facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

(Tęsinys)

– Kokias pirtis renkasi moterys ir vyrai?
– Lietuvoje septynerius metus yra jurtos, iš jų Šiauliuose yra dvi. Moterims dažniausiai jos ir patinka, nes yra žemesnė temperatūra. Joje telpa apie 12 žmonių. Yra medinis karkasas, apsaugotas viršus nuo lietaus, o iš vidaus yra 5 cm storio avikailis.

Viskas ten yra natūralu, dar yra ir „pečius“. Jurtoje temperatūra yra apie 50 laipsnių. Vieni joje užmiega, kiti – atsipalaiduoja. Reikia gulėti 30 min., kad žmogaus kūnas visiškai išprakaituotų. O jurtoje esantis pirtininkas dirba ne su vanta, o su tam tikra vėduokle, kad orą paskirstytų ar šaltu vandeniu pakrapnotų. Be to, lietuviai ir daro šias pirtis. Buvome pasikvietę čiukčius, nes manėme, kad jurtos yra nacionalinis pastatas, tačiau atvykę į Lietuvą jie pirmą kartą ją pamatė.

Vyrai nori aštresnės, karštesnės pirties. O baltišką pirtį, kuri dar vadinama rusiška, mėgsta labiau vyrai. Yra kilęs diskusinis klausimas, ar baltišką pirtį iš rusų perėmė lietuviai, ar rusai perėmė iš lietuvių.

– Ar yra svarbu, kuriuo metų laiku eiti į pirtį?
– Vasarą poveikis yra kitoks. Man jis yra vienodas visais metų laikais. Kai lauke yra šalta, pirtis žmogui atrodo efektyvesnė. Vasaros metu nėra tokio didelio efekto. Kuo didesnis kontrastas tarp temperatūrų, tuo labiau yra jaučiamas poveikis. Į pirtį geriausia eiti yra visada, nežiūrint į metų laikus. Žmogui reguliariai reikėtų nueiti į pirtį bent kartą per savaitę.

Pavyzdžiui, vasarą daugelis nenori eiti į pirtį, nes ir taip lauke karšta. Tačiau vis dėlto nuėjus ir išėjus iš pirties į lauką žmogus jaus šaltį, nesvarbu, kad lauke yra karšta. Pirtyje žmogaus kūnas pripranta prie vienos temperatūros, o lauke jam jau šaltesnė temperatūra.

Aš į pirtį minimaliai einu 2 kartus į savaitę, būna 3 ir 4 kartai. Mano organizmas yra taip pripratęs. Žmonės yra geresnės nuotaikos, kai eina į pirtį, jie yra gyvesni. Pirties turi būti daug, bet su saiku.

– Kuo pirtis  naudinga žmogaus sveikatai?
– Pirtis yra naudinga, jei žmogui šąla galūnės. Taip pat žmogaus organizmas labiau užsigrūdina.

Iki 18 m. man visada buvo angina. Nuo 1979 m. aš visada reguliariai einu į pirtį. Per visą tą laiką esu padaręs tik dvi pertraukas, kai dėl ligos teko gulėti ligoninėje.

Kiekvieną pirtis savaip veikia. Yra blogai, kad pas mus Lietuvoje gydytojai nesupranta apie pirtis. Pirtyje geriausia yra gerti arbatą, tereikia pasirinkti tik jos rūšį. O pagal rusiškas tradicijas būdavo būtina išgerti 100 g degtinės.

Pirtyje vyksta kraujagyslių mankšta, kai yra jaučiamas tiek karštis, tiek šaltis. Pavyzdžiui, man yra padidėjęs kraujo spaudimas, o pirtis man jį padeda sumažinti.

Reikėtų labiau saugotis tiems, kurie turi žemą kraujo spaudimą, nes pirtis gali jį dar labiau sumažinti, ir tiems, kurie dėl ligų turėtų pasisaugoti karščio.

– Ar reikia pasiruošti pirmą kartą einant į pirtį? Kaip joje elgtis?
– Mes sakome, kad didžiausias pasiruošimas visose gyvenimo srityse – visada turėti gerą nuotaiką. Pasiruošimo nėra, kaip tik atvirkščiai, juk pirtyje net rūbų nereikia.

Pirmą kartą užėjus į pirtį reikėtų eiti į nedidelę temperatūrą – 50, 60 laipsnių. Tuomet žmogus natūraliai prakaituoja, išskiria visas kenksmingas medžiagas. O po to išėjus iš pirties reikėtų šiltu ar drungnu vandeniu nusiprausti.

