Ko gero, nepavyks surasti srities, kurios nepalietė vasarį Rusijos Ukrainoje pradėtas karas. Ne išimtis ir verslas, kuriam tenka greitai imtis veiksmų, kai pirmą kartą istorijoje tokiu mastu ir taip operatyviai ištisiems sektoriams įvedamos sankcijos. Pasikeitusios sąlygos verslui atnešė neapibrėžtumo ir įpareigojo laikytis sankcijų, kurių ribos švelniai tariant nėra iki galo aiškios. Tai, kas anksčiau buvo tik bankų galvos skausmas, dabar tampa kasdiene prievole didžiajai daliai gamintojų ir pardavėjų Lietuvoje. Teisininkai pastebi, kad šioje situacijoje labai svarbu imtis proaktyvių veiksmų – įsidiegiant tam tikras kontrahentų ir komponentų patikros sistemas, kurie padėtų sumažinti galimas rizikas, arba kilus klausimų leistų įrodyti, kad verslas dėjo pastangas aiškintis sankcijų galiojimo ribas.

Šiuo metu Rusijai ir Baltarusijai galiojančios sankcijos savo apimtimi yra kardinaliai skirtingos nuo kada nors istorijoje taikytų. Kaip sako advokatų kontoros „TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė Indrė Barauskienė šios sankcijos yra beprecedentis įvykis, nes tokio plataus spektro įvairių sankcijų, priimto taip greitai, dar niekada nėra buvę.

Įvestos sankcijos apima daugybę sričių, nuo importo (anglies ar kito iškastinio kietojo kuro, plieno ir geležies, medienos, cemento, kai kurių trąšų, jūros gėrybių ir alkoholio, žalios naftos ir jos produktų, aukso), iki eksporto (pažangiausių technologijų, tam tikrų mašinų ir transportavimo įrangos, specifinių naftos perdirbimo prekių ir technologijų, energetikos pramonės įrangos, technologijų ir paslaugų, aviacijos ir kosmoso pramonės prekių ir technologijų, prabangos prekių (laikrodžių, papuošalų, kurių kaina yra nuo 300 Eur), jūrų navigacijos prekių ir radijo ryšio technologijų, dvejopo naudojimo prekių, kurios gali būti naudojamos civilinėje apyvartoje ir karinėje pramonėje).

„Šiandien sankcijos tapo bet kokio subjekto, kuris ką nors gamina, importuoja ar eksportuoja, realybe. Neužtenka pasakyti, kad aš nedirbu su rusais ir baltarusais. Šiandien privalai žinoti ne tik savo prekių kilmę, tačiau kartais, net ir tų prekių komponentų kilmę. Eksporto atveju, privalai žinoti, kur tavo prekės keliaus, jeigu jos patenka į sankcionuotų prekių sąrašą. Pavyzdžiui, jeigu jas parduodate Turkijai, turite užtikrinti, kad jos nebūtų parduotos Rusijai. Taip pat, jeigu prekes įsigyjate iš Turkijos, turite įsitikinti, ar tikrai jų kilmės šalis yra tokia, kokia nurodyta etiketėje“, – sankcijų veikimo principą paaiškina I. Barauskienė.

Patikimi partneriai

Pasak advokatės, verslas šiandien turi gerai pažinoti savo partnerius, turėti tam tikrus mechanizmus, kurie leistų įsitikinti, kad tiek parduodama, tiek gaunama prekė neapeina galiojančių sankcijų. Svarbu įsivertinti, ar turite klientų, partnerių įvedimo sistemą, ar tikrinate savo partnerius, kas yra jų naudos gavėjai, ar susirenkate informaciją apie jų parduodamų komponentų kilmės šalį bei kitą informaciją.

Jau dabar didieji prekės ženklai imasi lyderystės paruošdami klausimynus savo partneriams. Juose prašoma patvirtinti, kad jų nepaliečia sankcijos ar jie neturi tokių verslo ryšių, šis klausimynas gali tapti netgi pagrindu nesudaryti sutarties.

Advokatė I. Barauskienė pastebi, kad į sankcijas neturėtų būti žvelgiama pro pirštus  –  už jų pažeidimą galioja asmeninė baudžiamoji atsakomybė vadovui ar už procesus atsakingiems asmenims.

