Inovacija laikoma būtinu verslumo elementu ir pagrindiniu verslo sėkmės rodikliu. Inovatyvių idėjų pritaikymas versle padeda ne tik didinti darbo našumą, paspartina įmonės veiklą, bet ir garantuoja sėkmę konkuruojant ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkose. Deja, mūsų šalyje vis dar trūksta inovatyvaus verslo kultūros. Įmonės ne visada turi pakankamai lėšų inovacijų plėtrai arba tiesiog nenori keistis. Be to, inovacijų diegimui neretai priešinasi ir darbuotojai, nes jie nenori, jog būtų pakeičiami robotais.

Rūpinasi konkurenciniu pranašumu
Šiaurės Lietuvos kolegijoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Verslas, teisė ir informacinės technologijos šiuolaikinėje visuomenėje 2016“ pristatytas pranešimas apie inovatyvius pokyčius verslo organizacijose. Klaipėdos universiteto akademinės bendruomenės narys Šarūnas Banevičius kalbėjo, kad naujų technologijų paieška, jų diegimas atneša pastebimos naudos, kuri garantuoja pranašumą kitų kompanijų atžvilgiu.

„Kiekviena organizacija gali pasirinkti du kelius: vystytis ir tobulėti bei užimti lyderiaujančią poziciją rinkoje arba plaukti pasroviui ir nieko nekeisti. Pastarasis mąstymas yra klaidingas, nes tai rodo, kad organizacija yra užmigusi bei nereaguoja į aplinkos keliamus iššūkius“, – akcentavo akademikas.

Jo teigimu, tos įmonės, kurios siekia patenkinti vartotojų poreikius ir tapti rinkos lyderėmis, nesivadovauja vien finansiniais kriterijais. Joms svarbesni kokybės, techniniai bei socialiniai kriterijai. Todėl nuolat atliekami rinkos tyrimai, siekiama išsiaiškinti, kas yra tikslinis produkto vartotojas. Tokiu būdu siekiama kuo geriau patenkinti vartotojų poreikius.  „Tos įmonės, kurios nemodernizuoja savo veiklos, neatnaujina įrangos, pralošia labiausiai. Joms išlikti rinkoje yra itin sudėtinga. Neatnaujinant įrangos nebegalima pagaminti produkto, kuris geriausiai atitiktų vartotojų poreikius. Be to, netenkama konkurencinio pranašumo“, – sakė Š. Banevičius. Anot jo, inovacijų pokyčių diegimo procese daugiausiai įtakos turi aukščiausio lygo vadovas. Tačiau įdomu tai, kad tokio lygio vadovo inicijuoti pokyčiai ne visada būna įgyvendinami. Geriausių rezultatų pasiekiama, kai pradedama kilti nuo apačios į viršų. Taip dažniausiai būna tose įmonėse, kur darbuotojai dalyvauja strateginių sprendimų priėmimo procesuose, nes tuomet įtraukiami ne tik aukščiausi, bet ir žemiausio lygio vadovai.

Darbuotojus keičia robotais
Vis dėlto didžioji dalis verslininkų labai atsargiai vertina didelių investicijų reikalaujančius pokyčius. Neretai bijoma rizikuoti dėl finansų. Kaip žinia, inovacijos brangiai kainuoja, be to, nėra garantijos, kad inovacijų diegimas įmonei atsipirks ir bus sukuriama pridėtinė vertė. Taip pat iškyla techninių, vadybinių, socialinių ir psichologinių kliūčių. Be to, kartais inovacijų plėtrai nepritaria ir patys darbuotojai. „Kai modernizuoji gamybą, dažniausiai tenka atsisakyti kelių darbuotojų. Natūralu, kad darbuotojams tai nepatinka. Nepaisant to, verslui plėstis naudinga. Tuomet pasiekiamas didesnis ratas klientų ir išrūšiuojami tie darbuotojai, kurių nuveikti darbai įmonei yra svarbiausi“, – savo nuomonę išsakė Š. Banevičius. Tad kaip mums, eiliniams darbuotojams, reaguoti į darbovietėje vykdomas naujoves? Ar turėtumėme baimintis, kad ateityje mus pakeis robotai? Pranešėjas atsakė, kad tai jau vyksta dabar. Štai, pavyzdžiui, Liuksemburge diegiant aukščiausio lygio technologijas sukuriama didžiausias BVP procentas vienam gyventojui vertinant visos Europos mastu. Ten darbuotojai pakankamai dažnai pakeičiami robotais. Vis dėlto akademikas nuramino ir pridūrė, kad tai nereiškia, jog dabar visi žmonės liks be darbo. Tiesiog prieš pasirinkdami ateities profesiją, turėtumėme geriau išanalizuoti rinkos situaciją ir žinoti, kokių specialistų darbdaviams trūksta labiausiai. Taip pat vertėtų daugiau dėmesio skirti technologijomis bei lavinti tas žinias, kuris reikalingiausios dirbant su inovacijomis.

Į viršų