Gėlės kiekvieno gyvenimą pripildo džiaugsmo, palaimos, įkvėpimo. Tad nenuostabu, kad moterys jas labai vertina. Šiauliuose gyvenanti Greta Keturakytė savo didžiąją dalį laisvo laiko praleidžia darydama puokštes. Tai yra išskirtinio dizaino, įvairių gėlių, kompozicijų puokštės, kurios tiks ne tik papuošti namų interjerą, bet ir pradžiuginti artimą žmogų puikia dovana. Išsamiau apie puokščių gamybą, gėles ir jų reikšmę papasakojo puokščių kūrėja G. Keturakytė.

– Kaip susidomėjote puokščių gamyba?
– Gėlės mano gyvenime nėra visiškai nauja sritis. Floristikos nesimokiau, šiuo metu studijuoju Edukologijos specialybę Šiaulių universitete. Kai atvykau į Šiaulius, ieškojau darbo, kažkokios veiklos. Pirmasis mano darbas buvo gėlių prekyba. Taip ir susidomėjau. Patiko pati darbo specifika, visada nauji klientai, bendravimas, naujos gėlės, naujos idėjos, nebuvo rutinos.

Šiais metais man paskutinis kursas, pamačiau, kad nebelabai spėju, reikėjo laisvesnio ar individualesnio darbo grafiko. Pastūmėta draugų ir artimųjų pradėjau kelti į internetą savo darbų pavyzdžius ir sulaukiau susidomėjimo. Spalio mėnesį su mumis susisiekė vieno prekybos centro direktorė, kuri pasiūlė dalyvauti namų interjero mugėje. Ilgai negalvojome su sužadėtiniu Erlandu ir nusprendėme pabandyti. Tuo metu dar prekiavau gėlėmis. Tai įsigijome gėlių, visokios atributikos, įvairiausių priedų, padarėme kompozicijų mugei ir sulaukėme nemenko susidomėjimo. Taip pat dalyvavau ir Šiaulių arenoje organizuotoje mados mugėje.

– Kokias puokštes gaminate?
– Puokštės įvairios. Dirbame tiek su gyvomis gėlėmis, tiek su dirbtinėmis. Dar gaminame stabilizuotas rožes, kurios dar vadinamos miegančiomis rožėmis. Puokštes darome pagal užsakymus. Pagrindinis darbas vyksta internete, ten ieškome kliento. Kai žmonės susidomi, jie susisiekia. Ir tada pagal kiekvieno norus stengiamės įgyvendinti. Kuriame puokštes Kalėdoms, Velykoms, Vėlinėms. Motinos dienai koncentruosiuosi į gyvų gėlių kompozicijas.

Dirbtinių gėlių dėžutės užsakomos ir vestuvėms. Gauname užsakymų, pavyzdžiui, smaragdinių vestuvių proga pagaminti puokštę, kurios dėžutė ir gėlės būtų smaragdinės spalvos. Vėlinėms  gaminome krepšelius, kuriuos prekiavome prie  kapinių. Dabar Velykoms darome puokštes keraminiuose indeliuose su velykine atributika: kiaušiniais, samanomis, priedais, kuriuos renkame ir gamtoje.

– Ar prisimenate savo pačią pirmąją puokštę?
– Sunku pasakyti, man tai nėra nauja. Pačios pirmosios puokštės buvo, kai tik pradėjau dirbti, kai tai dar nebuvo mano pomėgis. Iš pradžių buvo labai sunku, nes gėlės trapios, prašydavau pagalvos, kai kažkas neišeidavo. Pirmosios kompozicijos buvo miegančios rožės. Dabar, kai į jas pasižiūriu, šiek tiek kelia šypseną, nes jos labai primityvios, paprastos. Kuo daugiau dirbame, tuo daugiau atsiranda idėjų, įvairesnių gėlių, automatiškai tada viskas gerėja.

– Kiek užtrunkate paruošti vieną puokštę?
– Įvairiai, būna ir valanda, jei mažesnė – ir pusvalandis. Sunku įvardyti. Dabar turime atskirą patalpą puokščių kūrimui, kurią mums suteikė sužadėtinio tėvai.

– Iš kur gaunate medžiagų?
– Iš Lietuvos tiekėjų gauname tiek gyvų, tiek dirbtinių gėlių. Taip pat randame ir gamtoje: samanos, kankorėžiai, akmenukai, smėlis. Priemonės nėra pigios. Kuo kokybiškesnė gėlė, jos medžiaga, kuo natūraliau gėlė atrodo, tuo ir kaina didesnė. Stengiamės, kad kainos ir kokybės santykis nesikandžiotų, kad būtų prieinama.

