Šiomis dienomis vis daugiau kalbama apie sveiką mitybą. Specialistai pataria perrašyti savo valgiaraščius, į juos įtraukiant kuo daugiau sveikų produktų. Pabrėžiama, kad sveiką gyvenseną propaguojantį žmogų rečiau puola įvairios ligos, jis jaučiasi laimingesnis ir energingesnis.  

Tad apie sveikos mitybos svarbą ir naudą pasikalbėjome su iniciatyvos „Sveikatai palankus“ įkūrėja, sveikatai palankaus maisto dietologe, mitybos specialiste Raminta Bogušiene.

Svarbu reguliariai maitintis
Pasak R. Bogušienės, pasiryžę sveikai maitintis pirmiausia turi suprasti, kad mityba privalo būti reguliari. Tai – pats pirmas žingsnis, kurį reikėtų žengti sveikesnio gyvenimo link: „Tik reguliariai valgant galima išvengti persivalgymų. Be to, esant pastoviam cukraus lygiui kraujyje žmogui nebesinori tų greitų angliavandenių – saldumynų, sausainių ir kt. O jeigu valgoma nereguliariai, tai dažnai žmonės griebiasi tokio maisto, kuris greitai pakeltų cukraus lygį kraujyje.“

Mitybos specialistės teigimu, sveikiems, nenutukusiems vaikams rekomenduojama valgyti 5–6 kartus per dieną. Suaugęs žmogus turėtų valgyti ne rečiau kaip kas 3,5 val.

„Suaugusiam žmogui tikrai reikėtų valgyti ne mažiau kaip tris kartus per dieną, gali būti ir penki kartai. Tai padeda palaikyti ir normalų svorį, ir jautiesi nuolat energingas. Valgant penkis kartus per dieną nebūna taip, kad greitai netenki energijos, kurią  gauni iš greitų angliavandenių – saldumynų, bandelių, tortų. Taigi tam, kad nuolat palaikytum tą pastovų cukraus lygį kraujyje, kuris ir užtikrina mūsų sveikatą, būtina valgyti reguliariai“, – reguliarios mitybos svarbą pabrėžė R. Bogušienė.

Mityba turi būti subalansuota
Kalbėdama apie sveiką gyvenseną  R. Bogušienė pažymėjo dar vieną svarbų dalyką – mityba turi būti subalansuota.

„Žmogus turėtų suprasti, kad ne kalorijų skaičiavimas, ne angliavandenių, ne baltymų, ne riebalų kiekis maiste yra svarbiausia. Reikėtų, kad valgymo metu žmogus galvotų ne apie tai, ko aš negaliu suvalgyti, bet ką suvalgyti vertinga, kad organizmas būtų praturtintas vertingomis maistinėmis medžiagomis,  t. y. ne tik visavertiškais, kokybiškais angliavandeniais, baltymais, riebalais, bet ir kad organizmas gautų vitaminų, riebiųjų rūgščių, mineralinių medžiagų, skaidulinių medžiagų, tiesiog visą kompleksą vertingų maistinių medžiagų“, – kas yra subalansuota mityba, aiškino  R. Bogušienė.

Anot mitybos specialistės, tiems, kas nusprendė laikytis subalansuotos mitybos režimo reikėtų įsidėmėti, kad karštas pietų patiekalas turėtų būti iš daug baltymų turinčių produktų. Prie daug baltymų turinčio pagrindinio dienos patiekalo yra svarbūs ir visaverčiai angliavandeniai – tinka tiek troškintos bei šviežios daržovės, tiek įvairios visavertės grūdinės kultūros.

Maistas nėra gyvenimo tikslas
Paklausus R. Bogušienės, ar sveika mityba turi tapti gyvenimo būdu, ji patarė suprasti, kad maistas yra tik priemonė, kuri padeda gyventi kokybišką ir energingą gyvenimą, tai nėra gyvenimo tikslas.

„Taip jau yra, kad vieniems žmonėms maistas tampa kraštutinumu, gyvenimo tikslu. Tokie žmonės baiminasi, kad kažką netinkamo suvalgys, arba nueina į kitus kraštutinumus – žaliavalgystes, veganizmą. Žinoma, žaliavalgystė ar veganizmas gali būti ir sveikatai palanki mityba, bet būna atvejų, kai tai – kraštutinumas.

Kiti žmonės sako, jog valgo viską. Tai aš tokiems žmonėms primenu, kad netgi šunys ir katės visko nevalgo. Ta prasme mes turime atsirinkti, koks maistas yra palankus mūsų sveikatai. Pavyzdžiui, vienam žmogui pieno produktai yra vaistas, o kitam, netoleruojančiam laktozės arba alergiškam pieno baltymui, – žalingi. Tad aš visada sakau, jog reikia stebėti save, o save stebint jauti, ko tavo organizmui reikia. Kai nori valgyti, turi valgyti, kai jauti, jog pasisotinai, turi baigti“, – teigė  R. Bogušienė.

