Mūsų ekonomikos variklis – smulkus ir vidutinis verslas. Esame maža rinka, todėl didelį dėmesį turėtumėme skirti būtent smulkaus ir vidutinio verslo vystymui Lietuvoje. Vienas iš šių komponentų yra startuoliai. Lietuvoje jų atsiranda vis daugiau, tačiau norėtųsi, jog jų būtų dar daugiau.

Netiki savo sėkme
Daugumai žmonių startuoliai siejasi su rizika. Statistiškai žinoma, kad tik apie 10 proc. startuolių tampa stipriomis ir pelningomis įmonėmis. Vis dėlto specialistai yra įsitikinę, jeigu žmonės labiau tikėtų savo sėkme, aktyviau kovotų už savo idėją ir ieškotų naujų rinkų, sėkmės tikimybė ženkliai padidėtų.

Vykusiame verslumo renginyje „Jaunas verslas: nuo idėjos iki sėkmės“ advokatas Linas Sabaliauskas plačiau papasakojo apie jauno verslo galimybes. Jis paaiškino, kad startuoliai – tai aukštos pridėtinės vertės sektoriuose veikiančios įmonės, turinčios itin didelį augimo potencialą ir galinčios sėkmingai veikti didėjant verslo masteliams. Dėl nepakankamų pajamų, aukštų operacinių ar mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kaštų dažniausiai šios jaunos įmonės ilguoju laikotarpiu negalėtų veikti dėl netvaraus verslo modelio, todėl veiklai finansuoti yra ieškomas išorinis investuotojas, pavyzdžiui, verslo angelas ar rizikos kapitalo fondas.

Kreipiantis į kapitalo fondus dažniausiai ir prasideda įvairūs nesusipratimai. Advokato teigimu, jų pavyktų išvengti, jeigu prieš tai potencialūs verslininkai atliktų namų darbus, perprastų rizikos kapitalo kalbą.

Pradedantieji verslininkai dažniausiai domisi ir ieško atsakymų į šiuos klausimus: iš kur gauti pinigų, kuo tokiais atvejais gali pagelbėti rizikos kapitalo fondai, kokias paslaugas jie teikia ir kas gali tuo pasinaudoti.

L. Sabaliauskas atsakė, kad rizikos kapitalo bendrovės laikomos savotiškais mokslo, technologijų bei inovacijų „ramsčiais“, pionierių veiklos partneriais. Taip pat rizikos kapitalas gali būti ir kitų įmonių veiklos finansavimo šaltinis. Kitaip nei skolinantis iš bankų, kur už gautas lėšas mokamos palūkanos, rizikos kapitalo fondas nusiperka dalį įmonės akcijų ir uždirba iš dividendų ir (arba) pardavęs tas akcijas vėliau. Svarbu žinoti, kad rizikos kapitalo investuotojai įsigyja nuosavybės teisę į įmonę ar jos dalį.

Verslininkas, norėdamas, kad rizikos kapitalo fondas investuotų į verslą, turi kreiptis į rizikos kapitalo fondų valdytojus. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad verslas turi būti veikiantis ir su pagrįstu bei profesionaliu verslo plėtros planu, realiai pagrįstu investicijų plėtrai poreikiu. Kitas svarbus aspektas – turi būti aiškiai numatytos verslo pardavimo galimybės.

Prieš kreipiantis į rizikos kapitalo fondus, patartina daugiau pasidomėti, kaip veikia fondai ir ko iš jų tikėtis. Taip pat turėti kuo geriau parengtą verslo planą, kuriame būtų atsakyta į tris esminius klausimus: plėtros galimybės, rinkos situacija, produkto pranašumai ir trūkumai, komanda, finansavimas.

Tingi mąstyti plačiau
Kai kurie žmonės skuba pas potencialius investuotojus, turėdami tik idėją ir jokio kito plano. Verslo akseleratoriaus vadovas Arvydas Bložė kalbėjo, kad tai klaidingas ėjimas. Apskritai jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje egzistuoja didžiulė talentų ir nesugebėjimo mokytis problema.

Pasaulio ekonomikos tyrimo duomenimis, Lietuva pagal sugebėjimą išlaikyti ir pritraukti talentus, yra pačiame sąrašo gale. Vadinasi, turime galvoti, kaip talentų pritraukti daugiau. Norint, kad talentų skaičius išaugtų, kiekvienam reikia mokytis, skaityti knygas, dirbti su savimi, nesėdėti užsidarius savo kambaryje. Taip pat neužtenka tik nueiti pas investuoją, papasakoti apie verslo idėją ir apie tai paklausti jo nuomonės.

„Mes nenorime klausyti jūsų idėjų. Mes norime, kad pas mus ateitumėte su tikru verslo pasiūlymu. Matykite problemą, pasiūlykite jos sprendimo būdą, aiškiai žinokite, ko jums iš tiesų reikia, tuomet galėsime turėti prasmingą diskusiją“, – patarė A. Bložė.

