„Čia nerasite nei išsamios mano autobiografijos, nei dienoraščiui būdingo jausmų išliejimo, nei nuoseklaus įvykių aprašymo. Neturėjau jokio tikslo. Rašiau nuoširdžiai, apie ką norėjau ir kaip sugebėjau. Manau, kad iš dalies tai – aš“, – taip apie savo knygą „Įspaudai širdyje ir kelyje“ atsiliepia jos autorius Liudvikas Stankus. 82-ejų metų L. Stankus gimė Pypliškių kaime, Šilutės rajone, tačiau jaunystėje atvykęs mokytis į Šiaulius čia ir pasiliko. Ilgus metus inžinieriumi dirbęs  L. Stankus sulaukęs 80-ies išleido pirmąją savo knygą „Įspaudai širdyje ir kelyje“, kurioje atsispindi jo tėvų, senelių, brolių, seserų likimai. „Jaučiausi tėvams skolingas, tad šia knyga atiduodu bent dalį tos skolos“, – teigia autorius.

Pradėjo nuo genealoginio medžio
L. Stankaus knygos atsiradimo istorija prasidėjo nuo didžiulio, galima pavadinti, mokslinio darbo. Panoręs prisiliesti prie praeities jis pirmiausia ėmėsi tyrinėti savo šeimos genealogiją. „Maždaug prieš dešimt metų per televiziją man teko girdėti, kai vienam dainininkui paskambinusi moteris paklausė, ar Jonukas nebuvo jo senelis. Tas dainininkas pasimetė ir negalėjo atsakyti į šį klausimą. Tada ir aš susimąsčiau, ar viską žinau apie savo šeimą, jos šaknis“, – kaip kilo mintis sudaryti savo giminės genealoginį medį, atskleidė L. Stankus. Taip didžiuliame lape nugulė L. Stankaus šeimos ir su ja artimai susijusių asmenų genealogija: „Čia surašyti broliai, seserys ir kiti giminaičiai. Pažymėta, kas už ko ištekėjo, kas ką vedė, kam kokie vaikai gimė, kur jie maždaug gyvena ir kt.“

Prieš aštuonerius metus pradėtas darbas atrodo įspūdingai, tačiau, anot L. Stankaus, tyrinėti dar yra ką ir jis iki pat šiol dirba bei plečia savo šeimos genealoginį medį.

Jaučiasi skolingas tėvams
L. Stankui 1981 m. suteiktas nusipelniusio inžinieriaus garbės vardas. Būdamas direktoriumi rekonstravo Šiaulių baldų kombinatą, pastatė baldų fabriką Mažeikiuose, poilsio namus „Bijotė“, pirmieji Lietuvoje ūkiniu būdu pradėjo statyti tris daugiabučius savo darbuotojams, ėmė eksportuoti savo produkciją į Vakarų Europą ir Japoniją.

Per paskutinius septynerius L. Stankaus darbo metus darbuotojų atlyginimai buvo didžiausi Šiauliuose, be to, 1980 m., palyginti su 1970 m., darbuotojų skaičius išaugo šešis kartus, įmonė pirmavo Šiauliuose ir Lietuvoje.

L. Stankus dirbdamas Šiaulių precizinių staklių gamykloje gavo 34 įvairius apdovanojimus, paskatinimus ir pinigines premijas, dirbdamas vadovu – 14 apdovanojimų, taip pat jam buvo įteikti Lietuvos Ministrų Tarybos ir Tarybų Sąjungos Ministrų Tarybos  garbės raštai, Tarybų Sąjungo Aukščiausios Tarybos prezidiumo apdovanojimai, 1986 m. – „Garbės ženklo“ ordinas. Sužinojus apie sėkmingą L. Stankaus kaip inžinieriaus karjerą iškart kyla klausimas, kaip jam gimė mintis parašyti tokią jausmingą knygą. Pasak autoriaus, jis visą gyvenimą juto ir iki šiol jaučia kažkokią skolą tėvams ir šitaip sumanė nors dalį jos atiduoti.

„Mačiau, kaip mano tėveliai gyveno pokario laikais. Tad tiesiog kilo mintis užsirašyti tuos išlikusius atsiminimus ir kažkaip tie užrašymai ėmė lipti vienas prie kito. Taip ir surinkau tą knygutę“, – kaip jo atsiminimai sugulė į vieną kūrinį, prisiminė L. Stankus.

