Romualdas Volodka – vienas pirmųjų ne tik Šiaulių, bet ir Lietuvos didžėjų. Diskotekas DJ Senio pseudonimu pasivadinęs šiaulietis pradėjo vesti prieš 40 metų ir kvietimų didžėjauti įvairiuose renginiuose sulaukia iki šiol.

Užsukę pas legendinį Šiaulių didžėjų į namus pasikalbėjome ne tik apie jo glaudžiai su muzika susijusį gyvenimą, bet ir apžiūrėjome įspūdingą muzikinių kompaktinių diskų bei plokštelių kolekciją.

Kolekcijai – atskiras kambarys
Apie muziką, didžėjaus karjerą, ir aiktelėti priverčiančią muzikos įrašų kolekciją pasikalbėti R. Volodka mus pasikviečia pas save į namus. Tik peržengus legendinio Šiaulių didžėjaus namų slenkstį išgirstame skambant aklo dainininko Rėjaus Čarlso dainas. „Tai vienas mano mėgstamiausių atlikėjų“, – šypsodamasis prisipažįsta R. Volodka.
Vedami smalsumo pirmiausia paprašome parodyti ilgus metus kauptą muzikinių įrašų kolekciją. Legendinis Šiaulių didžėjus mus palydi į kambarį, kur muzikiniai kompaktinių diskų bokštai siekia lubas.

„Čia yra apie 1800 kompaktų ir apie 800 plokštelių. Bendra suma – daugiau nei 15 tūkstančių valandų įvairių žanrų muzikos“, – rodydamas tai vieną, tai kitą kompaktinį diską konkrečius skaičius atskleidžia šiaulietis.

Pasak R. Volodkos, šią kolekciją jis pradėjo kaupti nuo pat jaunystės, kai susidomėjo muzika. Kadangi kolekciją pildo jau apie 40 metų, tai pirmojo kompaktinio disko ar muzikinės plokštelės jis nebepamena. Ir nors visa kolekcija jam labai brangi, tačiau yra muzikinių įrašų, kuriais jis ypač didžiuojasi – viena iš jų Elvio Preslio muzikinė plokštelė, pasirašyta paties Rokenrolo Karaliaus. „Šią plokštelę man parvežė ir padovanojo. Manau, kad parašas ant jos tikrai paties Elvio Preslio“, – iš visų pusių muzikinę plokštelę didžiuodamasis parodė šiaulietis.

Gausioje pasaulio estrados žvaigždžių autografų kolekcijoje R. Volodka turi Yoko Ono, Boni Tyler, Joe Cockerio, Chulio Iglesijo, „Status Quo“, „Modern Talking“, „Sweet“, „Scorpions“, B. B. Kingo, A. Pugačiovos ir daugelio kitų užsienio bei Lietuvos žvaigždžių autografus.

Didžėjus Šiaulių mieste yra surengęs keturias autografų parodas.

Diskotekos ritmu – jau 40 metų
Apžiūrėjus įspūdingą kolekciją įsitaisome pokalbiui. R. Volodka prisiminė, kad muzika jis susidomėjo ir ją pamilo nuo pat jaunystės.

„Kai tėvai baigus mokyklą manęs paklausė, kur žadu stoti, aš jau nešiau pareiškimą į Šiaulių muzikos technikumą. Su tuo stojimu buvo nutikusi tokia istorija, kai jau maniau, kad neįstojau. Kadangi mano pavardė Volodka ir V raidė yra abėcėlės gale, tai automatiškai stojimo sąrašuose mano pavardė taip pat buvo gale. Tačiau man labai sunkiai sekdavosi literatūra ir po literatūros egzamino aš pamaniau, kad jo neišlaikiau ir neįstojau. Po egzaminų sutikus draugą jis mane pasveikino su įstojimu į muzikos technikumą ir tik tada aš pamačiau, kad esu įstojusių sąraše.

Tokia pat istorija nutiko ir stojant į Klaipėdos konservatoriją. Kadangi ir čia studentus priėmė tik po temos rašymo, galvojau, kad neįstosiu. Tačiau vyrų balsų labai trūko ir mane priėmė“, –  stojimo į aukštąsias mokyklas istorijas atsiminė R. Volodka.

Baigęs  Šiaulių muzikos technikumą, kur pas profesorę Veroniką Vitaitę mokėsi fortepijono paslapčių, o pas Vytautą Žvirblį – chorvedybos,  R. Volodka pratęsė studijas Klaipėdos konservatorijoje – įgijo masinių renginių režisieriaus specialybę.

Po mokslų uostamiestyje jis dirbo Akmenėje ir Šiauliuose. Būtent Šiaulių miesto kultūros rūmuose prieš 40 metų R. Volodkos iniciatyva ir gimė pirmosios diskotekos.  

