Šiaulių ,,Laiptų galerijos“ organizuotame tarptautiniame festivalyje-plenere „Šiaulių Monmartro Respublika“ dalyvauja 28 dailininkai iš Lietuvos, Latvijos, Olandijos ir net Sirijos. Būtent menininkas siras Majd Kara yra plenero ,,Miesto spalvos“ dėmesio centre. Trumpas interviu su šiuo menininku.

– Kodėl nusprendėte dalyvauti šiame ,,Šiaulių Monmartro Respublikos“ plenere?
– Lietuvoje esu jau penkis mėnesius. Aš nieko nežinojau apie šį festivalį-plenerą, tai organizatoriai mane susirado ir pakvietė.

Pasirodo, šiame plenere dalyvauja daug žymių Lietuvos ir užsienio menininkų. Ir aš noriu bendrauti su jais, noriu jiems parodyti, ką galiu sukurti. Juolab kad aš domiuosi tapytojais, jų kūryba.

– Ką jūs galite pasakyti apie savo tapybą?
– Aš negaliu pasakyti kažko apie savo tapybą. Man tai yra kaip pranešimas iš kitos kultūros: mano minčių, mano idėjų. Mėgstu tamsias spalvas. Mėgstu įvairias tapybos technikas, aliejinę tapybą, nors dabar tapau akrilu.

Stengiuosi tobulėti: kiekvieną dieną aš mokausi iš kitų, iš aplinkos. O tapau septynerius metus.

Turiu mėgstamiausių dailininkų. Tai Franciskas Goja, Amadejus Modiljanis, Salvadoras Dali. Aš mėgstu jų darbus, vertinu tai, ką jie yra sukūrę, bet aš nieko nekopijuoju – turiu savo stilių.

– Kaip jūs tapote dailininku?
– Manau, kad gimiau juo. Baigiau studijas Sirijoje 2012 m. Studijavau tapybą 4 metus, aukštesniuose kursuose ėmiau tapyti aliejinėmis spalvomis, akrilu. Sirijoje surengiau dvi parodas. Tai nėra pakankamai daug parodų dailininkui, bet mano šalyje menininkai negali išgyventi, nes valstybė mūsų neremia.

– Mėgstate tapyti portretus?
– Man tai yra svarbiau negu gamta, nes kiekvienas gali nutapyti gamtą. O tapydamas portretą tu gali išreikšti savo jausmus, tai, ką galvoju ir daug kitų dalykų.

Dėl karo Sirijoje paprastai aš išreiškiu tamsias emocijas. Yra siaura riba tarp grožio ir deformacijos. Jos neperžengus galima sukurti kažką didingo.