Prekių klastotės daro didelę žalą šalies ekonomikai, verslui, intelektinės nuosavybės savininkams.
Pasirodo, kad kovai su prekių klastotėmis pritrūksta ne tik didesnio prekių ženklų savininkų aktyvumo, bet ir visuomenės švietimo.
Klastočių diapazonas platus
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos kartu su Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo stebėsenos centro atliktas tyrimas atskleidžia, kad kasmet dėl rinkoje esančių klastočių prarandama daugiau nei 48 mlrd. eurų arba 7,4 proc. visų pardavimo pajamų.
Bendras visų muitinėse sulaikomų suklastotų prekių siuntų visame pasaulyje skaičius kiekvienais metais viršija 100 000 vienetų (2011 m., 2012 m., 2013 m.). Atsižvelgus į tai, kad vienoje prekių siuntoje gali būti tūkstančiai suklastotų prekių, akivaizdu, kad sulaikomų prekių skaičiai yra didžiuliai.
Daugiausia prekių klastočių siuntų sulaikoma iš Rytų Azijos, Kinijos, būtent iš Honkongo. Taip pat dauguma suklastotų prekių yra siunčiamos iš Turkijos, Singapūro, Tailando, Indijos, Maroko, Jungtinių Arabų Emyratų, Pakistano ir Egipto.
Sulaikomų suklastotų prekių (produktų) kategorijų diapazonas taip pat labai platus – klastojama nuo prabangos iki kasdieninio vartojimo, pigių ir buities prekių. Pavyzdžiui, 2013 m. dažniausiai klastojamos prekės buvo įvairi avalynė (~27 000), drabužiai (~18 000), odos gaminiai (~18 000), elektros prietaisai (~16 000), laikrodžiai (~7000), medicinos instrumentai (~6000), parfumerijos gaminiai (~5000).
Sukčiai bando pasipelnyti
Kalbinti šiauliečiai pripažįsta, kad ir patys bent kartą yra nukentėję nuo sukčių, kurie vietoje originalios prekės pardavė klastotę.
„Kažkada iš vienos Kinijoje veikiančios elektroninės parduotuvės nusipirkau mobilųjį telefoną. Kai siuntinį jau laikiau savo rankose, iš karto supratau, kad tai klastotė. Tokį spėjimą padariau tik pažvelgęs į gamintojo pavadinimą. Ten viena raidė atrodė kitaip nei yra originaluose“, – pasakoja Kęstutis.
Šiaulietis atvirauja, kad tuo metu iš karto kreipėsi į el. parduotuvės savininką nurodytu el. paštu, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Beje, įsigytu telefonu jis džiaugėsi neilgai. Vos po kelių dienų nebeveikė skambinimo funkcija, todėl telefonas tapo praktiškai bevertis.
„Kai nebeišėjo su niekuo susisiekti, telefoną iš karto išmečiau. Nenešiau jo taisyti, nes įtariau, kad specialistai nieko nepadarys. Buvo labai gaila išleistų pinigų. Nuo to karto daugiau jokių daiktų neperku internetu“, – savo skaudžia patirtimi dalijasi Kęstutis.
Inga sako, kad taip pat yra nukentėjusi nuo nesąžiningų prekybininkų. Mergina iš vienos ne Lietuvoje veikiančios el. parduotuvės užsisakė suknelę. Gavusi prekę labai nusivylė, nes suknelė toli gražu nepriminė tos, kuri buvo pavaizduota nuotraukoje.
„Svajojau apie pusilgę smėlio spalvos suknelę, o gavau gerokai per trumpą ir neaiškios spalvos rūbą. Pirkinys gerokai suerzino, tačiau nepasidaviau ir el. paštu kreipiausi į pardavėją. Džiugu, kad man atsakė ir pasisiūlė grąžinti pinigus. Pinigus atgavau, tačiau išeikvojau daug nervų, o nuotaika buvo sugadinta“, – guodžiasi Inga.
Turi teisę atgauti pinigus
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, siekiant neapsigauti prekes reikėtų užsisakinėti tik iš patikimų pardavėjų. Patartina pasiteirauti garantijų, pasidomėti apie grąžinimo galimybę. Svarbiausia – nereikėtų bijoti reikalauti pinigų grąžinimo, nes įstatymai draudžia pardavinėti kopijas.
Primename, kad vartotojas, kuriam buvo parduota nekokybiška prekė, vadovaujantis Civilinio Kodekso 6.363 straipsnio 7 dalimi, savo pasirinkimu turi teisę: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. Tačiau vartotojas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis.
Civilinio Kodekso 6.338 straipsnio nuostatomis, vartotojas visais atvejais į pardavėją dėl atsiradusių prekės trūkumų gali kreiptis per dvejų metų laikotarpį (garantija pagal įstatymą), jei pardavėjas nenustatė ilgesnio garantinio termino. Tokiu atveju pirmiausia vartotojui reikėtų raštu kreiptis į pardavėją ir išdėstyti savo pasirinktą reikalavimą. Prie prašymo svarbu pridėti kasos aparato kvitą ar kitą prekės pirkimą-pardavimą patvirtinantį dokumentą.
Jei per 14 kalendorinių dienų nuo raštiško kreipimosi į pardavėją vartotojui nėra pateikiamas atsakymas arba pardavėjo atsakymas vartotojo netenkina, vartotojas turite teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl ginčo sprendimo alternatyvia (ne teismo) ginčų nagrinėjimo tvarka.
