facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Per „Šiaulių naktis“ dizaino namuose vykęs parfumerio, aktoriaus Aisčio Mickevičiaus knygos ,,Kvepalai: aromatų magija, arba olfaktorinės istorijos“ pristatymas labai sudomino šiauliečius.

Apie parfumeriją mažai rašyta
Knygą, kvepalus ir įspūdžius pristatė pats A. Mickevičius: „Pradėsiu nuo tokios tragikomiškos istorijos, kuri nutiko Berlyno zoologijos sode. Kai įėjau į beždžionių paviljoną, pamačiau narve gorilos patiną, į kurį žiūrovai buvo įbedę žvilgsnius – taip įspūdingai gorila atrodė. Iš tolo žiūrėdamas susidūriau su ta gorila akimis ir pamačiau tokį žmogų, kurio man pagailo. Šiuo metu aš džiaugiuosi kaip ta gorila, nes labai arti ir labai daug žmonių, ir žvilgsnių, susmigusių į mane, bet tai džiugina. Aš irgi labai noriu pasidžiaugti, kad Šiauliuose yra įvairiausių renginių, kai žmonės išeina į gatves ir kai miestas neatrodo miręs, nes dažnai Lietuvoje miestai atrodo mirę. Kai atvažiuoja iš užsienio svečiai jie klausia, kur jūsų žmonės. Nežinau – gal Anglijoje?“

Taigi, iš pradžių A. Mickevičius parfumerija pradėjo domėtis kaip vartotojas, o paskui kaip žmogus, susidomėjęs parfumerijos kūryba. Ir todėl jis sugalvojo parašyti apie parfumeriją knygą, nes lietuvių kalba apie ją beveik nieko nėra parašyta, nors yra verstinių keletas leidinių, gražių albumų, kur teksto nedaug, bet daug nuotraukų.

O informacijos trūksta, nes ji nuolat kinta, atsinaujina. Tai ir tapo tam tikru ankstinu būtent sudėti tą informaciją į vieną didžiulį katalogą, žinyną, kuris taip pat yra papildytas nuomonėmis apie tam tikrus dalykus.

,,Galiu pasidžiaugti tuo, kad ši knyga visai neblogai perkama ir kad leidykla surizikavo ją išleisti. Įdomu, kad nuvežus knygos egzempliorių į Paryžių savo pažįstamiems, kurie ten turi parfumerijos parduotuvę, jie labai entuziastingai puolė vartyti ją ir sakė, kad galbūt knygą reikėtų išversti į kitas kalbas, nes nors knygų anglų kalba apie kvepalus labai daug, nėra surinkto rimtesnio informacijos kiekio“, – sakė kvepalų kūrėjas A. Mickevičius.

Jis mano, kad lietuviai dabar turi galimybę sužinoti apie tai, kas dedasi kvepalų pasaulyje.

,,Dar vienas įdomus niuansas: dažnai susitikimų metu klausdavome žmonių, ką jie žino apie parfumeriją, tai išaiškėdavo, kad iš principo paprastas žmogus nežino nieko. Mes, kaip vartotojai, atpažįstame tam tikrus prekinius ženklus arba flakonų formas, arba kažkokį vieną kvapą esame įsidėmėję ir t. t. Bet jeigu paklaustume apie patį procesą, apie tai, kas kuria, kaip kuria, dauguma nežino nieko. Įdomu, kad visi esame iš bendro informacinio srauto prisirankioję tam tikrų detalių, kurios nebūtinai yra teisingos. Dažnai mūsų galvose yra tam tikri parfumeriniai mitai ir legendos, kuriais vadovaudamiesi mes renkamės produktus arba turime susidarę savo nuomonę. Bet iš principo nei ta nuomonė, nei tie argumentai dažnai neturi realaus pagrindo“, – pasakojo A. Mickevičius.

Mitai apie kvepalus
Anot A. Mickevičiaus, yra mitų apie vyriškus ir moteriškus kvepalus. Dažnai klausia, ir apie jo kvepalus – ar jie vyriški, ar moteriški, nes ant kvepalų pakuotės tai nenurodyta.

Iš principo parfumerijos istorijoje, kurią mes suprantame ir žinome, kvepalai iš pat pradžių niekada neturėjo lyties – nebuvo nei vyriški, nei moteriški.