Jis akcentavo, kad einant pas investuotojus, pagrindiniu tikslu neturėtų tapti noras gauti kuo daugiau pinigų. Tikslu turėtų tapti siekis susitikti su žmonėmis, tikrinti problemos prielaidas ir tik turint pamatus verslui, kreiptis dėl paramos.

Pastebima, kad šiuo metu talentingiausi žmonės dirba didžiausiose industrijose. Didžioji dalis žmonių dirba tose srityse, kur atrodo yra ir taip daug visko sukurta. Keista, kad visi veržiasi ten, kur rinka perpildyta. Aišku, tai nėra blogai, tačiau jeigu ketinama tobulinti jau sukurtus dalykus, verta įsidėmėti keletą dalykų. Specialistas patarė bent jau prisiminti, jog potencialaus kliento laikas yra ribotas, o konkurencija yra neišvengiama. Todėl siekiant išlikti, kiekvienas verslininkas turėtų žinoti kuo jo produkcija yra išskirtinė, kodėl einama būtent į tą rinką ir kodėl jų idėja yra geresnė už kitų.

Vis dėlto potencialūs verslininkai investuotojams taptų patrauklesni, jeigu ne tobulintų jau sukurtas kitų žmonių idėjas, bet kurtų kažką naujo. Kylančios naujos rinkos, kurios įgalinamos technologijomis, yra mūsų ateitis. Jau matomos aiškios tendencijos, kad informacinės technologijos („Big Data“, „Storage“, „Machine Learning“) – keičia daugelį industrijų. Kuriant savo verslą, būtina tai žinoti.

Siekiant sulaukti didžiausios sėkmės, reikia žiūrėti ne į dabartį, bet žvelgti 5-6 metus į priekį. „Skaitant verslininkų sėkmės istorijas, galima pamatyti, kad viskas labai lengva. Žinome, kad žmogus uždirbo milijoną, tačiau nežinome, kokį sunkų kelią jis turėjo nueiti, jog tai pasiektų. Vadinasi, mes turime mąstyti apie tai, kur eina rinka ir kokios naujos technologijos ateityje bus aktualios vartotojams“, – pabrėžė A. Bložė.

Reikia atlikti namų darbus
Žvelgiant tik į dabartį, Lietuva atsiduria tam tikrame pažangumo lygmenyje, kur šiek tiek atsiliekame nuo Vakarų Europos. Tai reiškia, kad galvojant apie dabartį produktai kuriami rinkai, kuri yra į Rytus nuo mūsų, bet ne į Vakarus, kur labiausiai norėtųsi būti.

Ateityje pelningiausiomis sritimis taps transportas, energetika, gamyba. Būtent čia bus matomi didžiausi pokyčiai. Vadinasi, lietuviams reikia mąstyti per kūrybinės monopolijos perspektyvą ir paskutinio žaidėjo perspektyvą. Tai reiškia, kad reikia nustoti eiti į jau užpildytą rinką, bet ieškoti naujų galimybių ir erdvių.

Kitaip tariant, konkurencija yra tik pralošiantiems. Atidarius vienintelį britiško maisto restoraną, nereikėtų manyti, kad dėl to nebus konkurentų, nes tai netiesa. Pasaulis be šio sprendimo egzistuoja jau dabar, o konkurentai tai nebūtinai įmonė, kuri užsiima tuo pačiu. Reikia galvoti apie tokį verslą, kuris pasaulyje dar neturi jokių alternatyvų.

Reziumuodamas A. Bložė patarė, prieš pradedant svajoti apie pelną nešančią įmonę, galvoti apie tas galimybes, kurių nemato kiti. Surasti ir likviduoti kliento problemą. Tai reiškia tiksliai žinoti, kokios problemos egzistuoja pasaulyje, ar su jomis susiduria didelis procentas žmonių, kaip dažnai jos pasitaiko ir tada spręsti ar pasiūlytas sprendimas gali pasiteisinti.

Patartina išmokti klausyti ir patylėti. Kartais dėl nesugebėjimo laiku patylėti, net pati šauniausia idėja gali nueiti veltui. Investuotojui nerūpi, kaip labai žmogus tiki savo idėja. Jam labiausiai rūpi konkretūs sprendimai ir jų įgyvendinimo būdai. Todėl einant pas investuotoją, reikia kalbėti ne apie bet ką, bet apie tai, kas jam gali pasirodyti svarbiausia. Taip pat rekomenduotina neklausyti komplimentų. Kartais investuotojai pagiria už esą gerą idėją, tačiau gali būti, kad investuotojas tiesiog nori išlikti mandagus.

Specialistai vieningai sutiko, kad verslininkai, norintys įkurti ar plėsti įmonę ir ketinantys kreiptis į rizikos kapitalo fondą, turėtų nebijoti įgyvendinti savo svajonių. Anot jų, nesvarbu, kiek padaroma klaidų ar kiek lėta yra pažanga. Nepaisant to, kažką darantys asmenys visada yra priekyje tų, kurie iš viso nieko nebando.