Nepaisant gan skeptiško artimųjų požiūrio L. Stankus džiaugiasi, kad užbaigtą knygą jo artimieji priėmė jausmingai, su ašaromis akyse.

Į knygą „Įspaudai širdyje ir kelyje“ atgulė ne tik  L. Stankaus atsiminimai, bet ir jo dukterėčių prisiminimai apie senelius. Knygoje sudėta daug giminės nuotraukų, kai kurios darytos net 1921 m.

„Mano tėvų kartai teko morališkai ir fiziškai sunkus išbandymų laikotarpis. Apie tai privalėjau parašyti, tai priedermė jiems. Stengiausi giliai pajusti savo tėvų lyg kardu kapojamą gyvenimą, tvirtą jų valią ir gilų dvasingumą. Supratimas apie jų per gyvenimą patirtą skausmą mane lydėjo iki šiol, bet jaučiu, kad kažko ir neužčiuopiau. Kai ką suprasti buvau per mažas“, – prisipažino knygos autorius.

Priekyje – mama
Ant L. Stankaus knygos „Įspaudai širdyje ir kelyje“  viršelio – jo mamos portretas. Paties autoriaus vardas ir pavardė įspausti neįprastoje vietoje – knygos apačioje: „Aš esu keistas ir netipiškas žmogus, tad užsispyriau, kad svarbiausia ant knygos viršelio būtų mano mamytė, o ne mano pavardė. Taigi pavardę nutariau užrašyti viršelio apačioje, o ne viršuje kaip yra daugelyje knygų. Man net tie, kurie spausdino knygą, skambino ir sakė, kad pavardė turi būti viršuje, bet aš nesutikau. Kodėl? Todėl, kad mama turi būti prieky manęs“, – priežastį, kodėl pasirinko nestandartinį knygos viršelį, atskleidė L. Stankus. Anot  L. Stankaus, pokario laikotarpis, kai gyveno jo mama, buvo labai skaudus ir labiausiai tuomet kentėjo ne kas kitas, o mamos: „Sūnūs – miške, vyrai – kalėjimuose. Kas labiausiai išgyvena dėl savo sūnų, vyrų? Mamos. O ar yra to laikotarpio mamoms Lietuvoje pastatytas bent vienas paminklas? Nėra. Skaudu“, – skausmo balse negalėjo nuslėpti  L. Stankus.

L. Stankaus mamos portretą, kuris puikuojasi ant jo parašytos knygos viršelio, nutapė jo dukterėčia, baigusi Dailės akademiją.

Skubėjo išleisti iki euro įvedimo
Pats knygos maketavimas, L. Stankaus teigimu, sekėsi labai sunkiai ir užtruko beveik metus. Tačiau  jo noras buvo žūtbūt knygą išleisti iki euro įvedimo: „Aš norėjau už visą knygos išleidimą sumokėti litais, nes mano tėvai labai mylėjo Lietuvą. O euras, mano manymu, šiek tiek jau tą Lietuvą atstumia. Tad užsispyriau ir knyga buvo išleista dar iki euro. Kūčių dieną ją jau paėmiau į rankas ir buvau labai dėl to laimingas“, – tuo, kad knygą pavyko išleisti dar iki euro įvedimo, džiaugėsi L. Stankus. Knyga  „Įspaudai širdyje ir kelyje“  ne vienintelis  L. Stankaus kūrinys. Jis yra parašęs ir publikavęs ne vieną rašinį: „Širdis nesutiko“ (apie tai, kaip būdamas radistu dalyvavo 1957 m. karinėje operacijoje gaudant du partizanus), „Gera jo aura“ (apie Šiaulių pedagoginio instituto rektorių V. Bendiką), „Antenos žavesys“ (apie tai, kaip 1952–1953 m. gamino dviejų ir trijų lempų radijo imtuvus ir kaip dėl to su broliu vos nežuvo), prisiminimą apie savo mokytoją, Lietuvos patriotą V. Žebelį (išspausdintas Šilutės ir Pagėgių krašto laikraštyje „Pamarys“; 2010 m.), prisiminimą „Taurus jis buvo žmogus!“ (išspausdintas knygoje apie Šiaulių miesto garbės pilietį K. Knizikevičių; 2013 m.) ir kt. L. Stankus prasitarė, kad išleidus kūrinį „Įspaudai širdyje ir kelyje“ jis sulaukia raginimų parašyti antrąją knygą, tačiau ar tam ryšis, dar kol kas neaišku.

L. Stankaus šeimos genealoginis medis.
Artūro STAPONKAUS nuotr.