Tai yra universalus produktas, kokį bepaimtumėme flakoną. Tačiau norint teisingai parduoti arba norint parduoti daugiau, arba norint surasti tikslinę grupę, buvo pasamdyti pardavimų specialistai tam, kad sugalvotų, kaip tai pateikti.

Vienas iš pateikimo būdų yra priskirti lytiškumui, t. y. pagal stereotipus, suskirstyti esencijas į vyriškas ir moteriškas. Esą moterims tinka gėlės, uogos, vaisiai, vyrams – medžiai, tabakas, dervos.

Kitas mitas yra iš parfumerijos parduotuvių – esą kvepalų labai brangūs ingredientai. Kaip teigia A. Mickevičius, norint pateisinti didesnę kvepalų kainą, dažnai yra akcentuojama, kad kompozicijoje įdėta labai ypatingo augalo ar gėlės esencijos ir paminima geografinė vieta, pavyzdžiui, ,,Maroko rožė“, ,,arabiškas santalmedis“. Šie dalykai labai veikia mūsų sąmonę ir mes klausydamiesi šitų legendų susikuriame sau vaizdinius.

Iš vienos pusės tai yra vartotojo apgaulė, nes šiais laikais parfumerija yra kuriama iš sintetinių atitikmenų. Tai neturi nieko bendro su jokia augmenija, gyvūnija ir visais kitais dalykais. Tai yra molekulės sukurtos dirbtiniu būdu. Ir tos molekulės sukuria ne prastesnius kvapus.

Ta piramidė, kurioje yra išrašytos tam tikros natos, nebūtinai yra įdėtos, bet iš vartotojų yra tikimasi, kad jie tai užuos. Jeigu parašyta, kad ten įdėta santalmedžio, vadinasi, tikimasi, kad tame kvape bus ir santalmedžio. O jo ten net nėra.

Todėl reikia ne klausti, ne bandyti iššifruoti natų, reikia uostyti ir jausti. Taip yra teisingiau pasirinkti kvepalus.

Tad kodėl nededama natūralių medžiagų į kvepalus? Pasak A. Mickevičiaus, natūralios medžiagos pirmiausia yra nepaprastai brangios. Kvepalų, pagamintų tik iš natūralių medžiagų, mes tiesiog neįpirktume. Juos įpirktų nebent arabų šeichas.

Natūralaus jazmino, tinkamo gaminti kvepalus, esencijos kilogramo kaina yra 10 000 Eur, kai sintetinio jazmino kilogramo kaina yra 100 Eur. Tad tikėtis, kad kvepalų buteliuke yra natūralaus jazmino, absurdiška, nes nė vienas gamintojas nenori gaminti brangiau, o parduoti pigiau.

,,Kitas dalykas – daugelis natūralių medžiagų, kaip bebūtų keista, nors šiais laikais visi labai nori ekologiškų, natūralių dalykų, turi alergenų ir turi žymiai daugiau nei sintetika. Pavyzdžiui, užsilašinkite ant odos natūralaus cinamono eterinio aliejaus – daugumai atsiras raudonų dėmių. Tai įrodymas, kad ne viskas, kas natūralu, yra ir sveika“, – teigė A. Mickevičius.

Be to, kalbant apie parfumeriją maišomos dvi temos: aromaterapija su mados dalyku, nes parfumerija tam tikru požiūriu yra mados dalykas, kadangi ji mums nebūtina.

,,Žmonės iš kvepalų tikisi kažkokių aromaterapinių momentų, kai tuo tarpu kvepalų paskirtis yra kita – aprengti mus papildomai ir sukurti tam tikrą individualų aromatą, kuriuo pritrauksime arba atstumsime žmones. Kvepalais mes apie save pasakojame tam tikras istorijas, t. y. koks mūsų skonis, charakteris, ką mes galvojame ir pan.“, – sakė A. Mickevičius.

Kuo įdomi ši knyga
Knygoje ,,Kvepalai: aromatų magija, arba olfaktorinės istorijos“ yra aprašymai garsiausių aromatų, kurie yra parfumerijos kertiniai akmenys, taip pat pasakojimai apie žmones, kurie kuria tuos aromatus.

