Verslas iš profesinio mokymo laukia kvalifikuotų, iniciatyvių darbuotojų. Mokiniai tikisi įgyti specialybę, leisiančią lengvai susirasti darbą arba patiems imtis verslo ir uždirbti orų atlyginimą. Tad profesinio mokymo įstaigos populiarumas priklauso nuo gebėjimo patenkinti abiejų pusių poreikius. VšĮ Panevėžio mokymo centras koncentruojasi į kelis svarbius faktorius.

Panevėžio mokymo centras įkurtas, apjungus tris Panevėžio mokymo centrus: Darbo rinkos mokymo, Profesinio rengimo ir Margaritos Rimkevičaitės profesinio rengimo. Taip Panevėžio mokymo centras tapo viena iš didžiausių profesinio mokymo įstaigų Lietuvoje su 350 darbuotojų ir daugiau negu 2 tūkst. mokinių.

„Įgiję trigubos energijos, realizuojame 100 mokymo programų, suteikiame galimybę rinktis iš 42 profesinių kvalifikacijų, iš kurių 14 – inžinerijos ir statybos sektorių: nuo apdailininko, medienos apdirbimo staklininko iki transporto priemonių elektroniko ir kt.“, – pasakoja Panevėžio mokymo centro direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis direktoriaus pareigas Valentinas Masilionis. Šias kvalifikacijas galima įgyti kartu su viduriniu išsilavinimu arba be jo, rinktis pirminio, kai neturima kvalifikacijos, arba tęstinio, kai kvalifikacija jau turima, mokymo programą.

Į Centrą priimami mokiniai mokytis valstybės finansuojamose vietose, per Užimtumo tarnybos priemones arba savo lėšomis. Dar vienas būdas, tačiau ne itin populiarus, kai verslo įmonės siunčia savo darbuotojus įgyti tam tikrą kvalifikaciją.

Paradoksas. Pameistrystė – pažangi, bet nepopuliari

Centro tarybos veikloje dalyvauja ir verslo atstovų. V.Masilionis džiaugiasi bendryste su KRIAUTĖS vadovu Jauniumi Kavaliausku, jaunosios kartos atstovu – SERPANTINO vadovu Justinu Skaržausku. Tačiau Centro vadovas mano, kad regiono verslas neišnaudoja galimybės įgyti naujų darbuotojų.

„Mes laukiame verslo atstovų, kviečiame susitikti su mokiniais, paaiškinti jiems, kas lauks įgijus kvalifikaciją, kokios darbo sąlygos įmonėse. Mokytis ateina jauni žmonės, kuriems kyla daugybė klausimų, ir vien mokytojų atsakymų neužtenka. Verslininkus kviečiu jau rugsėjo pradžioje ateiti ir kalbėtis su mokiniais, kviesti juos į įmonę, rodyti realias darbo sąlygas. Darbuotojas yra darbo sutarties šalis, tad darbdavys turėtų būti suinteresuotas kuo anksčiau jį įtraukti į procesą, – tvirtina V.Masilionis ir pastebi, kad tokios bendrystės naudos neįvertina ne vien statybų sektorius. – Verslas dalyvauja kompetencijų vertinimo procese, visi mokiniai atlieka praktiką įmonėse, tačiau skatinčiau artimesniam bendravimui, nes mokiniai yra įvairaus amžiaus, skirtingos patirties.“

Dar viena profesinio mokymo ir verslo bendrystės forma – pameistrystė. Nors ji laikoma pažangesne už mokyklinę, nes daugiausia laiko žmogus dirba konkrečioje darbo vietoje taip mokydamasis, tačiau ji nepopuliari, taikoma paprastai tik gavus paramą per projektus. Verslas šiuo atveju tampa mokymo proceso subrangovu, tad ir atsakomybės susidaro daugiau – skiriamas meistras, pritaikoma darbo vieta, – o tokių įsipareigojimų, V.Masilionio manymu, įmonė nelinkusi imtis.

„Pameistrys – tai potencialus darbuotojas, ir verslui tai galimybė užsiauginti specialistą, kuris, kitaip negu mokymo įstaigoje, kai gauna tik pirminius įgūdžius, per pameistrystę gali būti parengtas konkrečiai darbo vietai“, – pastebi paradoksą V.Masilionis.

