facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Juvelyriniai dirbiniai patraukia kiekvieno dėmesį, ypač kai jų daug ir kai jie eksponuojami parodoje. Šiauliečiai ir miesto svečiai kaip tik ir gali Šiaulių universiteto Dailės galerijoje pamatyti jubiliejinę juvelyro Dainiaus Kulnio juvelyrikos parodą „Atradimai“. Ši paroda skirta juvelyro darbo 20-mečiui paminėti.

Išsamiau apie juvelyro darbą, parodos atsiradimą ir svajones papasakojo pats parodos autorius.

– Kaip susidomėjote juvelyrika?
– Aš esu baigęs Šiaulių pedagoginio instituto Dailės fakultetą ir įgijęs braižybos, dailės ir darbų mokytojo specialybę. O juvelyrika visada buvo kažkur šalia. Kai dirbau mokykloje, vieno juvelyrikos salono šeimininkas man pasiūlė mokytis ir paskui dirbti pas jį. Aš dar ir graviravau, todėl tai ir buvo dar vienas koziris. Po truputį, po truputį ir įsivažiavau. Tai yra pakankamai sunkus darbas, kai įdedi daug, o pinigų nėra. Geru juvelyru meistras vadinamas tada, kai dirba greitai ir brangiai. O man patinka daryti lėtai, kol viską padarau be priekaištų.

Mano karjera prasidėjo juvelyrikos parduotuvėje. Susidomėjau energiniais akmenimis ir susirgau „akmenlige“. Pradėjau skaityti, domėtis ezoterika. Tai mane ir mano žmoną labai įtraukė. Akmenis parenku pagal horoskopą, akmens savybes. Man patinka kitaip į akmenis pažiūrėti, kitaip padaryti kompoziciją iš jų. Akmenis gauname iš draugų, kolekcioninkų, pats tampi akmenų kolekcininku. Aš neturiu hobio, man juvelyrika yra viskas viename: tai – ir darbas, ir hobis, ir malonumas, ir aistra.

– Koks jūsų stilius?
– Man „stilius“ yra pats baisiausias žodis, nes aš tapyboje neradau stiliaus, todėl nesu tapytojas, vizualinėje reklamoje taip pat neatradau savęs. Kai kas sako, kad pagal stilių galima atpažinti kūrėją. Mano nuomone, apie tai turėtų šnekėti kritikai, mano klientai. O mano darbai tikrai skiriasi nuo turkiškų.

Koks yra juvelyro darbas? Labai kantrus, kruopštus, reikia daug kantrybės. Mano tėtis buvo pakankamai kruopštus, savotiškas kaimo juvelyras, gal genetika ir lėmė, kad tapau juvelyru. Man patinka daryti eskizus, žinau, jog atsisėdęs arba padarysiu, arba ne. Tačiau ne visur galiu daryti eskizus – tik darbe.

Mūsų studijos vizija – kad visi nuo močiutės iki ponios, turinčios BMW X5, galėtų įsigyti dirbinių.

– Kaip nusprendėte surengti parodą „Atradimai“?
– Aš apie ją jau seniai galvojau. Šiais metais sukako 20 metų, kai esu šioje profesijoje. Taip pat yra labai įdomūs skaičiai. Aš esu gimęs 1968 m., juvelyru dirbu nuo 1998 m., o 2018 m. pristatau savo parodą. Norėjau anksčiau surengti parodą, bet turėjau dar subręsti tam dalykui. Šiais metais pradėjau apie parodą vis dažniau pagalvoti, žmona vis padrąsindavo, jog nesu tik amatininkas, kad galima kažką ir parodyti. Amatininkas ir yra amatininkas, o menininkas  kaip narcizas, kuris nori dėmesio.

Tai pirmoji mano autorinė juvelyrikos paroda. Aš esu rengęs savo mini tapybos parodą Gruzdžių kultūros centre. Esu dalyvavęs Šiaulių dailės mokytojų parodoje ir kaip juvelyras: joje buvo pristatomi skirti mano būsimai žmonai papuošalai iš medžio, primenantys pirmykščio lietuvio pagonio papuošalus.

Paroda džiaugiuosi. Kiekvienas parodos eksponatas turi savo šeimininką. Aš nemoku gaminti papuošalo, kuris nėra skiriamas konkrečiam žmogui. Kiekviena klientė man tampa mūza. Parodoje rodomi eskizai ir reikalingi tam, kad su klientais būtų paprasčiau susikalbėti. Norima parodyti patį procesą, kol gimsta gaminys. Yra ir nuotraukų šalia eskizų. Noriu, jog žmonės pamatytų, suprastų, jog pakabutis nėra tik stačiakampis su nupjautais kampais, bandau parodyti, kad nėra vien tik šešios spalvos.

