Manoma, kad žmogaus gyvenimą galima laikyti nusisekusiu tada, kai jis myli ir yra mylimas, kai save realizuoja, kai jaučiasi laimingas, kai yra pakankamai geros sveikatos ir t. t. Kai kurie tokiems žmonėms pavydi, lygina save su jais ir skundžiasi, kad būtent jų pačių gyvenimas nėra toks tobulas. Specialistai sako, kad atsikratyti nevisavertiško jausmo galime visi, tereikia nustoti skųstis ir pasiryžti savo gyvenime ką nors keisti.
Pinigai mokami už sukurtą vertę
Šiaurės Lietuvos kolegijoje vykusioje tarptautinėje studentų mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Mokslas ir studijos 2017: teorija ir praktika“ aptartos savirealizacijos galimybės. Lektorius aikido ir jogos instruktorius Rokas Leonavičius patarė ką daryti, kad gyvenimas atrodytų „draugiškesnis“. Jis pasakojo, kad žmonių saviugda ir savirealizacija jam ypač svarbi, nes tam tikru savo gyvenimo laikotarpiu kentėjo nuo to, dėl ko šiandien kenčia daugelis: pasimetimo, tikslų neturėjimo, nežinojimo kaip ko nors pasiekti. Taip buvo iki tol, kol nusprendė savo gyvenimą pakeisti. R. Leonavičius išsikėlė sau sąlygą – jeigu pavyks pasiekti savo tikslų, darys viską, kad pavyktų ir kitiems. Taip aikido ir joga tapo jo gyvenimo aistra ir atsidavimu.
Lektorius kalbėjo, kad norint ką nors pakeisti pirmiausia reikėtų išmokti leisti sau klysti. Anot jo, tai vienas pagrindinių dalykų, kurį būtina įsisavinti visiems. Reikia kažką daryti, o padarius klaidą ant savęs nepykti, iš klaidos pasimokyti ir judėti toliau.
„Manau, per mažai žmonių leidžia sau klysti. Dauguma stengiasi viską tobulai atlikti ir dėl to neišmoksta tam tikrų dalykų. Tik maža žmonių dalis jaučia pareigą daug klysti, daug išmokti ir savo žiniomis pasidalyti“, – akcentavo R. Leonavičius.
Jis kalbėjo, kad gyvenimą galima iliustruoti tam tikrais objektais: dykuma, šuliniu, vandeniu. Šulinys, kurį mes kasame, reiškia žinias, patirtį, įgūdžius. Vandenį, kurio link judame, galima apibūdinti kaip vertę.
Konferencijos metu lektorius susirinkusiųjų klausė, už ką, jų nuomone, žmonės moka pinigus. Pasigirdo atsakymų, kad už sugaištą laiką, darbą. Pasirodo, nė vienas iš šių atsakymų neatspindi realios tiesos. Pavyzdžiui, vienas žmogus, norėdamas uždirbti vienokią sumą, turi dirbti 24 valandas, o kitam gali užtekti 3 valandų. Trečiam iš viso nereikia nieko daryti, ketvirtas turi mokytis daugiau nei kiti ir t. t. Vadinasi, tuos, kurie uždirba daug, ir tuos, kurie neuždirba nieko, skiria vertė.
„Tai nėra absoliutus, nepaneigiamas atsakymas, tačiau jis atspindi žymiai daugiau tiesos nei daugelis kitų žodžių. Pavyzdžiui, emocija yra viena iš svarbiausių vertės formų. Nusipirkę patį naujausią televizorių ar kompiuterį, nusiperkame ir tam tikrą emociją. Humoras, džiaugsmas taip pat yra tam tikra vertės forma, reiškianti gyvenimo kokybės kėlimą. Nesvarbu, kaip į viską bepažvelgtume, žmonės mums vis tiek mokės pinigus už vertę, kurią mes sukuriame“, – išskyrė aikido instruktorius.
Didžiausią vertę kuria profesionalai
Tam, kad tą vertę galėtumėme duoti kitiems, turime iškasti pakankamai gilų šulinį. Tik bėda ta, kad šiandien žmonės labiau linkę tik šiek tiek pakasti, nieko neduoti, o gauti – kiek įmanoma daugiau.
„Šio modelio aš nepalaikau, nes, iš vienos pusės, jis nėra ilgalaikis, nebent jeigu kalbame apie prastą kavinę, įsikūrusią mieste, kur sulaukiama daug turistų. Tuomet galbūt ir galima nieko nedaryti, nes juk vis tiek kiekvieną dieną bus naujų klientų. Tačiau vargu ar toks žmogus jausis gyvenantis visavertį gyvenimą, jeigu nesuteiks vertės kitiems“, – svarstė R. Leonavičius.
Čia ir slypi atsakymas ką daryti, kad būtų sukurta didžiausia vertė. Kitaip tariant, jeigu žmogus nori tapti profesionaliu šokėju, vien tik užsiimti šokiais neužtenka. Papildomai dar reikia įgyti pakankamai įgūdžių, patirties ir tik tada visa tai galima perduoti kitiems.
Einat šiuo keliu neįmanoma išvengti iššūkių. Šulinio kasimas reikalauja daug laiko ir energijos. O laikas ir energija yra riboti. Aišku, kad būtumėme energingesni, galime keisti savo mitybą, įpročius, tačiau tai vis tiek nepadės per trumpą laiką pasiekti maksimalių rezultatų.