Kuo svarbi tėvų, mokytojų ir verslo sąveika

Kai darbdaviai sako, jog trūksta kvalifikuotų darbuotojų, jie paprastai sako, jog trūksta protingų, sąžiningų ir nagingų žmonių. Šiuo atveju Centro atstovai atkreipia dėmesį į tėvų, mokytojų ir verslo sąveiką. Dėl gabių, motyvuotų mokinių konkuruoja gimnazijos, o kas lieka – siunčia į profesines mokyklas.

„Vis dar gyvas požiūris: jeigu niekur netiks – eis į profesinę mokyklą. Tačiau dabartinė profesinė mokykla jau kitokia: su naujausia, modernia įranga ir įrankiais, joje dirba aukštos kvalifikacijos mokytojai, – sako Almantas Rimkus, Centro Statybos mokymo skyriaus vedėjas. – Kai pas mus lankosi gimnazijų mokiniai, jiems ne tik parodome mokymo bazę, kokios galimybės čia mokytis, bet prašome atvesti ir tėvus. Paprastai jie ir paragina vaikus eiti į profesines mokyklas, bet nežino, kokios tos mokyklos yra iš tiesų: nustemba pamatę modernią mokymo bazę.“

Kitas dėmuo – mokytojai. Pats Statybos skyriaus vadovas A.Rimkus į mokyklą atėjo iš verslo, kur dirbo 30 metų – praėjo kelią nuo meistro iki statybos įmonės vadovo. Todėl jis gerai žino abiejų pusių poreikius ir skatina rengti mokinius realiam darbui. Statybos skyriuje dirba žmonių, kurie dirbo arba tebedirba verslo įmonėse. Vienas iš dėstytojų yra buvęs mokyklos moksleivis, jau turintis savo verslą. A.Rimkus jį pakvietė mokyti dirbti su moderniu CNC centru. Ieško mokytojų ir tarp besimokančiųjų.

„Mes laukiame verslininkų, kurie sutiktų būti mokytojais, ir džiaugiamės, kad bent keletą pamokų praveda SERPANTINO, ARGINTOS inžinieriai. Betarpiškas verslo dalyvavimas skatina mokinių motyvaciją“, – dalijasi nuostatomis V.Masilionis.

Profesiniam mokymui trūksta motyvuotų mokinių. Tai lemia ir amžius: mokyklinio amžiaus jaunuoliai yra per jauni, kad patys būtų itin motyvuoti. Todėl Centro atstovai akcentuoja tėvų, mokyklos ir verslo sąveiką.

Svarbiausia motyvacijos dedamoji – konkretūs rinkos poreikiai

Šiuo metu Panevėžio mokymo centras sunkiai besutalpina visus, norinčius įgyti elektriko kvalifikaciją. Tai yra akivaizdus pavyzdys, kad profesinio mokymo įstaigos turi būti pasirengusios greitai patenkinti rinkos poreikius. Elektrikų grupės užsipildo sparčiai, formuojasi grupės, taip pat ir iš Užimtumo tarnybos, kurios laukia eilėje, yra ir eksternu laikančių egzaminus. Tokį specialybės populiarumą lėmė atsinaujinančios energetikos plėtra. Šie mokiniai yra labai motyvuoti. Ir tai yra raktas į profesinio mokymo populiarumą – konkretus rinkos poreikis.

„Kaip žmogus, atėjęs iš verslo, galiu užtikrinti: Statybos skyrius yra nuolat tobulėjanti bendruomenė su šiuolaikiška, modernia įranga. Į mūsų Statybos sektorinį praktinio mokymo centrą atvyksta žmonės tobulinti savo įgūdžius, jau esame apmokę per 200 regiono moksleivių, tobulina savo įgūdžius ir mokiniai iš kaimyninės Latvijos“, – sako A.Rimkus.

Jau dvejus metus vyksta Statybos sektorinio praktinio mokymo centro plėtros projektas. Jį įgyvendinus, centras savo bazę sustiprins roboto sistemomis, moderniomis programinio valdymo metalo apdirbimo staklėmis. Kad visa ši moderni įranga būtų efektyviai naudojama mokymo procese, Centras, bendradarbiaudamas su regiono įmonėmis, ieško kvalifikuotų operatorių.

„Mokymo sėkmę lemia visuma: mokykla, mokytojai, mokymo bazė, mokinių motyvacija, tėvai, verslo dėmesys. Ypač akcentuočiau verslo indėlį: verslininkas turi suformuluoti aiškią užduotį, poreikį, kurie mokytojui ir mokiniui būtų aksioma“, – sako Panevėžio mokymo centro laikinasis vadovas Valentinas Masilionis.

Pranešimą paskelbė: Lida Lapkienė, MB „Redakcija plius"