– Kaip kuriamos puokštės?
– Į gėlių oazę yra įtvirtinamos gėlės, žiedeliai skaidomi, deriname spalvas, gėlių rūšis, viskas tvirtinama karštais klijais, kad pavertus neišbyrėtų. Stengiamės padaryti kokybiškai ir stabiliai.

– Kuo išsiskiria jūsų puokštės?
– Jos visos darytos su didele meile. Dabar nėra svarbiausi tik pinigai, stengiamės pagaminti kokybiškai, jog džiaugtųsi ir pranoktų lūkesčius. Taip pat gaminu ir pati kaspinėlius ant dėžučių. To mane išmokė sužadėtinio mama.

– Iš kur semiatės idėjų?
– Dažnai būna, kad užsisakai iš tiekėjų gėlių, kurios būna pagal sezoniškumą. Atsiranda ir kažkokių naujienų. Dabar dirbtinių gėlių kokybė yra labai gera. Jos atrodo labai natūraliai, pagamintos iš kokybiškų medžiagų. Žmonės labai sunkiai atskiria. Kartais idėjos gimsta tiesiog begaminant, kai kurių idėjų pasiūlo patys klientai: paprašo tokių dalykų, kurių nesu dariusi, ir tenka galvoti, kaip čia reikės padaryti. Būna ir tokių žmonių, kurie pamato darbą ir nori būtent tokio.

Sunkiausia yra pakartoti. Visiškai identiško darbo nedarau. Visada  pabrėžiu, kad kiekviena puokštė, kiekvienas darbas yra labiau individualus, juk vis tiek kažkas skirsis. Šiais laikais sunku surasti kažką naujo.

Kiekvieno floristo braižas yra individualus ir kitoks, pati idėjų nepakartoju. Pavyzdžiui, valgomos puokštės. Būna, kad paklausia, ar gaminate. Pagalvoji, kad ne, bet jei pasitikėsite, galiu pabandyti. Taip ir gimsta tas savitumas.

– Kokie jūsų klientai?
– Dažniau užsisako moterys, vyrai nelabai užsisakinėja internetu. Kai dirbi internetu, žmonės kartais įsivaizduoja skirtingus dydžius, gėlių kokybę. To dažnai nuotraukos neperteikia. Yra labai malonu, kai po to sulauki skambučių, gražių atsiliepimų. Klientų ratas nors dar nėra labai didelis, bet jis plečiasi.

Dabar, pavasarį, daugiau užklausų sulaukiame dėl gyvų gėlių kompozicijų, ypač dėl gėlių dėžučių. Populiariausios yra dirbtinių gėlių kompozicijos, nes jų kokybė gera, graži, žmonės nori ilgesniam laikui papuošti savo namų interjerą.

– Ar yra susidomėjimas jūsų puokštėmis?
– Pačioje pradžioje puokštes įsigydavo draugai, artimieji, giminės. O dabar, kai turime internetinį puslapį, žmonės jį stebi, domisi. Mūsų puokščių įsigyja ir mugėse. Darbo dienomis studijuoju, o savaitgaliais dirbu. Susidomėjimas yra, žmonės domisi, klausia, pasiima vizitinę kortelę, užsisako vėliau.

– Jūsų puokštės yra tik namų dekoracijos, ar gali būti ir dovana?
– Tinka viskam. Sunkiau pagaminti, kai užsisako tam tikram kambario  interjerui. Būna, kad klientė atsiunčia savo kambario nuotrauką, nurodo vietą, kurioje norėtų, kad būtų puokštė. Nesinori nuvilti, norisi išpildyti tuos lūkesčius. Tai lyg iššūkis man.

– Koks turi būti puokščių kūrėjas?
– Reikia turėti estetikos pojūtį ir šiek tiek menišką gyslelę, fantazijos, mokėti bendrauti, derinti atspalvius tarpusavyje. Kartais atrodo, kad net nepagalvotum, kad tos spalvos gali derėti kartu, o kai kartu sudedi pamatai, kad tikrai tinka. Taip atsiranda naujos spalvinės gamos. Man pačiai labiau patinka pastelinės spalvos, kurios pereina į panašius atspalvius. Pavyzdžiui, rožinė, alyvinė, balta. Tačiau žmonės labiau mėgsta ryškesnes.

G. Keturakytės gamintos gėlių kompozicijos.
G. Keturakytės archyvo nuotr.