facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Šiauliuose gimusi ir augusi tango šokėja Brigita šiuo metu gyvena Kaune, kur drauge su savo vyru Karlosu įkūrė šokių studiją. Tango pamokas kartą per savaitę pora veda ir klaipėdiečiams. Rodrigesai moko kauniečius ne tik aistringojo šokio subtilybių, bet ir siekia perteikti lietuviams argentiniečių kultūrą, jų gyvenimo būdą.

2016-ųjų  Argentinian Tango Baltic open Cup čempionai neseniai pasirodė gausiai mūsų miesto publikai. Abu prasitaria rugsėjį planuojantys atidaryti dar vieną šokių studiją ir Šiauliuose – laiko skirs pamokoms, tuo pačiu Brigitos tėtį ir mamą dažniau galės aplankyti. Kaip šokėjams pavyksta lietuvius paversti aistringais argentiniečiais ir kur visa tango magija – aiškinamės interviu anglų-lietuvių ir šiek tiek ispanų kalbomis.

Gimėte Šiauliuose?
Brigita: Taip, mano gyvenimas tekėjo miesto centre. 1996 m. baigiau „Juventos“ vidurinę mokyklą. Tada tai buvo 12-os klasių mokykla, o dabar jau progimnazija.

Kiek laiko šokate?
Brigita: Šokti ėmiau būdama penkerių. Tėveliai labai norėjo, kad šoktume ir grotume. Jie patys šokdavo liaudies šokius, studijų metu dažnai koncertuodavo. Tad norėjo, kad ir visi trys jų vaikai – aš, vyresnėliai brolis ir sesuo – būtų šokėjai, ir vedė mus į būrelius. Pradėjau nuo baleto būrelio, paskui šokau liaudies šokius „Želmenėliuose“, „Jovare“. Prie viso to lankiau šiuolaikinius šokius Moksleivių namuose.

Kaip toliau klostėsi karjera?
Brigita: Norėjau studijuoti dailę, bet pabijojau. Įstojau į Klaipėdos universitetą, choreografijos studijas. Dvejus metus pasimokiau, būčiau sėkmingai baigusi, bet tuo metu Anželika Cholina kaip tik rinko aktorių-šokėjų kursą. Nusprendžiau išbandyti savo jėgas ir įstojau. Mečiau studijas Klaipėdoje ir pradėjau studijuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. A. Cholina buvo tuo metu labai populiari. Aš patekau į pirmąjį aktorių-šokėjų kursą, nes iki tol  akademijoje buvo ruošiami dainuojantys aktoriai. Akademijoje baigiau bakalauro ir magistro studijas.

Kas lėmė galutinį apsisprendimą būti šokėja?
Brigita: Piešimo profesionaliai, deja, nesimokiau, tik paskutiniais metais kažkodėl ėmiau ruoštis stojamiesiems, savarankiškai. Laikiau net dailės valstybinį egzaminą. Tiesą sakant, niekuomet nemaniau, kad būsiu šokėja ir dar mokysiu šokti...

Kada ėmėte šokti tango?
Brigita: Argentinietišką tango ėmiau šokti studijuodama akademijos antrajame kurse, 21-erių. Tad šį šokį valdau maždaug 18 metų. Tiesiog panorau suprasti, kodėl tango taip traukia žmones, ar tai iš tiesų aistringas, jausmingas šokis. Tuo metu pamokas vienintelis Lietuvoje vedė Eduardo Gimenez, pas jį ir mokiausi. Daugiau nei 10 metų buvome šokių partneriais, vakarais vedėme pamokas. Keliai išsiskyrė, tad atidariau savo tango mokyklą Vilniuje, bet dirbau ir teatre drauge su Gyčiu Ivanausku, su kuriuo buvome grupiokai. Prie viso to dar ir gimnazijoje mokiau vaikus įvairių šokių.

O paskui susipažinau su Karlosu, kuris atvyko į tango vakarą. Jis netrukus pasiūlė man dirbti drauge. Viską mečiau, reikėjo pabaigti mokslo metus, išeiti iš darbo.

Verčiau visiškai naują gyvenimo puslapį.

Karlosai, kodėl atvykote į Lietuvą?
Karlosas: Atvykau į Lietuvoje vykstantį Tango maratoną, kurio metu šokėjai šoka tango dieną ir naktį.
Tai buvo 2012 m. gruodis. Taip ir susipažinau su Brigita. Nuo to laiko palaikiau dialogą su ja. Ieškojau galimybių įsidarbinti Lietuvoje, mezgiau kontaktus. Kurį laiką teko dirbti Rusijoje, Estijoje, Latvijoje, o tada ėmiau intensyviau keliauti į Lietuvą.