Jei, pavyzdžiui, iš karto eisite į 80 ar 90 laipsnių įkaitintą pirtį, jūsų poros bus uždarytos, neprakaituosite, organizmas taip saugosis nuo per didelio karščio. O 50, 60 laipsnių yra normali temperatūra, organizmui nereikia kovoti su karščiu.

Prieš pirtį rekomenduočiau po šiltu ar drungnu vandeniu nusiprausti ir pirtyje prie 50 ar 60 laipsnių išprakaituoti. Kiek jūs galite ištverti pirtyje prie tos temperatūros, tiek ir būkite.

Jei jūs iš karto po pirties eisite į šaltą vandenį, organizmas vėl ims saugotis tik dabar nuo šalčio ir užsidarys poros. Auksinė pirties taisyklė – galva turi būti šaltai, kojos – karštai arba šiltai. Tai pasieksime tada, kai atsigulsime. Jei sėdėsime, kojos bus šaltai, o galva – karštai, išeis atvirkščiai. Būtų gerai, jei pirtyje išeitų ant galvos atsistoti, tuomet būtų geriausia temperatūra.

Jei žmogus yra normalus pirtininkas, tai išėjus iš pirties, turėtų suktis galva. Galva sukasi dėl to, kad jums prasiplečia kraujagyslės, nukrenta spaudimas. Jei galva sukasi po pirties, tuomet pirtis pavyko, nereikia tokio dalyko bijoti.

– Kaip rišamos vantos?
– Ypatingų taisyklių nėra. Toje vantoje neturi būti aštrių šakų. Turi figūruoti lapai. Vantos yra rišamos po Joninių, bet taip pat priklauso ir nuo metų laiko. Pirtininkai į pirtį eina visada su dviem vantomis, nesame įpratę su viena.

Nueini į pirtį su vantomis ir žiūri, kaip tie lapeliai reaguoja į karštį. Jauni lapeliai greitai susiraito ir nebūna jokios naudos. Jei matai, kad vantos lapeliai nesiraito, tuomet galima jau ruoštis vantos sezonui ir rišti kitas, jau pati gamta diktuoja, kada reikia jas rišti.

Aš naudoju daug šaldytų vantų. Dar yra ir sūdytos vantos, kurios dažnesnės yra Dzūkijos kraštuose. Jau turiu 50 vantų užsišaldęs.

Kai paruoši vantą, ją suvynioji į maistinę plėvelę ir žiemos metu, pavyzdžiui, vasario mėnesį, ją išsitrauki, tada efektas būna toks, lyg aš ją dabar būčiau nuo beržo nukarpęs.

Šviežios ir džiovintos vantos skiriasi. Jei aš vanosiu žmogų su džiovinta vanta, jis jaus visai kitą temperatūrą, o jei su šviežia – jaus dvigubą temperatūrą. Su tokia vanta reikia elgtis atsargiai, nes gali nudeginti kūną net iki pūslių.

Žiemą efektas tikrai yra labai didelis. Reikia kiekvienam pajusti tą šviežios vantos poveikį. Ji efektyviausia yra sausį, vasarį, kada nėra žalumos, tik sniegas.

– Iš kokio medžio geriausia rišti vantas? Ar jų poveikis skirtingas?
– Vantos dažniausiai yra rišamos iš beržo ir ąžuolo. Naudojame liepos vantą, kurią dedame ant galvos ar po ja. Ji naudinga dėl kvapo. Kenis naudojamas taip pat dėl kvapo. Jį gerai įkaitinus, galima pavanoti žmogų, nes jis yra pakankamai aštrus.

Taip pat galima pasidaryti iš dilgėlių, bet reikia gerai įkaitinti žmogų. Negalima su jomis vanoti šlaunų ir blauzdų, nes jos yra jautrios, žmogus jaus niežulį, jam tai sukels diskomfortą.