Kiekvieną darbą puikiai atsimenu, šioje parodoje yra pateikiami patys rimčiausi darbai. Jie man priminė, kiek iš pradžių daug vargo buvo, o po to jaučiausi laimingas, pamatęs, jog klientui patinka. Su klientais visada puikiai sutariame, todėl jie sutiko paskolinti šiuos darbus.

– Šioje parodoje papuošalai yra skirti tik moterims?
– Vyrams skirtų papuošalų nėra. Apskritai jiems darau, bet tai  visai kitas dizainas, kitas stilius – labiau minimalizmas, nes vyrų-šarkų yra tikrai nedaug. Eskizuose galima rasti vyrams skirtų papuošalų, bet tai labiau specifiniai gaminiai. Pavyzdžiui, odelės, nes aš grandinėlių nepinu. Reikia lavinti Šiaulių vyrus.

– Kokius akmenis naudojote šioje parodoje esantiems papuošalams?
– Naudojau savo mėgstamiausius – rožinį kvarcą, ametistą, kalnų krištolą. Jie yra ramūs, nors ir prieštaringi. Rožinis kvarcas suteikia ramybės, agatai – apsauginiai akmenys, kalnų krištolas – kelia energetiką. Tai yra nebrangūs akmenys, bet darantys įspūdį.

Kokius papuošalus mėgstu daryti? Įvairius, man labai didelio skirtumo nėra. Labiausiai erzina auskarai, kai reikia padaryti abu vienodus. Labai nekęsdavau kniedijimo, bet ko labiausiai nekenti, to labiausiai ir norisi. Pats persilauži ir su malonumu viską darai. Kiekviename blogyje įžiūriu gėrį.  

Jei esi profesionalas, tu vis tiek padarysi. Tai užima tris ar keturias dienas, priklauso ir nuo sudėtingumo. Aš esu klasikinis dailininkas. Pirmiausia yra eskizas, kai viską nuo A iki Z išgyvenu popieriuje, jog klientui nekiltų jokių klausimų. Dabar, kai jau 20 m. dirbu juvelyru, galiu laviruoti, jau žinau situaciją. Būna netikėtumų darbe, kai nukrenta, nuskyla. Kol neįdėjai į maišelį, negali pasakyti, kad jau padarei.

– Ar šioje parodoje turite savo mėgstamiausią darbą?
– Kol kas aš tokio dar nepadariau. Pavyzdžiui, mandalų ciklas yra labai meditacinis pjaustinys, kai galvojama vien apie klientą. Tai yra tas pat, kaip močiutė mezga kojines savo anūkui ar žmona – megztinį savo vyrui. Juk kai tai darai, mintyse sakai kažkokį burtą. Tas pats ir čia, kai pjaustai, galvoji apie tą žmogų, parenki akmenį. Tai darai be jokios įtampos, švaria galva. Tu atiduoti dalelę savęs, stengiesi, jog tam žmogui būtų malonu. Kiekvienas gaminys turi tam tikrą atradimą. Yra laimė, kai klientas ir aš esame patenkinti. Labai malonu, kai klientai sugrįžta, kai mieste su jais pasisveikini. Kokybė yra labai svarbu, negali padaryti bet kaip, todėl  kartais pasakau, jog neskubėsiu, nes noriu, kad viskas išeitų gerai.

– Ar papuošalai gali atnešti sėkmę ir pagerinti sveikatą?
– Taip, net labai. Mano žmona išbando mano papuošalus, įvairius variantus. Pavyzdžiui, papuošalai gali suteikti tam tikrą apsaugą nuo piktų, pavydžių žmonių, nuo blogos akies. Galima iššaukti ir labai didelę reakciją. Nešiojant žiedą ant smiliaus, priešo žvilgsnis bus į pirštą ir tik po to į jus. Taip  nuimama srovė, čia prasideda ezoterika, kuri  labai įdomi sritis.

Taip pat iš sidabro graviruoju tam tikrus ženklus hebrajų kalba. Tie ženklai  parenkami pagal horoskopą ir gaminami tik tam tikrą dieną. Yra graviruojama nuo blogos akies, nuo ligos, svarbiausia, jog nepakenktų žmogui. Šioje parodoje tokių darbų nėra, nes jų nefotografuoju, tai labai asmeniška.

2018 07 04 20

2018 07 04 17

2018 07 04 19

2018 07 04 18

Juvelyro D. Kulniaus parodoje „Atradimai“ eksponuojami papuošalai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Į viršų