„1976 metais Šiaulių kultūros rūmuose įkūriau tokį jaunimo klubą „Amžininkas“. Klubas rengdavo susitikimus su įdomiais žmonėmis: muzikantais, dainininkais, sportininkas, keliautojais ir kt. Taip dirbant kultūros rūmuose išgirdau apie komjaunuolius, kurie grįždavo iš vadinamųjų poilsio stovyklų, organizuojamų Vengrijoje, Čekijoje, Lenkijoje. Tie komjaunuoliai paskleidė gandą apie tose šalyse vykstančias jaunimo diskotekas. Pasiklausęs šių pasakojimų nusprendžiau, kad mes tokias diskotekas galime surengti ir Šiauliuose. Be to, kaip tik tuo metu kultūros rūmuose nugeso estradinis ansamblis, grojantis šokiams. Tad su mano pasiūlymu surengti diskoteką geranoriškai sutiko ir kultūros rūmų direktorius“, – apie tai, kaip gimė idėja surengti pirmą diskoteką Šiauliuose, papasakojo R. Volodka.

Pripažintas tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų
Pirmasis blynas neprisvilo, R.  Volodkos suorganizuota diskoteka patiko ir tiko Šiaulių jaunimui.„Pamačiau didelį susidomėjimą ir nusprendžiau tęsti šią veiklą. Susiradau tokį jaunuolį, kuris domėjosi muzika, kolekcionavo plokšteles, o vėliau ir režisavo garsųjį muzikinį filmą „Kažkas atsitiko“. Tas jaunuolis – Artūras Pozniakovas. Taip pat pamaniau, kad mūsų komandai nepamaišytų ir graži mergina. Tad man kilo mintis pasikviesti Šiaulių konservatorijos ketvirtakursę Rasą Jautakaitę, dainininkės Gintarės Jautakaitės pusseserę, kuri mielai sutiko prisijungti. Taip ta tokia mūsų komanda ir pradėjo Šiauliuose vesti diskotekas“, – pasakojo didžėjus.

R. Volodka su komanda vedė nepaprastas, o temines diskotekas: „Pirmiausia mes visą valandą  pasakodavome apie kažkokią grupę, jos kūrybą, klausydavomės tos grupės dainų. Po to susirinkusiųjų laukdavo švediškas stalas, kurį daryti pradėjome pirmieji Šiauliuose.“

Prisijaukinus Šiaulių publiką R. Volodka su komanda buvo pakviesti į Kauną, kur 1979 metais surengtame respublikiniame konkurse „Auksinė plokštelė“ laimėjo pagrindinį prizą. Šis pirmas ir sėkmingas pasirodymas respublikiniame konkurse paskatino šiauliečius nesustoti.

„Pradėjome važinėti po įvairius konkursus ir rodyti, ką sugebame kaip didžėjai. Vienas toks įsimintiniausių konkursų vėl vyko Kaune. 1984 metais Kauno „Inkaro“ klube suorganizuotame respublikiniame konkurse dalyvavo apie 18 diskotekų. Šis konkursas buvo ypatingas tuo, kad nugalėtojus rinko ne komisija, o jaunimas. Ir dideliam mūsų džiaugsmui jaunimas geriausiais titulavo mus“, – vieną įsimintiniausių pergalių prisiminė didžėjus.

R. Volodką ir jo komandą sėkmė lydėjo net ik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Savo programą šiauliečiai rodė ir skynė laurus Ivano Frankovske (Ukraina), Odesoje, Kryme, Tartu, Kaliningrade.

„Kaliningrade dalyvavau labai stipriame konkurse, į kurį suvažiavo didžėjai iš Maskvos, Kijevo, Rygos. Šiame konkurse laimėjau geriausio Tarybų Sąjungos didžėjaus vardą. Kitais metais vėl važiavau ir vėl buvau pripažintas geriausiu“, – tuo, kad buvo pripažintas ir už Lietuvos ribų, džiaugėsi legendinis Šiaulių didžėjus.

Visą savo gyvenimą muzikai pašventęs R. Volodka atviras – šiuo metu jis po truputį stabdo didžėjaus karjerą, tačiau pasiūlymų padidžėjauti dar sulaukia. Nors už didžėjaus pulto šiaulietis stoja vis rečiau, bet be muzikos gyventi negali. Šiuo metu R. Voldka yra parengęs paskaitų ciklą apie žymius pasaulio atlikėjas ir šias paskaitas skaito šiauliečiams.

Paklausus R. Voldkos, kas jam vis dėlto yra muzika, jis atsakė – mylimo aklo dainininko R. Čarlso žodžiais: „Kai kartą muzikos legendos R. Čarlso žurnalistė paklausė, kaip jis įsivaizduoja muziką, jis atsakė, kad muzika – didžiulis gėlių laukas, kuriame žydi pačios gražiausios pasaulio gėlės. Nuplėši nors vieną gėlę šiame lauke ir tas laukas atrodys žymiai skurdžiau. Taip manau ir aš.“

2017 07 28 21

R. Volodkos žymių atlikėjų autografų kolekcijoje puikuojasi ir Elvio Preslio autografas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

2017 07 28 19

Šiaulietis  yra sukaupęs daugiau nei 15 tūkstančių valandų įvairių žanrų muzikos.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Į viršų