Pora gyvenime tapote darbiniais sumetimais?
Karlosas: Kai tik išvydau Brigitą pirmą kartą, man ji pasirodė miela. Vis dažniau ėmėme bendrauti, šokti kartu, keliauti, vystyti bendrą projektą. Abu buvome vieniši, tad...

Ar buvo pirmasis pasimatymas?
Brigita: Po pirmojo susitikimo Lietuvoje, antrąkart atsitiktinai susitikome kitame dideliame šokio maratone – Ukrainoje, Lvove. Tai buvo jau po naujųjų metų. Tame renginyje prašokome kartu nemažai. Karlosas pakvietė mane vakarieniauti ir pasiūlė kartu dirbti. Anglų kalba jis kalbėjo labai prastai, o aš šiek tiek mokėjau italų, bet neįsivaizduoju, kaip mums pavyko susikalbėti.

Reikėtų paaiškinti, kad tango šokėjai turi būti visiškai laisvi ir nuo nieko nepriklausomi. Jeigu turi šeimą ir tavo šokių partneris yra kitas, labai sunku keliauti, o tango privalo mokyti du žmonės, ne vienas. Karlosui reikėjo šokių partnerės, su kuria galėtų ir mokyti, ir atlikti šou. Aš svajojau turėti partnerį argentinietį.

Jis pasakė, kad tai bus pirmas ir paskutinis pasiūlymas, turėjau per naktį apsispręsti. O planų aš turėjau… Tai reiškė, kad turėjau viską mesti. Kitą rytą pranešiau, kad sutinku. Bet tik vėliau supratau, kas manęs laukia. Nežinia. Ar turėsiu darbo, ar ne, ar gyvensiu ant lagamino – kur, kiek dažnai, kiek ilgai?

Kiek laiko jūsų šokių studija veikia Kaune?
Brigita: Trečią sezoną.

Kodėl žmonės ateina šokti tango?
Brigita: Poros ateina po darbo dienos atsipalaiduoti, pamiršti darbinę rutiną. Dauguma moterų „atsitempia“ vyrus, o kartais vyrai patys atsiveda moteris. Žmonėms šis šokis asocijuojasi su aistra, jausmais, kuriuos norisi prikelti. Žmonės nori suartėti, nes per daug būna atskirai, o šie šokiai yra proga apsikabinti vienas kitą ir pabūti tuose geruose jausmuose.

Karlosas: Mes dažnai užduodame šį klausimą atėjusiems į studiją. Daugelis prisipažįsta, kad juos čia atvedė smalsumas –  kaip šokti moko argentinietis, kaip jis bendrauja. Jie tikina norintys mokytis tango „iš originalo“. Taigi smalsiems aš pasakoju viską: apie savo šalį, kodėl argentiniečiai taip myli šį šokį.  Kitų tikslas – prasmingai praleisti laisvalaikį, dar vieni ateina į studiją įkvėpti matyto filmo ar koncerto. Žmonės nori ir susipažinti, vyrai ir moterys ieško antros pusės.

Brigita: Žmonės ateina su įvairiomis nuotaikomis, vedini skirtingų norų. Ne visada lengva – kartais moteris perpranta žingsnelį kur kas greičiau, o vyrui reikia pakartoti, jis kiek nerangesnis, jam sunkiau, galbūt ir motyvacijos iš pradžių nėra. Tad tau reikia kartais numalšinti čia pat kylantį susierzinimą, kad repeticija nevirstų vyro ir žmonos konfliktu. Tačiau viskas nesibaigia pamokomis ar išmoktais žingsneliais. Mes norime daugiau. Mokiniai susirenka vakarais ir neskuba išeiti, jie pamažu tampa draugai – mes bendraujame, šokame, ragaujame vyną. Kartais mokiniai atsiveda savų draugų ir, žiūrėk, visi nuvykstame į sodybą, susibendraujame dar labiau. Mus supa labai nuoširdūs ir mieli žmonės.

Karlosas: Kiekvienas ateina savaip suprasdamas tango ir įsivaizduoja, kad mokysis taip, kaip mokykloje. Mes norime, kad šokėjai mėgėjai pasijustų šokių studijos dalimi, turėtų bendraminčių, kad jiems būtų smagu. Mes norime kurti santykius, bendruomenę..

Kokio amžiaus jūsų mokiniai?
Karlosas: Nuo 25 iki 60. Bet gali būti ir vyresni, limitų nėra.

Ko sunkiausia išmokyti lietuvius?
Karlosas: Būti artimoje pozicijoje su savo šokių partneriu, apsikabinti, palaikyti gyvą akių kontaktą. Lietuviai  mano, kad jie gali būti arti vienas kito, jei yra gyvenimo partneriai, šeimos nariai ir ne kitaip.

