Rašytoja, būsima harmoningo gyvenimo lektorė Eglė Zakaraitė debiutuoja su knyga „Kaip tapti dama“ – vienas iš pirmųjų jos susitikimų su skaitytojais įvyko Šiauliuose, „Žiburio“ knygyne. Baigusi socialinės pedagogikos studijas Vilniaus kolegijoje, vėliau įgijusi viešojo administravimo bakalauro laipsnį Kauno technologijų universitete E. Zakaraitė ėmė ir išleido knygą, kuria siekia įkvėpti žmones keistis ir siekti savo svajonių. Pasak jos, kad tikslai taptų pasiekiami, reikia išsigryninti savo vertybes ir pačius tikslus. Ir svarbiausia – mintis, kalbą ir veiksmus paversti pozityvia harmonija. Tad knyga „Kaip tapti dama“ – ne apie išorės blizgesį, elegancijos ir manierų pagrindus, bet apie sugrįžimą į save ir antrąjį įkvėpimą siekti kadaise pamirštų svajonių.

– Knyga „Kaip tapti dama“ skamba kaip patarimų knyga.
– Taip, daugelis žmonių klysta, galvodami, kad knygoje yra pateikti konkretūs patarimai. Kaip tapti dama – šis klausimas nuolat sukasi kiekvienos moters galvoje. Tačiau mano knygoje šis tapimas orientuojasi į amžinąsias gyvenimo vertybes. Šiais laikais itin iškeltas moters grožio kultas. Manoma, kad dama yra tik ta moteris, kuri yra gražiai apsirengusi, gyvena laisvą, patogų gyvenimą, gal yra turtingo vyro žmona, pasiekusi karjeros viršūnę – žodžiu, ta, kuri gyvena nepriekaištingai.

Be abejo, dama neatsiejama ir nuo puikių manierų, kurios rodo eleganciją ir grakštumą.

Mano manymu, dama slepiasi kiekvienoje moteryje. O pagrindinė vertybė damai turėtų būti nuoširdumas sau ir kitiems. Tikra dama yra atsidavusi darbui, vyrui, šeimai ir kartu sugeba nepamiršti savo tikrosios „Aš“. Ji neapleidžia savo pomėgių, savo laisvalaikio ir tuo pačiu viską suspėja. Žinoma, svarbiausia, kad ji yra laiminga.

Planuoju kelias šios knygos dalis, nes pateikti receptą, kaip tapti dama, būtų labai drastiška. Tiesa, aš nenoriu dalyti receptų, kaip viso to pasiekti, mano tikslas yra paskatinti žmones, kad jie patys kurtų savo laimės receptą.

– Ką tai reiškia?
– Žmonės turi suprasti, kad viskas jų gyvenime priklauso nuo jų pačių minčių, žodžių ir veiksmų. Aš norėčiau paskatinti sąmoningai mąstyti ir suprasti, kad kiekviena moteris pati kuria savo laimę. Joks vyras, jokie kiti žmonės, aplinka už ją nieko nepadarys.

Pavyzdžiui, dabar madinga sportuoti, turėti liekną kūną. Bet juk visi žmonės yra skirtingi ir negali būti vienodi. Turėti tą pačią figūrą ir mąstyti vienodai – tai kažkodėl tapo vienu iš pagrindinių tikslų. Šiuo metu egzistuoja mokymai, kurie spraudžia žmones ir rėmus – „būkite tokie, nes tai yra gerai“.

Yra tų, kurie akcentuoja, kad žino kaip gyventi. Niekas nežino, kaip reikia gyventi. Jeigu visi žinotų, kaip ir kas šiame gyvenime vyksta, tuomet nebūtų chaoso, klaidų, nusikaltimų ir kitų nesusipratimų. Mano knyga yra parengta pagal senąsias žmogaus gyvenimo vertybes. Dabar šios vertybės ypač jaunimo jau tampa pamirštos. Greičiausiai galvojama apie tai tik senatvėje. Pavyzdžiui, netgi žmogaus nuoširdumą šiandien visuomenė gali suprasti kaip antai socialinių įgūdžių stoką.

