Kelmės kultūros centro Juozo Liaudanskio galerijoje atidaryta tapytojų Sauliaus Kruopio ir Skaidrės Butnoriutės darbų paroda „Gyvenimas kartu“. Iš Šiaulių kilusių, o dabar sostinėje gyvenančių šių dviejų dailininkų tapybos paroda yra labai išskirtinė – taip jie pažymi savo bendro gyvenimo ir 25-metį. Ir neatsitiktinai ši paroda surengta Kelmėje.

Apie tai, kodėl paroda „Gyvenimas kartu“ vyksta Kelmėje, kodėl paroda bendra, išsamiau pasakoja S. Kruopis.

– Kaip ir kada jums su Skaidre kilo mintis surengti tapybos parodą „Gyvenimas kartu“ būtent Kelmėje?
– Už parodą esu dėkingas dieviško gerumo žmogui – dailininkui Kaziui Bimbai. Jis, surengęs savo kūrybos parodą Kelmės dailės galerijoje, paskambino man ir pasiūlė. Praėjo metai ir ta mūsų su Skaidre parodos diena tampa realybe.

Dar vienas geras sutapimas: galerijos direktorė Eleonora Buivydienė mokėsi kartu viename kurse Vilniaus dailės akademijoje su mano žmona Skaidre Butnoriute. Vakar susitiko ir viena kitą pažino po 25 metų. Taip atsirado Kelmė.

Mano mama gimė Kelmėje, o Skaidrės mama gimė Kelmės rajone. Mūsų mamų plati giminė jau nuo seno gyveno Kelmės krašte. Mamos tėtis Adolfas Lukošius – Lietuvos kariuomenės savanoris (1919–1921). Jo atminimui 2018 m. nutapiau savo senelio – Nepriklausomybės kovų savanorio – paveikslą.

Parodoje taip pat eksponuosiu ir kitą kompoziciją „Kelmė, mano mamos gimtinė“ (2018), kur Kelmės bažnyčios fone matomi giminaičių nutapyti siluetai. Parodos plakate panaudotas mano naujausio „Ecce Homo“ paveikslo fragmentas.

Mes visi, praeities ir dabarties žmonės, artimi ar tolimesni giminaičiai,  esame susiję. Kelmės miestas karo metu buvo siaubingai  sugriautas ir sudegintas. Mama išvyko į Šiaulius, kur prasidėjo jos sunkus pokario gyvenimas. Daug artimųjų buvo ištremti į Sibirą, o 1951m. lagerio duonos teko ragauti ir mano tėvui.

Gimiau Šiauliuose, bet mano krikšto mama Genutė gyveno Kelmėje, kur dažnai ir lankydavausi. Kelmėje ją visi pažinojo – ji buvo gera ir populiari kirpėja. Iki šiol Kelmėje gyvena daug mano giminaičių.

Žmonos Skaidrės mama kilusi iš Likšilio kaimo, esančio netoli Šaukėnų. Vaikai ir vaikaičiai ten gyvena iki šiol.

– Kokius darbus čia eksponuojate? Ir kodėl būtent tokius?
– Tapybos paroda yra labai autobiografinė, panašėja į retrospektyvinę, nes yra drobių iš jaunystės laikų, kai Rytų filosofija darė man didžiulę įtaką. „Samadhi“ nutapyta 1994 m. mano „pilkuoju periodu“, kurio tikslas buvo nieko nedeklaruoti.

1993 m. baigus Vilniaus dailės akademiją po kelerių metų teko lankytis Indijoje. Taip gimė „Indiškasis ciklas“. Į Kelmę atvežiau vieną drobę, simbolizuojančią kūrybinį pradą – lingamą Jamunos upės pakrantėje. Ji nutapyta tuo laiku, kai gimė pirmasis mūsų su Skaidre sūnus Eigirdas. Beje, jis sukūrė šiai parodai plakatą.

Parodoje yra daug plenerinės tapybos. Ji labiau ekspresionistinė, sukurta skirtingos gamtos įtakos. Išsiskiria 2016 m. tapytos drobės Nepale. Skaidrės drobė „Rytas kalnuose“ simbolizuoja dienos pradžią, kada apmąstai, kokia bus diena, ir matai, kaip kyla saulė, ir pasitraukia tamsa. Mano dvi drobės vaizduoja išskirtinius budistinių šventyklų siluetus.

Tai ir Skaidrės nutapytos kompozicijos „Iš moters gyvenimo“ (Jūrmala, 2013) ir „ Šešėliai“ (Molėtai, 2009) suteikia puikią galimybę matyti šios dailininkės kitimą. Kitos mūsų plenerinės tapybos drobės yra iš Nidos, Juodkrantės, Joniškio, Kauno, Paberžės, Orvydų sodybos, Ignalinos, Vilkyškių bei tarptautinių Vokietijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Ukrainos plenerų.

Koloritu išsiskiria vokiškojo periodo drobės „Branderburgo vartai“ (Berlyno šventė, 2007), „Vilhelmo bažnyčia“ (2007) ar „Bartho rotušės aikštė“ (2012).