O išdžiovintas ąžuolas ir beržas yra atsparūs pirtyje esančiam karščiui, ilgai laiko lapeliai. Beržas dar suteikia gerą kvapą, o ąžuolo lapai yra dideli ir galima  gerai paskirstyti orą pirtyje. Iš beržo vanta yra labiau apvali, o ąžuolo panaši į blyną. Dar naudojame ir klevą, bet ši vanta yra vienkartinė. Iš beržo ir ąžuolo vantos yra pagrindinės, o visos kitos naudojamos tik dėl kvapo. Man pirmoje vietoje yra ąžuolo vanta, antroje – beržo, trečioje – klevo, ketvirtoje – liepos. Kiti į vantas ir žolelių prideda pagal energetiką, bet aš tuo neužsiimu.

– Kaip teisingai vanoti žmogų?
– Pavyzdžiui, kai mes pirtyje vanojame žmogų, ant jo galvos uždedame šaltame vandenyje pamirkytas vantas, kurias sudėliojame lyg namelį. Tuomet žmogus visai kitaip jaučiasi, jis jaučia komfortą pirtyje. Daugelis negali ilgai išbūti pirtyje, jiems yra per karšta, tačiau jei uždėtume jiems šaltas vantas, atvėsintų galvas, tuomet jie norėtų ilgiau pabūti.
Kūnas pradedamas vanoti nuo kojų. Kai užpili vandens ant akmenų, pasiskirsto garas, kurį tu su vanta paskirstai virš žmogaus, jį šildai, palaipsniui eidamas link jo kūno.

Pirmas 5 min. mes žmogaus su vanta neliečiame, tik šildome jo visą kūną. Po to pradedi po truputį liesti žmogų, vis keisdamas vantas į šaltas, kad žmogus atsivėsintų. Ši procedūra turėtų užtrukti iki 15 min.

Kai žmogų vanoji, jau matai, kad jam pradeda virpėti kojos, tada jau supranti, kad jam per karšta. Paimi šaltą vantą ir prabrauki per tas virpančias vietas. Žmogaus kūnas turi tolygiai įkaisti.

Yra žmonių, kuriems žiemos metu šąla kojos. Tokiems žmonėms blauzdose yra sulėtėjusi kraujo apytaka. Blauzdos yra mažiausiai judri žmogaus kūno dalis ir joje yra blogiausia kraujotaka.

Pirtyje aš skiriu 5 min. blauzdų vanojimui. Tiek blauzdos, tiek šlaunys yra jautrios temperatūrai. Jeigu jūsų nugara prie pirtyje esančios temperatūros bus pripratusi, aš galėsiu vanoti, bet jei tą pačią temperatūrą aš panaudosiu blauzdoms ir šlaunims, jūs sakysite, kad per karšta.

Kai atsigula žmogus ant pilvo, aš pakeliu jo kojas ir vanoju žemesne temperatūra, bet ilgiau. Efektas bus toks, kad nors aš vanosiu tik blauzdas ir šlaunis, pojūtis bus, kad yra vanojamas visas kūnas. Užkaitinus vien tik tą vietą, įkaista ir visas kūnas. Tuo negalima labai piktnaudžiauti.

Iš pirtininkų tik aš vienas tuo užsiimu, nes kitiems atsibosta tą pačią vietą ilgai vanoti. Esu tai kai kuriems žmonėms padaręs, tai kitą dieną jie man skambino ir sakė, kad dvi dienas turėjo kojas pro langą būti iškišę žiemos laiku.

Dar mes darome šaltą ar sausą vanojimą. Kai jūs pabuvote pirtyje, jus išvanojo, išėjote į lauką, tikėdamas atsigaivinti, bet jus paguldo ant stalo ir vanoja tomis analogiškomis vantomis, bet lauke. Jums nebe šilumą duoda, o šaltį. Tuomet labiau vėdiname galvą ir tik po to kojas. Tikras pirtininkas turi išbandyti karštą vanojimą pirtyje ir šaltą vanojimą lauke.
Vanojimui interpretacijų yra labai daug ir įvairių būdų, technikų. Pirmiausia reikia nuleisti garą, pats vanojimas turi būti švelnus, iš riešo, bet ne staigus. Reikia pagauti karštą orą ir jį prispausti prie kūno. Tai yra sudėtinga technika, kai kurių judesių ir pats nesu įvaldęs. Svarbiausia su vanta žmogų vanoti iš dviejų jos pusių.

