Šiuolaikinė aktų fotografija turbūt jau nieko nebestebina, tačiau prieš trisdešimt metų tai buvo didelis tabu. Tuo metu meninės aktų fotografijos buvo laikomos erotinėmis ar net pornografinėmis. Tačiau net ir tai menininkų neatbaidė nuo nuogo kūno vaizdavimo. Ukrainiečių menininkas Romanas Pyatkovka taip pat rizikavo savo kailiu, kad tik galėtų kurti meną. Išsamiau apie tai, savo kūrybą ir parodoje „Požiūris į senovinę fotografiją“ eksponuojamus darbus, jis kalbėjo Šiaulių Fotografijos muziejuje vykusiame susitikime.

Panoro būti apsuptas gražių merginų
R. Pyatkovka savo kūryboje jungia fotografinius vaizdus – senovines fotografijas su savo paties darytomis iškarpomis iš žurnalų ir pan. Neretai fotografijas papildo savo piešiniais ir tokiu būdu plečia meninės fotografijos suvokimo ribas.

Autoriui aktualios tiek istorinės temos, tiek asmeninės patirtys, savivoka. Anot menininko, atmintis susideda iš gausybės sluoksnių, su daug įtrūkimų, tad ir jo fotografijose vaizdai tarsi sapne – iš pirmo žvilgsnio jungiasi nerišliai, tarsi be aiškių prasminių sankirtos taškų. Jam svarbus pats atsitiktinumas ir naujai gimęs vaizdų dialogas.

Menininkas fotografiją atrado ne iš karto. Anksčiau jis dirbo Jaunimo teatre šviesos režisieriumi. Autorius kalbėjo, kad pradėjus fotografuoti ši patirtis jam labai pravertė, nes fotografuojant labai svarbu gerai jausti šviesą, atrasti tinkamą vaizdo kampą ir pan.

Fotografo kelią R. Pyatkovka atrado visai atsitiktinai. Menininkas pasakojo, kad jeigu nebūtų susipažinęs su fotografu Borisu Michailovu, tikrai nebūtų atradęs šio amato.

„Su Borisu mane supažindino mano draugė. Iš pat pradžių Borisas man pasirodė labai įdomus žmogus. Jo visas gyvenimas buvo fotoaparatas, jis niekada su juo nesiskirdavo. Kartą jis manęs paklausė, ką aš manau apie jo fotografiją ir kai pamačiau jo darbus, netekau žado. Po to pagalvojau, kad ir pats galėčiau ką nors panašaus sukurti“, – pasakojo R. Pyatkovka.

Menininkas juokaudamas kalbėjo, kad jis labiausiai susidomėjo nuogų merginų fotografijomis. Galbūt noras būti gražių merginų apsuptyje jį ir paskatintino fotografuoti aktus.

„Tuo metu aš buvau dar jaunas, nemokėjau išreikšti savęs. Viskas pasikeitė, kaip pradėjo plūsti užsakymai. Užsakymai, kelionės, šlovė – visa tai tik sustiprino mano susidomėjimą menine fotografija“, – pabrėžė menininkas.

Jis pasakojo, kad neturi vienos mėgstamiausios fotografavimo technikos. Jam labai svarbu kiekvieną kartą atrasti kažką naujo. Menininko nuomone, nieko nebūna baisiau, kai kūrėjas, atradęs vieną techniką visada ja naudojasi. Tuomet kūriniai tampa vienas į kitą labai panašūs ir nuobodūs. Todėl jis stengiasi kiekvieną kartą atrasti naują formą, kuri nebūtų panaši į ankstesnius darbus.

Modelių niekada neidealizuoja
R. Pyatkovka pasakojo, kad tai, ką fotografai turi dabar ir kuo reikėjo tenkintis XX a. skiriasi kaip diena nuo nakties. Pavyzdžiui, anksčiau fotoaparatu nebuvo įmanoma padaryti aukštos kokybės nuotraukos. Be to, pats popierius buvo labai prastas. Todėl kalbėdamas apie pirmąjį savo meninį projektą, autorius labai kuklinosi. Sakė, kad jo pirmieji projektai buvo labai naivūs, nesubrendę.

Tuo tarpu susitikime dalyvavusiems asmenims, taip nepasirodė. „O jūs bohemos žmogus“, – po pirmųjų darbų pristatymo ataidėjo komentaras iš salės. „Oi, čia tik pradžia“, – atkirto fotografijų autorius.

Menininkas pripažino, kad jam iš tiesų labai patiko fotografuoti nuogas moteris. Kartą, ieškodamas kuo įdomesnių meninių interpretacijų, jis net įamžino vaizdą, kuris nelabai patiko „kagėbistams“.

Pasakojo, kad sukūrė fikciją, kurioje aiškiai matyti, kaip šalia Lenino skulptūros stovi nuoga moteris. Negana to, Lenino ranka buvo ant merginos krūtinės. Po trijų dienų, kai ši nuotrauka buvo išspausdinta, į autoriaus duris pasibeldė KGB.

„Tuomet aš labai išsigandau, pamaniau, kad dabar tikrai bus šakės. Tačiau ačiū Dievui, viskas baigėsi gerai, jokių rimtų padarinių nebuvo“, – atviravo R. Pyatkovka.

Per visą savo karjerą menininkas iš tiesų įamžino nemažai aktų. Per tą laiką jam teko ne kartą susidurti su piktais žmonėmis, teigiančiais, kad tai ne menas, bet erotika ar net pornografija.

Jis paaiškino, kad iš tiesų riba tarp akto fotografijos ir pornografijos yra labai trapi.