– Nejaugi?
– Taip, šiandien tarsi afišuojama, kad norint turėti pasisekimą, pinigų, reikia būti įžūliam, mokėti pakalbėti, mokėti atkreipti į save dėmesį. Žmonės mano, kad norėdamas kažką pasiekti, tu privalai turėti talentą, pakišti kyšį, būti pirmas, suktis bet kokia kaina net ir nesąžiningais būdais. Žmonės linkę manyti, kad kažką pasiekusieji viską įgijo tik nesąžiningu būdu. Sėkmingi žmonės nebijo rizikuoti, kurti ir eksperimentuoti, jie bando ir ieško savo idėjų versle.
Šis amžius yra palankus tuo, kad kiekvienam duota daug galimybių ir progų turėti visavertį bei viskuo aprūpintą gyvenimą.

Pasaulyje egzistuoja šimtai pavyzdžių, įrodančių, kaip žmogus gali pakeisti savo likimą mintimis ir pozityviu nusiteikimu.

Kartais žmonės pamiršta, apie savo svajones – kuo jie kadaise norėjo tapti vaikystėje. Juk jie kažkada puikiai įsivaizdavo, kaip gyvens, ką veiks, ką turės. Bet dažniausiai aplinkybės gerokai pablaško po gyvenimą. Ir kelias staiga vingiuoja, išsišakoja. Žmogus ilgainiui supratęs, kad jo kelias nevedė tiesiai į svajonę, ima tikėti, kad jam jau nelemta keistis, paniekina save, gyvena nusivylimu, pamiršta apie ką svajojęs... O svarbiausia, kad daugelis žmonių bijo pradėti keistis, ieškoti naujovių, išeiti iš komforto zonos. Tad belieka dejonės, kaltinimai tiems, kuriems, atrodo, puikiai sekasi, o kur dar pavydas, menkystos savijauta.

– Jūs jauna, atrodo, kad gerosios mintys skirtos tik jauniems.
– Viskas priklauso nuo žmogaus. Tu gali būti ir pensininkas. Nejau jis nieko jau nenori? Vienas žmogus svajoja apie „Lamborghini“ markės automobilį, kitas – tik apie geresnės kokybės batus. Noriu pasakyti, kad svajonė svajonei nelygi.
Norėčiau akcentuoti, kad žmogus turėtų pamėginti žengti pirmuosius žingsnius link savo svajonės. Esu tikra, kad jo gyvenimo kokybė ims keistis. Dauguma štai kreipiasi į psichologus, kiti – į būrėjus ar ekstrasensus, skaito knygas kaip antai „Jūsų pasąmonės galia“. Ką jie duoda žadėdami? Tik tam tikrą impulsą. O viską praktiškai teks padaryti pačiam, stebuklų juk nebūna.

– Tai kas tuomet čia sudėtinga?
– Žmonės gauna daug žinių. Bet kaip tai padaryti, kaip susitvarkyti savo mintis, kad įvyktų tai, ką žada knyga apie sėkmę? Praeina diena, dvi ir labai didelė tikimybė grįžti atgalios – į neviltį. Pirmiausia reikia su savimi susitarti ir pasikalbėti – kas tu toks esi, ką nori pasiekti, kokios tavo vertybės, ko nori iš gyvenimo, kaip įsivaizduoji savo aplinką. Turi susirašyti visa tai ant lapo. Išsigryninti procesą – štai nuo ko reikia pradėti. Ir tai nėra vienos dienos darbas, tai turi tapti gyvenimo būdu, nuolatiniu darbu su savimi. Knyga „Kaip tapti dama“ yra darbas su savimi. Tai yra savo sąmonės ir pasąmonės plėtimas palaipsniui. Įkvėpimas nepasiduoti ir tobulėti toliau, kad ir kokios nesėkmės ar gyvenimo negandos beužkluptų.

