Šių metų vasarį šalies gyventojai optimistiškiau vertino šalies ekonomikos perspektyvas: mažiau gyventojų prognozavo šalies ekonominės padėties blogėjimą ir didelį bedarbių skaičiaus augimą. Sumažėjo gyventojų, prognozuojančių savo namų ūkio finansinės padėties pablogėjimą ir visiškai nesitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių. 

Statistikos departamentas praneša, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2010 m. vasario mėnesį buvo minus 40. Palyginti su sausiu, jis padidėjo 5 procentiniais punktais, o palyginti su gruodžio mėnesiu, - 10 procentinių punktų.

Vasario mėnesį 2 procentai gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 70 - kad pablogėjo, o 29 procentai gyventojų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (sausio mėn. - atitinkamai 3, 63 ir 34 proc.). 

Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 9 procentai gyventojų nurodė, kad tikisi pagerėjimo, 46 - pablogėjimo (sausio mėn. - atitinkamai 9 ir 55 proc.). 41 procentas gyventojų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis. 

Vertindami šalies ekonominę padėtį, 88 procentai gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pablogėjo, 1 procentas - kad pagerėjo, 11 procentų atsakė, kad padėtis nepasikeitė (sausio mėn. - atitinkamai 89, 1 ir 9 proc.). 

Vasario mėnesį 14 procentų gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių truputį pagerės, 50 procentų prognozavo pablogėjimą, 32 procentai teigė, kad padėtis išliks tokia pat (sausio mėn. - atitinkamai 13, 58 ir 26 proc.). 

Vasario mėnesį 84 procentai gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą per artimiausius 12 mėnesių (sausio mėn. - 88 proc.).

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime vasarį nesiskyrė. Palyginti su sausio mėnesiu, kaime vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 7, mieste - 4 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą kaime lėmė tai, kad sumažėjo gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės ir namų ūkio finansinės padėties blogėjimą per artimiausius 12 mėnesių. Kaimo gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis blogės, sumažėjo nuo 61 iki 45 procentų, kad blogės namų ūkio finansinė padėtis - nuo 54 iki 42 procentų. 

Miesto gyventojai geriau vertino tiek šalies ekonominės padėties, tiek namų ūkio finansinės padėties perspektyvas. Nors optimistiškai nusiteikusių gyventojų nepadaugėjo, sumažėjo gyventojų, prognozuojančių padėties blogėjimą, dalis ir tiek pat padaugėjo manančių, kad padėtis nesikeis.

Per metus, palyginti su 2009 m. vasario mėnesiu, vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 11 procentinių punktų. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą. Per metus gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą, dalis sumažėjo nuo 96 iki 84 procentų, iš jų prognozuojančių spartų bedarbių skaičiaus augimą - nuo 71 iki 40 procentų.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui įtakos turėjo ir optimistiškesnės nei prieš metus šalies ekonominės padėties ir namų ūkio finansinės padėties prognozės. Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pablogės, dalis sumažėjo nuo 72 iki 50 procentų. Gyventojų, manančių, kad blogės namų ūkio finansinė padėtis, dalis sumažėjo nuo 54 iki 46 procentų. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai šiek tiek blogiau vertino galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių. 

 

Vilnius, vasario 25 d. (ELTA).