Brigita: Tango šokamas su įvairiais partneriais. Gražiausia  yra būtent tai, kad tango šokamas ne su vienu ir tuo pačiu partneriu. Argentinoje įprasta šokti su pirmą kartą matomu, vis kitu, tai natūralu.

Karlosas: Sužadėtiniai, vyras ir žmona, vaikinas ir mergina dažnai apsikabina vienas kitą, tačiau trumpam, o čia turi savo rankomis apglėbti savo mylimąjį arba išvis nepažįstamąjį ir visai valandai. Šito tikrai per daug, gali pagalvoti. O kur dar akių kontaktas. Tačiau po kurio laiko pavyksta įveikti visus barjerus.

Brigita: Nuvykusi į Argentiną pirmą kartą tikrai jaučiausi nejaukiai – nepažįstami žmonės per milonga (tango vakarą, kuriame žmones susirenka pašokti tango, nesvarbu, kas tu, ką dirbi ir iš kur esi – svarbu šokti tango) visai nekompleksuoja. Jie sveikinasi, teiraujasi, kaip laikaisi, bučiuojasi, apsikabina, tarsi senokai tave pažinotų. Jiems tai yra natūralu ir patogu. Tokio artumo Lietuvoje nėra.  Lietuviams reikia laiko, jiems vien žodžio „labas“ pirmam kartui pakanka.

Karlosas: Studijoje mokome apie argentiniečių kultūrą, tad jeigu užsuksite, aš jums rankos nespausiu, o apkabinsiu. Man norisi atmosferos tarsi Argentinoje, kad virpėtų ore tik gera energija.

Ar Brigita yra jums lygi partnerė?
Karlosas: Ji yra profesionali šokėja ir didi menininkė. Ji išmano įvairių žanrų šokius, išmano šokio techniką. Ji žino, kaip turi judėti kojos, rankos, kūnas. Juk ji studijavo šokio meną. O su manimi yra priešingai: aš nesu profesionalus šokėjas, bet šoku nuo pat mažų dienų, nes augau toje šokio aplinkoje. Mano senelis visą gyvenimą šoko tango, mano dėdė grojo bandonija, mano mama dainuoja tango. Visas mano gyvenimas yra tango. Būdamas 12-kos ėmiau šokti. Mano ir Brigitos komanda yra labai gera. Kodėl?

Mano koziris yra ekspresija, jausmas, emocija, kurie eina tiesiogiai iš manęs, o Brigita padeda visa tai nušlifuoti ir profesionaliai ištobulinti.

Brigita: Visgi nepalyginama yra tai, kai daug metų nuo pat mažumės augi toje šokio kultūroje su tuo, kai šokio meno mokaisi universitete pas profesionalus. Išmokti gali, bet pajausti tango yra sunku. Iki šiol mokausi stebėdama Karlosą, klausau jo pasakojimų, kas ir kaip yra šiame šokyje. Akivaizdu, kad argentiniečiai turi kažką tokio: žiūrėk, jie nepatempia tos kojos, kaip reikia pagal taisykles, bet tu matai, jog tai tikra.

Karlosas: Pavyzdžiui, italus lengviau mokyti tango, nes jų kultūra yra panaši į mūsiškę, artima argentiniečių kultūrai. Jų kraujas karštas. Ir dar – jeigu į sceną ateitų varžytis pasauliniai salsos čempionai, tarkime, vokiečių pora ir paprastutė kubiečių pora, tave visgi pakerės kubiečiai. Jų ekspresija labai natūrali. Vokiečiai gali būti labai techniški, viskas tobula pradedant suknele ir baigiant įrudusia oda. Tačiau jūs norėsite stebėti kubiečius. Tas pats ir su argentiniečiais. Jų ekspresija eina iš gilumos, ji yra juose. Buenos Airėse viskas ir visur yra tango! Koks yra jūsų lietuvių liaudies šokis?

Brigita: Pavyzdžiui, klumpakojis.

Karlosas: Taigi, kumpakojis.

Brigita: Karlosai, klumpakojis!

Karlosas: Ok.  Klumpakojis. Nacionalinis šokis. Šiauliai yra klumpakojo sostinė. Įsivaizduokite, visur skamba šio šokio muzika, žodžiai apie klumpakojį, gatvės, atmosfera pulsuoja šiuo šokiu. Taigi taip  yra Buenos Airėse. Vietinėje kavinėje gersi kavą ir jausi tango šokio atmosferą. Nuo tango ten nepabėgsi.

Brigita: Ne visi gali keliauti į Argentiną ir iš esmės pajausti, kas tai. Aš pati šokau 15 metų tango ir savaip įsivaizdavau, kas tai. Galiausiai tik nuvykusi į Argentiną, pabuvusi ir pašokusi milongose pajutau! Toji kultūra skaičiuoja šimtametes tradicijas ir mes mokomės kažko panašaus, bet tiek nedaug. Argentiniečiai tokie pamišę dėl tango, dėl visą naktį trunkančių šokio festivalių...

