietis, kurie truputį aukščiau stovi nei aš pasaulio reitinge.

– Ar yra skirtumas mesti dešine ar kaire ranka?
– Aš su dešine ranka rutulio net nenulaikau, esu bandęs laikyti, bet toje rankoje nėra tiek jėgos, griežtumo – vos nulaikau. Man nėra jokio kito pasirinkimo kaip tik mesti kaire ranka. Esu kairiarankis, man nuo mažens dešinė ranka traumuota, todėl kairė ranka dabar pagrindinė.

– Ar amžius svarbus šiame sporte?
– Mažai yra vyresnio amžiaus bėgikų ir šuolininkų, o metikai gali šiek tiek daugiau pabūti sporte, bet kodėl taip yra, negaliu pasakyti. Pradėjau pats sportuoti 23 metų, daug ko pasiekiau per trejus metus. Pradedu pasvajoti kas būtų, jei būčiau pradėjęs sportuoti nuo mokyklinio amžiaus. Būčiau gal net geresnių rezultatų pasiekęs.

– Sustabdyti sportinės karjeros neplanuojate?
– Kol kas dar mokausi Šiaulių universitete, planuoju ir toliau tęsti sportinę karjerą. Norėčiau ateityje susirasti savo jaunų sportininkų grupę, juos nuo mažens auklėti, jog būtų aukšto lygio sportininkai, ir dalyvautų ne tik neįgaliųjų, bet ir sveikųjų sporte.

– Ar turite autoritetą?
– Kai augau, prisimenu Virgilijų Alekną, iš šiuolaikinių sportininkų yra Andrius Gudžius, jis labai geras sportininkas, pasaulinio lygio. JAV ir Naujosios Zelandijos rutulio stūmikai  žinomi visame pasaulyje. Jie diktuoja sąlygas visame šiame sporte. Žiūrėti, kaip jie meta milžiniškus atstumus, yra kažkas nepaprasto.

– Ar turite svajonę?
– Kaip neįgalus sportininkas laukiu 2020 m. Tokijo parolimpinių žaidynių. Svajoju rinktinėje išsikovoti savo vietą, norisi atlikti gerą darbą, gerai mesti įrankius. Žinoma, svajoju užimti bent jau prizinę vietą. Dabar kitais metais vyks pasaulio čempionatas Dubajuje. Bus labai ilgas sezonas iki lapkričio mėnesio. Reikės labai daug sunkaus darbo įdėti, reikia kelti rezultatus, reikia stengtis.

– Kaip įvertintume parolimpinio sporto situaciją Lietuvoje?
– Dabar yra pradėtas rodyti dėmesys, atsirado daugiau žmonių, kurie nori pradėti sportuoti, įsilieti į parolimpinę rinktinę. Tikrai daug daugiau žmonių atkreipia dėmesį į mus. Daugelis mus sveikina ir palaiko. Tačiau į sportininkų rinktinę nėra labai lengva patekti. Yra normatyvai, turi juos atitikti. Neužtenka tik pasirodyti kelis kartus per savaitę, kad pasiektum aukšto sportininko lygį.

40694460 222702475270503 3084075320718917632 n 09 07 2018

40912907 944936242361237 1329982467687317504 n 09 07 2018

Akimirkos iš lengvaatlečio A. Skujos varžybų.
A. Skujos archyvo nuotr.

Į viršų