Antroji klaida, kurią žmonės daro, tai bandymas kasti kelis šulinius vienu metu. Žmonės, bijodami, kad jiems nepasiseks, susikuria dar kelis atsarginius planus. Anot lektoriaus, taip elgtis nereikėtų. Neteisinga manyti, kad žmogus, norintis būti ir statybininku, ir šokėju, ir verslo konsultantu, viską atliks idealiai. Taip nebūna, nes neįmanoma būti geriausiam visose srityse.
Tai nesunku iliustruoti pavyzdžiu. Štai visi žino, kad žmonės, kurie iš tiesų pakeitė pasaulį, buvo savo srities profesionalai.
„Jeigu norite iškasti vertę ir pasiryžtate kasti kelis šulinius iš karto, žinokite, kad kiekvienas iš jų pareikalaus daug laiko ir energijos. O kaip jau sakiau, laikas ir energija yra riboti. Jeigu tai labai skirtingos sritys, tai laiko teks paaukoti dar daugiau, nes nuolat reikės eiti nuo vieno šulinio prie kito. Todėl, manau, teisingiausia norint sukurti didesnę vertę yra atsiduoti ir kasti viena kryptimi. Žinoma, tai nereiškia, jog negalima domėtis keliais dalykais, tiesiog tada tie dalykai neturėtų tarpusavyje labai skirtis“, – patarė lektorius.
Norintys pasiekti giluminį vandenį ir sukurti unikalią vertę turi pasistengti dar labiau. Pavyzdžiui, kodėl hamburgerių kepėjai uždirba mažiau negu mikrochirurgai? Atsakyti nesunku: taip yra, nes išmokti kepti hamburgerius galima per dieną, o norint atlikti sudėtingą operaciją mokytis tektų daug metų. Šių specialybių atstovai prisiima nevienodą atsakomybę ir sukuria visai kitokią vertę. Be to, yra daug vietų, kur galima nusipirkti hamburgerių, o žmonių, kurie gebėtų atlikti smegenų operacijas ir išgelbėti gyvybes, nėra tiek daug.
Išsilavinimas – dar ne viskas
Apskritai pasiekti unikalią vertę pasiseka nedaugeliui. Apie tuos, kuriems pasiseka, sužinome iš knygų, žiniasklaidos. Jais žavimės ir jiems pavydime. Tačiau tik retas kuris susimąstome, kad prieš tapdami milijonieriais tie žmonės turėjo daug dirbti ir stengtis. Kitaip tariant, norint sukurti unikalią vertę reikia daug „arti“, žinoti daugiau už kitus, įgyti daugiau įgūdžių, dažniau eksperimentuoti ir t. t.
Aišku, šią mintį galima paneigti teiginiu, kad milijardieriais tampa net tie asmenys, kurie nebaigė mokyklos. Specialisto aiškinimu, mokytis, įgyti išsilavinimą reikia. Tačiau vien aukštojo mokslo diplomas nesuteikia daugiau ryžto ir valios siekti unikalios vertės. Tam reikia dirbti papildomai ir ieškoti kitų būdų kaip tobulėti.
Po lektoriaus pranešimo susirinkusiems kilo nemažai klausimų. Susirinkusieji domėjosi, kodėl būtina susikoncentruoti ties viena sritimi. Jų nuomone, naudingiau užsiimti keliomis veiklomis, nes tuomet kyla mažiau rizikos visai likti be pajamų šaltinio.
Atsakydamas į klausimą R. Leonavičius dar kartą pakartojo savo ankstesnę mintį: „Suprantu, kad kelias, kurį aš siūlau, yra maksimalistinis ir gana ekstremalus. Tačiau tik tokiu būdu įmanoma pasiekti didžiausios įmanomos sėkmės ir nugyventi išskirtinį gyvenimą. Aš pažįstu žmonių, kurie netekę darbo, kardinaliai nekeitė savo kompetencijų, patys sukūrė kitą įmonę ir tapo sėkmingais verslininkais. Aišku, galime domėtis keliomis sferomis, bet jos turėtų būti panašios. Vis dėlto, kalbant apie savirealizaciją, rekomenduoju būti geriausiam, koks tik galite“, – akcentavo lektorius.
Šiauliečiai taip pat domėjosi, kas nutiktų, jeigu visi staiga taptų profesoriais, verslininkais, vadovais. Jie svarstė, kad galbūt neįmanoma visiems kurti tik didžiausią vertę.
„Aš taip pat sau esu kėlęs klausimą, kas būtų, jeigu staiga visi taptų lyderiais ir vadovais, kas tuomet dirbtų kitus darbus. Ir radau atsakymą. Suprantate, kol mes prisikasime iki tos vertės, tuo metu vis tiek reikės kažką daryti. Tuo tarpu žmonės gali dirbti pardavėjais, kasininkais ir t. t. Tik man būna liūdniausia, kai žmonės ta pačia veikla užsiima visą gyvenimą. Puiku, jeigu žmogus tame darbe gerai jaučiasi, bet jeigu ne, siūlau, kad toks darbas taptų tik laikina stotele, kurios laikui bėgant gali prireikti kažkam kitam“, – reziumavo R. Leonavičius.