"Investuotojai sako, jog turime sinchronizuoti visas priemones, kad jos dirbtų tolesniam investicijų pritraukimui. Pavyzdžiui, aišku, kad šiandien mums reikia rengti ne vadybininkus, ne teisininkus, o inžinierius, informacinių, biotechnologijų specialistus, kad tas investicijas galėtume atvesti į Lietuvą. Investicijos niekada neateis, jeigu mes nerengsime specialistų toms sritims", - žurnalistams pirmadienį sakė D. Kreivys.

Anot jo, Lietuva nebegali finansuotis bankų paskolomis, todėl reikia pritraukti užsienio lėšų į šalyje veikiančias įmones.

"Įmonės turi leisti savo akcijas, kurios būtų patrauklios, atviros, skaidrios, kad užsienio investuotojai galėtų investuoti į pačias įmones, išpirkti dalį akcijų. Turime sukurti įvairias rinkos kapitalo formas. Idėjų tikrai labai daug", - aiškino ūkio ministras.

D. Kreivys tikina, kad ministerija šiuo metu derasi ne su viena stambia užsienio kompanija dėl investicijų Lietuvoje, tačiau kokios tai kompanijos, neatskleidžia.

"Ir šiandien kalbėjomės su vienu čia esančiu investuotoju dėl galimybių išplėsti jo Lietuvoje esamą verslą", - pasakojo ministras.

Anot D. Kreivio, potencialūs investuotojai didžiausiomis Lietuvos bėdomis, kliudančiomis čia užsiimti verslu, įvardiją prastą susisiekimą ir korupciją.

"Kiek mes turime skrydžių į Vilniaus oro uostą? Kai žmonės turi skraidyti per pusę Europos, kad čia atvyktų, jiems tai nesiasocijuoja su geru susisiekimu. Pagal "Transparency International" rodiklius, mes esame žemiau skaidrių šalių. Turime aiškiai apsibrėžti, kada mes ten nebebūsime. Ir ne tik kada peržengsime ribą, bet ir kaip atsidursime ten, kur yra skandinavai", - kalbėjo D. Kreivys.

Dabar užsienio investicijos sudaro 2893 eurus (apie 9980 litų) vienam gyventojui, tuo tarpu Ūkio ministerijos Investicijų skatinimo strategijos projekte numatyta, kad 2015 metais užsienio investicijos turės pasiekti 5220 eurų (apie 18 tūkst. litų). 

ELTA