,,Kai žmogus ateina į parfumerijos parduotuvę ir mato dėžutę, ant jos parašyta ,,Dior“, ,,Chanel“, jis galvoja: ,,Aha, tas Dior’as sukūrė kvepalus. Koks fainuolis, kad taip gerai padarė.“ Deja, Dior’as kvepalų apskritai niekada nekūrė. Kūrė žmonės, kurie tuo užsiima. Niekur nepamatysite kvepalų autoriaus, t. y. to žmogaus, kuris sukūrė kvepalus, pavardės“, – kalbėjo A. Mickevičius.

Tad šioje knygoje yra labai daug informacijos apie autorius, tuos tikruosius kūrėjus, kurie dažnai yra šešėlyje. Yra informacijos ir apie autorinę parfumeriją.

,,Galiu patikinti, kad kol yra kuriama europietiška parfumerija, nė vienas žmogus nuo jos nenumirė. Kvepalų pagrindas yra spiritas, nes padeda garuoti. Vanduo neatlieka tokios funkcijos, juo galima tiktai atskiesti. Pramoniniu būdu gaminami kvepalai tikrai nėra natūralūs. Kartais galbūt kažkas gaminama iš natūralių medžiagų. Bet galima ir tuo abejoti, nes galiu patikinti, kad jau 50 m. pasaulyje neišgaunamas natūralus muskusas. Tačiau tai yra pakankamai saugūs produktai mūsų parduotuvėse ir nereikia išsigalvoti, kad ypač kenkia sveikatai“, – pasakojo A. Mickevičius.

Sukurti kvepalus sudėtinga
,,Tiesą sakant, savo parfumerio kelią aš pradėjau nuo natūralių medžiagų, nes lankiau kursus pas kvepalų žinovę Laimę Kiškūnę Vilniuje. Ten gali bet kas nuvažiuoti ir bus pamokytas, kaip elgtis su natūraliomis medžiagomis, kaip kurti klasikinę formulę, kas su kuo dera gamtoje. Bet tai botaninė parfumerija.

Nors iš tikrųjų kiekvienas gali tapti parfumeriu, nes tam reikalingi tik keli duomenys. Pirma, reikia nuolat treniruoti uoslę, sukurti kvapų archyvą, kad jūs žinotumėt, kas kuo kvepia. Ir tai daryti nuolat keletą metų, nes tik taip jūsų galvos kompiuteris tą informaciją surinks. O kitas dalykas yra didelė kantrybė: reikia praleisti daug laiko, kol gaunasi tam tikra gera formulė. Trečia, kūrybiškumas, nes kad žmogus galėtų kurti kvepalų kompozicijas, jis turi turėti kūrybinį potencialą“, – kalbėjo A. Mickevičius.

Apskritai žmogus per savo gyvenimą vis daugiau užuodžia aplinkos kvapų ir dėl to galima pastebėti, kaip skirtingai renkamasi pagal amžiaus grupes kvepalus. Jauna mergina visada rinksis tai, kas yra kažkas lengvo, paprasto, lengvai atpažįstamo, skaidraus, vyresnio amžiaus moteris – kas yra sudėtingiau, kas yra subtiliau.

Pasak A. Mickevičiaus, svarbios ir parfumerijos techninės charakteristikos. Pavyzdžiui, parfumuotas vanduo gali išsilaikyti iki 8 valandų – tereikia kvepinti ten, kur jaučiamas pulsas. O jeigu kvepalai turi spalvą ir yra didelės koncentracijos, jie gali palikti dėmių ypač ant šviesių rūbų. Iš tikrųjų labiau patariama kvėpinti odą.

,,Pažįstu moterų, kurios dievina ,,Angel“ kvepalus, ir pažįstu moterų, kurios nekenčia, nes ant jų blogai skleidžiasi arba nesilaiko. Čia labai individualu. Kvepalus geriausia pirkti ant savęs ištestavus. Dėl tos priežasties nesiūlau pirkti kvepalų kitam žmogui. Net jeigu tu žinai, kokie kvapai jam patinka. Nebent jeigu žinai tam tikrą aromatą“, – sakė A. Mickevičius.

2016 09 01 11

Knygos ,,Kvepalai: aromatų magija, arba olfaktorinės istorijos“ pristatymo metu pristatytos ir vakarinių rūbų kolekcijos.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Į viršų