Gebėjimas rasti sprendimus

Asocijuotasis partneris Marius Brasiūnas pastebi, kad sankcijos šiandien liečia daugumą verslo subjektų. Sužinojus apie sankcionuotą partnerį, sutartys dažniausiai yra stabdomos ar nutraukiamos, tačiau rūpesčiai tuo nesibaigia, jeigu dėl sankcionuoto partnerio nepavyksta vykdyti savo turimų įsipareigojimų.

„Sankcijų taikymas jūsų verslo partneriui savaime nesukelia force majeure aplinkybių nei sankcionuotam asmeniui, nei jo verslo partneriams. Jeigu dėl tokio jūsų partnerio, kuriam pritaikytos sankcijos, bendrovė negali vykdyti savo sutarčių, automatiškai tai nebus force majeure aplinkybė prieš jūsų klientus. Pavyzdžiui, jeigu lietuviška įmonė negali įvykdyti įsipareigojimų pagaminti tam tikrų gaminių, nes negauna iš Rusijos žaliavų, būtina vertinti ar apskritai nebeįmanoma užbaigti sutarties vykdymo, ar vis tik tokia galimybė egzistuoja pasitelkus kitus žaliavų tiekėjus.

Visais atvejais verslas privalo būti aktyvus ir ieškoti alternatyvių sutarties įvykdymo galimybių. Todėl yra didelė klaida, kai sankcijų taikymas automatiškai vertinamas kaip force majeure aplinkybės ir taip bandoma pateisinti sutarties nevykdymo faktą. Tokiu atveju verslas labai rizikuoja, nes už sutarties nevykdymą teks atlyginti nuostolius, kurie įprastai pasireiškia kaip kainų skirtumas tarp jūsų turėtos kainos ir naujo sutarties vykdytojo pasiūlytos kainos“, – paaiškina advokatas.

Ši neapibrėžta situacija, skatina verslą peržiūrėti turimus sutarčių šablonus ir įvertinti, ar juose yra mechanizmas, kaip bus vykdomi įsipareigojimai, jeigu šoktels gamybinės ar kitos sutarties įgyvendinimo išlaidos. Pasak M. Brasiūno, šiandien verslui kyla iššūkis rasti sprendimų, kaip dirbti toliau, kai sutartys sudarytos prieš kelerius metus įsipareigojus produktus pagaminti už tam tikrą kainą, o šiandien tokios sutarties savikaina padvigubėjo ar patrigubėjo.

Kalbėkitės su partneriais

Tokiose situacijos „TGS Baltic“ asocijuotasis partneris ragina nepamiršti komunikacijos ir visų pirma informuoti apie tai savo partnerį, bandyti susitarti naujas sutarties sąlygas. Visos verslo grandinės yra suinteresuotos sutartis įvykdyti ir tai padaryti kaip galima ekonomiškiau. Todėl šiandien bendradarbiavimo pareigos vykdymas ir mėginimas rasti būdą kaip užbaigti sutartis yra labai svarbūs. Būtina pasirūpinti ir tuo, kad būtų išsaugoti tokio mėginimo įrodymai, kurie nepavykus susitarti, būtų vertinami teisme. Svarbu fiksuoti susitarimus laiškais, turėti susitikimų protokolus.

 Jeigu vis dėlto susitarti nepavyksta, yra vienintelis kelias – kreiptis į teismą. „Svarbu žinoti, kad negalima nutraukti sutarties ir jos nevykdyti, nes taip įsipareigoji atlyginti žalą dėl sutarties neįvykdymo“, – įspėja M. Brasiūnas.

Sudarant naujas sutartis, pasak advokato, svarbu aprašyti mechanizmus, kurie apibrėžtų, kas yra sutarties vykdymo pasunkėjimas bei sutarti, kad esant pasunkėjimui šalis turi teisę keisti sutarties sąlygas ar sutartį nutraukti. Pavyzdžiui, žaliavų trūkumas, energetikos kainų, gamybos kaštų padidėjimas, nauji draudimai ar sankcijos. Anot advokato, šiuo metu galiojančios sankcijos nėra naujiena ir pasikliauti turimais sutarčių šablonais, kuriuose tokios situacijos nevertintos, tikrai nereikėtų. Pirmas jo patariamas žingsnis – peržiūrėkite savo sutartis ir papildykite jas nuostatomis, kurios leistų sutartis vykdyti net ir tuo atveju, jei situacija ženkliai pasikeistų.

Pranešimą paskelbė: Laura Dabulytė, Budinti komunikacija, UAB