Prie sveikos mitybos, anot R. Bogušienės, priprantam pamažu: „Žinoma, pirmiausia prireikia valios pastangų, o paskui tai išeina natūraliai. Pradedi žiūrėti į tam tikrus maisto produktus, jauti valandas, net savo darbo dienoje, jei turi laiko, įterpi maisto. Tiesiog pradedi planuoti savo dieną pagal tai, kada valgysi, kada sportuosi. Ir taip turėtų elgtis visi žmonės. Juk į automobilį kuro įsipilti nepamirštame, nes žinome, kad be jo mašina nevažiuos. Tad mašina mes nepamirštame pasirūpinti, nueiti į darbą 8 val. ryto taip pat nepamirštame, bet tuo, kas padeda mums išsaugoti sveikatą, nesirūpiname. Dažnai galvojame, jog nepavalgysiu ir nieko čia tokio. Tačiau kai pasižiūri į statistiką, pamatai, jog mityba yra vienas iš tų faktorių, kuris lemia mūsų sveikatą. Tad tai tikrai yra svarbu“, – pabrėžė mitybos specialistė.

Taip pat R. Bogušienė pridūrė, jog žmonėms, kurie nuolat gyvena įtampoje, strese, sureguliuoti mitybą yra sudėtinga. Tokiems žmonėms pirmiausia reikėtų pradėti nuo emocinės savijautos normalizavimo.

Fiziškai aktyvūs žmonės valgo sveikiau
Mitybos specialistė pažymėjo, jog vieni žmonės sveikos gyvensenos kelią pasirenka pradėdami nuo mitybos subalansavimo, kiti – nuo fizinio aktyvumo. O fiziškai aktyvesni žmonės, pasak R. Bogušienės, automatiškai valgo sveikiau.

„Statistika rodo, jog mūsų žmogus dabar penkis kartus mažiau juda. Tai reiškia, kad sėdėdamas prie kompiuterio ar prie televizoriaus tu gali valgyti kiek nori, nes tau nereikia savęs panešti, pakelti. Esminis dalykas, kurį turėtų suvokti žmogus, yra tas, kad maisto reikia suvalgyti tiek, jog pavalgęs galėtum bėgti, gal ne intensyviai, bet bent jau paeiti greitu ėjimu. Maistas turi suteikti energijos, o ne ją atimti. Tad būtent fiziškai aktyvus žmogus rinksis sveikesnius produktus, valgys reguliariai įvairų, subalansuotą maistą“, – tai, kad fiziškai aktyvūs žmonės maitinasi sveikiau, atskleidė R. Bogušienė.

Anot mitybos specialistės, neprofesionaliai sportuojančio žmogaus mityba nėra kažkuo ypatinga, nes fizinis aktyvumas – normali būsena ir mes visi tokie turėtume būti.

„Sportuojantis žmogus, kaip ir visi, turi gauti pakankamą kiekį baltymų, angliavandenių, riebalų. Jokiu būdu negalima bijoti riebalų – anaiptol, reikia suprasti, kad riebalai turi praturtinti mūsų maistą, o ne tiesiog būti maiste kaip, pavyzdžiui, saldainiuose, tortuose. Šiuose produktuose esantys riebalai tikrai neturi būti nei mūsų, nei mūsų vaikų mityboje. O visi kiti riebalai – nesotieji, esantys augaliniuose produktuose, sotieji – turi būti. Šių riebalų galime rasti mėsoje, pieno produktuose. Reikia suprasti, kad jeigu maistas bus nepakankamai riebus, mes negausime sotumo jausmo, norėsime suvalgyti didesnį kiekį maisto, taip galima ištampyti skrandį, organizmas turės suvirškinti daugiau maisto, taip pat negausime riebaluose esančių vitaminų. Kokia nauda iš 0 proc. riebumo varškės, kurioje nebus D vitamino?“ – apie tai, kad riebalai yra naudingi ir reikalingi mūsų organizmui, kalbėjo mitybos specialistė.

Sveikata susijusi su maistu
Nors sveikos gyvensenos kelią pasirenka vis daugiau žmonių, tačiau, pasak R. Bogušienės, mūsų šalyje antsvorio ir nutukimo problema – ženkli. Paskutiniais Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva Europos Sąjungoje yra šeštoje vietoje pagal antsvorį ir dešimtoje pagal nutukimą.

„Gal iš pirmo žvilgsnio ir atrodo, jog mūsų šalyje nėra labai daug nutukusių žmonių. Bet, deja, Lietuvoje tris kartus daugiau mirštama nuo širdies ir kraujagyslių ligų. O kodėl taip yra? Būtent širdies ir kraujagyslių ligos yra tiesiogiai susijusios su nekokybiškais riebalais, t. y. didelis transriebalų vartojimas – gruzdinto, skurdinto maisto. Tai ir iššaukia, kad žmogus, valgantis tokius nekokybiškus, riebalais gardintus, kancerogeninėmis  medžiagomis užterštus produktus, pakenkia visai savo širdies ir kraujagyslių sistemai.“

R. Bogušienė pažymėjo, jog turintis mažesnį kūno svorį ar normalaus svorio žmogus taip pat nebūtinai bus sveikas: „Žinoma, kaip ir linkstame į tą pusę, kad normalus kūno svoris neiššauks tam tikrų su svoriu susijusių ligų. Tačiau žmogus gali valgyti vien saldainius, būti labai plonas ir jo imuninė sistema bus labai silpna – gali kamuoti grybeliniai susirgimai, dažnos peršalimo ligos.

Tad žmogaus savijauta ir sveikata vienareikšmiškai susijusi su maistu“, – tai, kad sveikata priklauso nuo mitybos įpročių, pabrėžė R. Bogušienė.

Į viršų