Įžvelgti ką nors teigiama Šiaulių regiono ekonomikos statistikoje – labai sudėtinga. Tam, kad ekonomika augtų, būtina siekti konkurencingumo tarp regionų ir stengtis išnaudoti potencialą, kurį dar turime. Plačiau apie tai kalbėta Šiaurės Lietuvos kolegijoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Verslas, teisė ir informacinės technologijos šiuolaikinėje visuomenėje 2016“.

Privalumas – pramonės sektorius
Konferencijos plenariniame posėdyje lektorė dr. Lina Garšvienė skaitė pranešimą apie Šiaulių regiono investicinę aplinką. Pasirodo, kad pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) apimtį Šiaulių regionas atsilieka. Šalies mastu mums tenka tik 7,3 proc. Vertinant šį rodiklį, matyti, kad čia lyderiauja Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno apskritys. Vis dėlto BVP augimas sparčiausiai pastebimas Šiaulių regione. Labiausiai augimas koncentruojasi didmeninėje/mažmeninėje prekyboje, pramonėje, viešajame valdyme. Didžiąją dalį BVP sudaro pramonė, be to, pramonės produkcijos eksportuojame 56 proc. Tai yra vienas svarbiausių Šiaulių regiono privalumų. „Turbūt skeptikai negali patikėti, kad regione BVP apimtis auga, nes gyventojų skaičius mažėja. Iš tiesų įtakos šiam rodikliui gyventojų mažėjimas turi tik 20 proc.“, – pabrėžė ekonomistė.

Vertinant gyventojų skaičiaus pokyčius, pastebima, kad skaudžiausios pasekmės jaučiamos Panevėžio ir Šiaulių apskrityse. Iš viso per vienuolika metų iš Lietuvos išvyko daugiau negu 300 tūkst. gyventojų.

Uždirbame mažiausiai
Analizuojant gyventojų struktūrą pagal darbo jėgą, matyti, kad Šiaulių situacija nelabai skiriasi nuo kitų apskričių. Procentinė dalis nerodo gilesnės problemos, todėl jaunesnio ir vyresnio amžiaus darbo jėga gali sėkmingai tarpusavyje koreliuoti. 2010 m. visose apskrityse nedarbo lygis šoktelėjo daugiau nei 15 proc. Vėliau situacija pasikeitė. Praėjusių metų trečiajame ketvirtyje nedarbo lygis siekė 8,4 proc. Panašu, kad situacija gerėja. Remiantis Laisvosios rinkos instituto atlikto tyrimo duomenimis, galima teigti, kad Šiaulių apskritis pasižymi mažiausiu bedarbių nuo darbingo amžiaus procentu. Vis dėlto čia pastebima kita problema – vidutinis darbo užmokestis Šiauliuose yra mažiausias. „Matyt, aštrėjančią problemą lemia vidinė migracija tarp miestų. Verslas investuoja mažiau ir mažina kaštus, todėl atlyginimai nekyla“, – svarstė L. Garšvienė.

Nuo sostinės atsiliekame ženkliai
Vertinant tiesiogines užsienio investicijas, matyti, kad Vilnius pagal gyventojų rodiklį sugeneruoja apie 11 tūkst. eurų. Tuo tarpu Šiauliai – 707 eurus, tačiau šio rodiklio augimas taip pat labiausiai pastebimas Šiauliuose. Apie 53 proc. tiesioginių užsienio investicijų Šiauliuose tenka pramonei. Šiuo aspektu mes, kaip apskritis, esame patraukliausi. Nuo sostinės esame atitrūkę net apie 16,2 karto. Vargu ar situacija galėtų būti kitokia, nes turbūt neegzistuoja šalis, kurioje sostinė nedominuotų visais ekonominiais rodikliais. Nuo Kauno apskrities atsiliekame 3,6 karto, Klaipėdos – 4,4 karto, Panevėžio – 1,8 karto. Akivaizdu, kad kaip apskritis turime kur pasistiebti. „Lyderiaujantis miestas yra tas, kuriame verslas susikalba su Vyriausybe, miesto valdžia ir kartu imasi bendrų projektų, planų. Norėdami pritraukti daugiau užsienio investicijų, turėtumėme gerinti tarpusavio komunikaciją, daugiau bendrauti, numatyti bendrą tikslą ir jo siekti“, – išeitį, kaip pritraukti daugiau investicijų, pasiūlė lektorė.

Situaciją galima pakeisti
Vertinant vidines investicijas, matyti, kad čia Šiaulių regiono pozicija šiek tiek geresnė. Nuo aukščiausio lygio esame atitrūkę 2,3 karto. Galbūt tai rodo, kad pas mus rinkoje aktyvesni vidiniai investuotojai. Iš viso pas mus veikia apie 88,3 proc. ūkio subjektų. Net apie 80 proc. Šiaulių apskrityje veikiančių ūkio subjektų koncentruojasi didmeninės/mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos, transporto saugojimo, statybos ir kitose ūkio veiklose. Vis dėlto Šiauliuose verslo įmonės kuriasi ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Specialistė svarstė, kad galbūt taip yra, nes žmonėms trūksta pasitikėjimo savimi, bijo didelių mokesčių arba jiems stinga didesnio palaikymo iš savivaldybių. Padėtis galbūt pasikeistų, jeigu pradedantiesiems būtų taikoma daugiau nuolaidų, valstybė, savivaldybės pradedančiuosius verslininkus labiau palaikytų.

Reziumuodama L. Garšvienė pabrėžė, kad Šiaulių regionas turi potencialo pritraukti daugiau investicijų. Mes turime laisvąją ekonominę zoną, Pramonės parką, oro uostą. Miestą kerta dvi tarptautinės geležinkelio linijos. Nuo Šiaulių iki Klaipėdos, Rygos, Liepojos jūros uostų tėra dvi valandos kelio. Turime nemažai žemės sklypų, skirtų komercinės pramonės paskirties objektams, taip pat pas mus yra universitetas, kolegijos. Tiesiog šiuos privalumus reikėtų aktyviau išnaudoti.

Į viršų