Parodoje yra daug niekur neeksponuotų ekspresionistinių abstrakcjų, nutapytų 2017 m. Abstrakti tapyba siekia grynų jausmų ir emocijų. Iracionaliąsias žmogaus sritis kartais tai veikia kur kas stipriau nei reališkesni meno kūriniai. Vienintelio parodoje diptiko kompozicijoje „Žemutinės pilies atradimai“ – matome daug nacionalinių simbolių tautinės Trispalvės fone. Didžiausioje parodos kompozicinėje drobėje „Baltijos kelias“ taip pat matome vėliavas – tris kaimyninių Baltijos šalių vėliavas. Parodoje yra trys skirtingo laikmečio ir skirtingo kolorito drobės vaizduojančios Šiaulių katedrą.

– Ar paroda susijusi su tuo judviejų biografijos faktu, kad šiemet švenčiate santuokos (pažinties) jubiliejų?
– Taip, taip. Parodos pavadinimas „Gyvenimas kartu“ simbolizuoja mūsų 25 metų gyvenimo kartu sukaktį. Paveiksle „Lietuvaitė“ nutapyta žmona Skaidrė ir fone trys per bangas plaukiantys laivai kurėnai. Trys laivai simbolizuoja tris mūsų sūnus; Eigirdą, Karolį ir Vilhelmą. Drobėje „Jūrmalos madona“ (2007) arba „Menininkas ir jo mūza“ nutapyta visa mūsų šeima.

– Kaip ir kokiomis aplinkybėmis jūs su Skaidre susipažinote ir kaip ji tapo tapytoja? Kiek bendrų parodų esate surengę?
– Dar studijuojant VDA tapybos fakultete 1992 m. turėjau kūrybinę stipendiją Vokietijoje. Iškenčiau tik 3 mėnesius, nes vienišam gyventi jau buvo nepakeliama. Grįžus į gimtuosius Šiaulius pas mamą, tuo pačiu aplankiau savo Kauno dailės technikumo bendrakursį profesorių Giedrių Šiukščių. Išėjome mudu į miestą ir pirmoji sutikta mergina buvo Skaidrė.
Šiauliai yra mano mylimiausias miestas, čia vyko viskas: gimimas, pirmieji draugai, pirmoji mokytoja, pirmoji mano piešinių paroda ir galiausia pirmoji meilė. Sutikta ketvirto kurso Šiaulių pedagoginio instituto studentė Skaidrė Butnoriutė jau po metų tapo mano žmona. Mokslus ji baigė Vilniaus dailės akademijoje ir kartu išvykome į Nidą tapyti.

Meilę dailei ji paveldėjo iš savo tėvelio Kazio Butnoriaus, baigusio Telšių taikomosios dailės technikumą. Su Skaidre tapėme kasmet skirtingose pleneruose, Nidoje, Kretingoje, Orvydų sodyboje, Ignalinoje, Molėtose, Skudutiškėse. Vėliau tapėme Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Indijoje ir Nepale. Tai reta galimybė būti šalia ir kurti kartu.

Nepamenu, kada prasidėjo mūsų bendrosios parodos, gal prieš dešimtmetį Vilniuje, „Karolinos“ viešbutyje, bet visos jos vadinosi Skaidrės pasiūlytu pavadinimu „Gyvenimas kartu“.

– Ar du kūrėjai šeimoje netampa konkurentais? Jei ne, tai kas padeda santykius išlaikyti: kūryba ar vaikai?
– Šeimoje geriausia sutaria skirtingo charakterio ar temperamento žmonės. Skaidrė yra ramesnė, labiau susikaupusi, ji apgalvoja, o tik vėliau ką nors padaro. Aš daug kartų impulsyvesnis.

Be abejonės, balansas šeimoje būtinas. Reikia daug metų, kad tas susiklausymas veiktų pozityviai, o reikia nedaug – vos kartą nutylėti ar vos kartą kažko neišgirsti... Dėl kažko didelio verta aukoti mažesnius dalykus, smulkmenas.

Mudu kūrybinėje erdvėje susitinkam tik pleneruose. Ji moka susikaupti, užsidaryti savyje ir tyloje, sakyčiau, koncentracijoje tapyti. Aš turiu dirbtuvę, tai tapau vienui vienas ten.

Santykius padeda išlaikyti daug elementų, bet svarbiausias yra pagarba kitam. Niekada nevalia net akimirkai užsimiršti, kad ji – Skaidrė mūsų šeimoje yra vienintelė moteris. Tai kažkas sakralaus. Ji – labai harmoninga asmenybė, o tai labai auklėja mane, kiek impulsyvesnį ir ekspresyvesnį.

2018 03 02 06

Kruopių šeima.
Sauliaus KRUOPIO archyvo nuotr.

2018 03 02 23

S. Kruopio „Jūrmalos madona“.
Sauliaus KRUOPIO archyvo nuotr.

Į viršų