Niekas nevyksta šuoliais, finansinė laisvė iš karto neatsiranda, viskas vyksta žingsnis po žingsnio.

O juk dabar viskas taip greitai vartojama, todėl ir tikimės greito svajonių išsipildymo. Bet koks tikslas yra pasiekiamas tik reikia kryptingai ir nenutrūkstamai dirbti. Tai yra disciplina, tai yra minčių, žodžių ir veiksmų kontrolė. Reikia suvokti, kad greitų pokyčių nebūna, pirmieji rezultatai pasirodys laikui bėgant.

– O kaip buvo jūsų gyvenime?
– Buvo visko. Aš augau mąstydama pozityviai, bet augau nepozityvioje aplinkoje. Tad man buvo itin sunku suvokti, kodėl žmonės dažniausiai mąsto negatyviai. Aplinka vertė likti savo pasaulyje ir saugoti savo vertybes, todėl užsisklendžiau ir saugojau visa tai. Gyvenimas mane pamokė, kad reikia žinoti, kam atverti savo laimę, vidinį pasaulį. Antraip gali labai skaudžiai nukentėti.

– Knyga – romanas. Kas jums asmeniškai gražu?
– Man gražiausia vieta knygoje – santykiai tarp vyro ir moters, t. y. kaip moteris modeliuoja, keičia savo vyrą. Pagrindinė knygos veikėja Marina savo moteriškumu ir išmintimi pakeitė savo vyrą ir tuo pačiu padėjo sau. Šiuo gyvenimo periodu man tai yra labiausiai įkvepianti tema. Šeimos kokybė ir gyvenimas itin priklauso nuo moters. Ji yra šeimos židinio kurstytoja ir nuo jos priklauso šeimos laimė.

Aš, beje, pastebėjau, kad žmones šiuo metu domina santykių klausimai. Anksčiau jiems buvo įdomi saviugda, žinių gilinimas, savęs atradimai. Dabar žmonės pradeda ieškoti kažko naujo kartu su partneriu. Niekada nebus tvirtų santykių, jeigu abu partneriai savęs nepažinos. Šitoje knygoje pasakojama, kaip abu partneriai ieško savęs ir bando pažinti save. Atradę savo vidinius tikslus, jie gali juos suklijuoti į bendrus.

Tiesa, siužetas knygoje nėra toks gražus, o sunkios ir nepatogios situacijos moko apie gerus dalykus.

– Kaip tai pateikta?
– Tai romanas, kuriame yra pateikiama 21 bloga situacija. Kiekviename skyriuje yra tam tikra tema. Kiekvienas skyrius turi savo išvadą. Pavyzdžiui, vienas pradedamas mintimi: nevergauk pinigams, nes pinigai ateina ir išeina, o šeima lieka amžinai. Tai nuoroda skaitytojui, apie ką pasakojama skyriuje. Knygoje susilieja dienoraščio žanras ir siužeto pasakojimas. O čia yra visko: vagysčių, žmogžudysčių, pavydo ir t. t. Tiesą sakant, knygą apibūdinti labai sunku, ji kur kas geriau pati kalba už save.

Tikiu, kad ši knyga bus aktuali ir po šimto metų. Joje yra tai, ką žmonės puikiai žino!

„Kaip tapti dama“ primena apie tas vertybes, kurių mus mokė mokykloje, kurias mums stengėsi įdiegti tėvai. Ja aš siekiu pasakyti, kad viskas yra įmanoma, tik reikia turėti noro. Ši knyga – kaip įrankis pamėginti pradėti kažką naujo, keisti savo gyvenimą. O visa kita priklauso tik nuo žmogaus noro, įdėtų pastangų ir darbo.

Pasak E. Zakaraitės, tikra dama yra atsidavusi darbui, vyrui, šeimai ir kartu sugeba nepamiršti savo tikrojo „Aš“.
Artūro STAPONKAUS nuotr.