Pradėjau pirtininkams daryti ir ekstremalų efektą. Pirmiausia išvanoju žmogų, uždedu šaltą vantą ant galvos, kai pamatau, kad kūnas yra įkaitęs, jam nežinant užpilu šalto vandens kibirą. Žmogus atšąla tik kelias minutes, po to jis vėl staiga įkaista. Moterims to nedrįstu daryti, o vyrams tai labai patinka, tai reikia atsargiai daryti, nes kiekvienas žmogus viską priima skirtingai. Vien iš vanojimo gali pamatyti, ar žmogus yra tikras pirtininkas. Svarbiausia vanoti iš riešo. Taip yra sutaupoma jėga ir paimamas garas, nemušant žmogaus.

– Ar yra rengiami pirčių čempionatai?
– Yra vantų vanojimo čempionatai, kuriuose visada yra patikrinama dalyvių sveikata. Šiais metais jau buvo 7-asis Lietuvos čempionatas. Dabar visada vyksta Palangoje, anksčiau vyko Panevėžyje, Rumšiškėse.

Vanojimo čempionatas visada vyksta per Jonines. Būna vienas vyriausiasis teisėjas ir dar penki teisėjai. Tos varžybos yra tarptautinės, atvyksta iš Rusijos, Latvijos, Ukrainos, Lietuvos.

Anksčiau pirtys būdavo stiklinės, jas imituodavo, aukštos temperatūros nebūdavo, bet būdavo garas. O teisėjai ir žiūrovai visą vanojimo procesą stebėdavo per stiklą. Po kiek laiko čempionatai pradėjo tobulėti, buvo dedamos vaizdo kameros į vidų ir žiūrovai per didelį ekraną galėjo viską matyti, kas vyksta pirtyje.

Šiais metais 2-ąją vietą laimėjo šiaulietis, 4-ąją – kuršėniškis, o 5-ąją – mano žmona, kuri buvo vienintelė tarp vyrų. Aš pats nedalyvauju, laikausi atstumo, tik pažiūriu, pataisau, patariu.

Visi šio čempionato dalyviai turi žinoti pagrindinę taisyklę: galva šaltyje, o kojos karštyje.

Prieš čempionatą vyksta atranka, o jei to nežinotų, jau nepereitų toliau į kitą etapą. Yra vertinama, kokios vantos naudojamos, interpretacijos, vanojimo technikos, ar sugeba dalyvis parodyti kažką išskirtinio.

Prieš čempionatą kiekvienas dalyvis prisistato, pasako, kokia bus jo pasirodymo tema. Šiais metais čempionate vienas dalyvis dalyvavo, kuris yra ugniagesys gelbėtojas. O jo pasirodymo tema buvo, kad jis gelbėja undinę.

Mano žmona liko penkta vien dėl to, kad ji nejautė laiko. Jai buvo duota 15 min, ji per ilgai nuleidinėjo garą, o kitiems dalykams nebeliko laiko.

Taip pat yra žiūrima, kaip dalyvio pasirinktas žmogus jaučiasi pirtyje, ar jam nėra per karšta, ar nevirpa galūnės.

Vienais metais čempionate buvo apjungta SPA ir pirtis. Tokiame čempionate yra atliekamos SPA  procedūros ir vanojimas su vanta. Tam buvo duota 30 min. Dabar padarė tik pirties čempionatą. Nugalėtojas būna tik vienas, nėra buvę, kad būtų keli laimėtojai.  

– Kokią pirtį jūs labiausiai mėgstate?
– Man labiau priimtinesnė yra baltiškoji, kurioje gali reguliuoti temperatūrą. Tokia pirtis žmogui yra tinkamiausia. Svarbiausia žmogaus pirtyje nenudeginti, neišgąsdinti, o kad jis visada jaustų komfortą.

Man reikia, kad būtų koks nors vandens telkinys, jog galėčiau visas panerti. Jei to nebūtų, prarasčiau pusę pirties malonumo. Dažnai moterys bijo panerti, paneria tik iki kaklo. Jos daro blogai, nes iki vienos kūno pusės kraujagyslės yra vienos būsenos, o kitoje – kitos. Gali kraujagyslė plyšti, spaudimas pakilti, todėl būtina panerti į vandenį visu kūnu.

Šiais metais dalyvausime „Šiaulių dienose“. Bus ir komercijos, ir šviečiamosios veiklos. Taip pat bus atvežamos pirtys, kurios bus perdarytos iš įvairių automobilių (miniveno, turistinio automobilio). Jose  tilps apie 10 žmonių, o jiems bus rodoma programa, kuri ir nustebins, ir pralinksmins kiekvieną.

2017 08 25 20

 

Į viršų