„Tais laikais mes neturėjome jokių foto studijų. Tuo metu jeigu nebuvai žurnalistu, tai ir fotografu negalėjai vadintis. Todėl fotografuodavome butuose. O fotografuodavome mylimas moteris: drauges, žmonas. Galbūt todėl ir fotografijos gavosi daug asmeniškesnės, intymesnės“, – kalbėjo svečias.

Menininkas pasakojo, kad mylimų moterų niekada nenorėjo idealizuoti. Anot jo, tai realūs žmonės su savo problemomis. Galbūt todėl fotografuodamas neteikė didelio dėmesio interjerui, modelių šukuosenai, makiažui. Kitaip tariant, visa tai dirbtina, netikra ir menui nereikalinga.

Fotografuoja netikėčiausiuose vietose
Ne ką mažiau apkalbų fotografas susilaukė po fotografijų projekto „Sovietų foto“. Tuo metu nuogumo vaizdai ir vėl buvo palaikyti pornografiniais. Tuo tarpu R. Pyatkovka paaiškino, kad tai tebuvo vaizdai, turėję žiūrovą paskatinti iš naujo apmąstyti šį Rusijos laikotarpį.

Šiai serijai buvo panaudotos iškarpos iš sovietinių leidinių, kuriuose buvo propaguojami komunistiniai idealai. Taigi menininkas paprastus vairuotojų, siuvėjų, pionierių vaizdus sujungė su savo fotografijomis ir taip gavosi nauja meninė interpretacija.

„Vieša paslaptis, kad sovietmetis – ideologijų ir karčių nusivylimų metas. Galbūt mano idėją suprato nevisi, tačiau aš tenorėjau, kad žiūrovai sugrįžtų į praeitį, pripažintų klaidas ir daugiau jų nekartotų“, – pabrėžė menininkas.

Jis puikiai suprato, kad tos nuotraukos jam gali atnešti daug bėdų, tačiau tokiu būdu norėjo save išreikšti, todėl nepaisant visko toliau fotografavo. Aišku, ilgą laiką nuotraukas slėpė, laikė stalčiuje, kol pajuto, kad laikas jas paviešinti. Galiausiai šias nuotraukas pamatė daugybė žmonių iš įvairiausių pasaulio kampelių.

Tai buvo ne vienintelė sunki užduotis, kurią autorius pats sau išsikėlė. Kartą jam teko fotografuoti gimdymo namuose. Prieš trisdešimt metų jis ten praleido tris dienas ir patyrė tikrą šoką.

„Iš pradžių galvojau, kad viską greitai atliksiu ir viskas tuo pasibaigs. Tačiau fotografavau tris dienas ir patyriau tikrą siaubą, patikėkite, tikrai nemaniau, kad ten bus taip baisu. Ten vienoje palatoje iš karto gimdydavo trys moterys, o vieninteliu antiseptiku buvo jodas. Dėl visų aimanų, riksmų, kvapo ten ateidavusios jaunos studentės net alpdavo“, – prisiminimais dalijosi R. Pyatkovka.

Jis pasakojo, kad pačios nuotraukos gavosi geros. Tačiau jose nebuvo matyti tų emocijų, kurias gimdydamos moterys patyrė. Todėl savo fotografijas nusprendė papildyti piešiniais ir tokiu būdu suaštrinti tą vaizdą bei praplėsti meninės fotografijos suvokimo ribas.

Tačiau galiausiai ir to jam neužteko. Po dešimties metų vėl grįžo į tuos pačius gimdymo namus, tik tą kartą fotografavo abortus.

Planuoja toliau kurti
Sutikimo metu autorius aptarė ir parodoje „Požiūris į senovinę fotografiją“ eksponuojamus darbus. Štai seriją „Fantomai“ jis apibūdino, kaip labiausiai pasisekusią. Menininko teigimu portretuose nėra pavaizduoto nei vieno gyvo žmogaus. Vis tai tėra technologijų stebuklas.

„Tai retušavimas plius reprodukcija. Apskritai aš šiai serijai ypatingai nesiruošiau, viską dariau intuityviai. Pasitikėjau savo žiniomis, akimis ir tiesiog viduje žinojau, ko man reikia. O tiksliai nupasakoti kūrybos proceso, kaip formulės negaliu, manau, kad nei vienas iš menininkų negali“, – sakė R. Pyatkovka.

Susitikimo metu taip pat buvo aptarta autorystės tema. Kai paimamos svetimos nuotraukos iš archyvų ir po to, jas bandoma perdirbti savaip, kyla klausimas, kas yra tikrasis kūrinio autorius. Menininkas pasakojo, kad dėl to jam teko ne kartą aiškintis. Žmonės visada norėjo žinoti ar tie kūriniai tikrai priklauso vienam žmogui.

„Konceptualioji fotografija šiandien nieko nebestebina. Viešoje erdvėje pasirodančiais vaizdais, manipuliuoja kas gali. Paima vaizdą iš interneto ir kuria meną. Tuo tarpu anksčiau žmonėms dėl autorystės kildavo nemažai klausimų. Šiuo atžvilgiu ir man teko išgirsti daug nemalonių žodžių. Tačiau tai manęs nuo šios veiklos neatbaidė, priešingai, paskatino daugiau mokytis ir toliau kurti“, – sakė ukrainiečių menininkas.

Po ilgų kalbų R. Pyatkovka susirinkusiems asmenims pademonstravo ir savo naujausius iki šiol dar niekam nerodytus darbus. Susirinkusieji kūriniais labai susidomėjo ir negailėjo gražių žodžių. Menininkas dėkojo už parodytą dėmesį ir pažadėjo dar sugrįžti į Šiaulius.

2016 09 23 23

Menininkas mėgsta savo fotografijas papildyti piešiniais.
Ramunės DAMBRAUSKAITĖS nuotr.

 

Į viršų