– Kur visa ta tango magija?
Brigita: Trumpai, matyt, neįmanoma paaiškinti. Man tai pasakojimas apie vyro ir moters santykius. Istorija – trys minutės. Nežinau, kaip prasidės ji ir kaip pasibaigs. Tai improvizacija ir moteris turi šimtu procentu pasikliauti vyru, nes jis veda.

Karlosas: Tango yra apie tai, ką mes, vyrai, kalbame ir kaip moterys klausosi. Vyras rodo kelią, o moteris supranta. Pasitikėjimas, artumas, improvizacija. Kuo daugiau praktikos, tuo daugiau pasitikėjimo vienas kitu. Kuo toliau, tuo daugiau gali kurti istorijos vingių ir pasakoti apie skausmą, laimę, džiaugsmą.

Brigita: Kartais pasakojimas toks tikroviškas ir įspūdingas, ir taip pavyksta, kad oda pašiurpsta.

Ir man šiurpsta jūsų klausantis. Bet ar vienas kitam nenusibostate? Dirbate kartu ir būnate kartu 24 val. per parą.
Brigita: Kartais reikia pabūti atskirai. Mes praleidžiame kartu kur kas daugiau laiko nei kitos šeimos. Bet gal tai yra privalumas.

Karlosas: Kiekvienuose santykiuose yra sunkumų. Žinoma, jeigu tu pasirinkai savo antrą pusę dėl grožio, po kelerių metų išorinį grožį užgoš arba kaip tik nušvies vidinis grožis. Aš nuo Brigitos nepavargstu. Kasdien grožiuosi jos asmenybe. Žaviuosi tuo, kaip ji mėgsta šokti, kaip myli šokį, kaip ieško ekspresijos, spalvų.

Brigita: Malonu girdėti.

Karlosas: Kiekvieną dieną noriu šokti su Brigita, nemeluoju.

Brigita: Karlosas išties tarsi pamišęs.

Karlosas: Gal ir taip, bet man norisi dalytis su Brigita tuo, ką pats naujo šokyje atradau, nekantrauju, kad ji įvertintų. Gerbiu jos nuomonę, džiaugiuosi, kad mūsų santykiai skaidrūs ir mes atviri vienas kitam. Pykstu ant Brigitos arba mano nuotaika būna prasta tik tada, jeigu negaliu šokti su ja. Keista, ar ne? Jeigu jau tikrai labai reikia atokvėpio ir norisi laiko sau – tuomet imuosi motociklo, žaidžiu mechaniką.

Brigita: Karlosas kartais ir visą dieną praleidžia besikrapštydamas prie motociklo, o aš tuo metu būnu su Uma, mūsų mažyle. Jei išėjo prastos nuotaikos, tai žinau, kad grįš puikios.

Karlosas: Ir tada vėl neriame į repeticijas, į kūrybą.  Tango yra mūsų gyvenimas, mūsų atradimai, kurie mums suteikia energijos. Laikas repetuojant bėga labai greitai.

Brigita: Taip, tango neturi limitų, kasdien gali išmokti kažką naujo. Tu gali išmokti visus žingsnelius ir judesius, bet tuo niekas nesibaigia. Niekada šokis nebus toks pat, nes ir jausmai kitą dieną bus kitokie, tave partneris ves vis nauja linkme, o tu kitaip reaguosi. Šio šokio stiprybė arba turtas – emocijos.

2017 08 25 08

Brigita: „Mano hobis – siuvimas, visas koncertines sukneles siuvuosi pati, o dar gavau dovanų overloką. Planuoju mokytis siuvėjos profesijos. Beje, turiu įgijusi ortopedinės avalynės gamybos profesiją. Tai atsitiko dėl to, kad niekaip nerasdavau sau patogių šokio batelių. Nusprendžiau pasigilinti į tuos batus. Dabar naują tango batelių „brandą“ išleidau, mielai mano užpatentuotą avalynę įsigyja mokinės.“
Asmeninio archyvo nuotr.

2017 08 25 15

Asmeninio archyvo nuotr.

2017 08 25 05

2017 08 25 03

XIV tarptautinio Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalio renginyje „Ariel Ramirez tango quintet“ pasirodyme skambėjo melodijos iš Buenos Airių, scenoje sukosi tango šokėjai Brigita ir Karlosas Rodrigesai. Šis pasirodymas sulaukė tokio didelio šiauliečių susidomėjimo, kad dar neprasidėjus koncertui, visos sėdimos vietos buvo kaipmat užimtos.
Edvardo TAMOŠIŪNO nuotr.

Į viršų