Sunkiai uždirbami pinigai lengvai palieka mūsų piniginę. Mėnesio pabaigoje neretai net patys nesuprantame, kodėl tiek daug išleidome. Galbūt už pajamas greičiau augančios išlaidos rodo, kad savo finansų negebame valdyti. Kaip ten bebūtų, savo darbo vaisius labiau saugantys gyventojai neretai dėl to kreipiasi į finansų patarėjus.

Vieno tyrimo duomenimis, per dvejus metus ketinančių kreiptis į finansų konsultantus skaičius beveik padvigubėjo. Profesionalų pagalbos prisireikia ne tik saugantiems santaupas, bet ir valdantiems savo verslą.

Įdarbinti santaupas sugeba ne visi
Net 58 proc. tyrime dalyvavusių mūsų šalies gyventojų teigė norintys turimas santaupas įdarbinti, o ne laikyti kojinėje. Taip elgtis daugumai žmonių trukdo finansinio raštingumo trūkumas.

70 proc. Lietuvos gyventojų nesidomi investavimo galimybėmis, ekonomistų patarimais ir neieško informacijos apie taupymą ir investavimą savarankiškai, o trečdalis nesidomi ir finansinėmis naujienomis.

Lietuvos banko duomenimis, finansų institucijose guli nacionaliniam Lietuvos biudžetui prilygstanti suma – 9 mlrd. eurų. Tai ne verslo, o gyventojų lėšos. Jei gyventojai bent pusę šių pinigų investuotų į pakankamai konservatyvius fondus, per metus tikėtina grąža siektų bent 225 mln. eurų.

Šiek tiek džiugina faktas, kad pamažu vis dažniau atsiranda tokių, kurie nori pinigus tinkamai investuoti. 53 proc. mūsų šalies gyventojų finansiniais klausimais norėtų pasikonsultuoti su specialistu – prieš dvejus metus tokių buvo beveik dvigubai mažiau.

Nori išmokti taupyti
Šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė „Šiaulių naujienoms“ sako, kad pas finansų konsultantus vieni ateina vedami smalsumo ir galbūt noro sužinoti kaip galėtų sutaupyti. Kiti nori konkrečios paslaugos, pavyzdžiui, kaip pasiskolinti geriausiomis sąlygomis ir pan. Trečiajai žmonių kategorijai galbūt labiau reikalingos specifinės žinios, todėl kreipiasi į siauresnės srities specialistą: privatų bankininką, investicijų maklerį ir pan.

 „Jeigu kalbame apie rimtas finansines paslaugas, kurios neapsiriboja vien tik mėnesio biudžeto sudarymu, nereikėtų pasikliauti tik savo bendru išprusimu. Kai kurios paslaugos mūsų šalyje dar yra pakankamai naujos ir nemanau, kad visiems gerai suprantamos“, – svarsto ekonomistė.

Žinoma, norint susitvarkyti pajamų ir išlaidų biudžetą, galima kreiptis nebūtinai tik į šios srities specialistą. Patarimo verta prašyti tėvų, artimųjų, draugų, kurie puikiai geba tvarkytis su savo pinigais ir turi daugiau patirties.

Informacijos ieško internete
Vis dėlto kai kurie žmonės teigia, kad jiems finansų konsultantų nereikia, esą šiandien visą informaciją galima rasti internete ir vadovėliuose. Tačiau ekonomistė perspėja, kad internete paviešinta informacija ne visuomet yra teisinga.

„Norint atskirti vertingą informaciją nuo „šiukšlių“, reikia turėti tam tikrus pagrindus. Tos informacijos, kuri yra internete ir vadovėliuose, galbūt užtenka tik tiems, kurie praeityje turėjo daugiau ekonomikos pamokų, lankė ekonomikos ir finansų kursus“, – pabrėžia J. Varanauskienė.

Žodžiu, galbūt savarankiškai tam tikros informacijos rasti galime, tačiau ji ne visuomet yra teisinga ir konkrečiai tam žmogui tinkanti. Tam, kad gebėtume informaciją analizuoti ir priimti atitinkamus sprendimus, reikia specialaus išsilavinimo arba pasiruošimo. Todėl visada verta pasikonsultuoti su specialistu, kuris tą sritį išmano labiau.

Lūkesčiai kertasi su realybe
Kalbėdama apie gyventojų finansines žinias, finansų ekspertė sako, kad yra nemažai tokių, kurie sugeba išgyventi taip, jog mėnesio pabaigoje nepritrūktų pinigų. Galbūt sunkiau yra jaunimui, kuris turi mažiau patirties. Vis dėlto ji pastebi, kad ne visi išmano kaip naudotis finansinėmis paslaugomis.

„Kartais žmonės norėtų tokios paslaugos, kurios realiai rinkoje nėra. Pavyzdžiui, investuodami tikisi daug procentų grąžos ir nulio procento rizikos, o verslo logika tokia, kad taip būti negali.

Kita vertus, mūsų finansinių paslaugų rinka savo įvairove smarkiai nusileidžia išsivysčiusių šalių finansų rinkoms. Mūsų žmonėms, atsižvelgiant į jų pajamas, tas prieinamų ir tinkamų paslaugų ratas yra pakankamai mažas“, – pastebi ekonomistė.

Galbūt gyventojai su savo pinigais susitvarkytų geriau, jeigu finansinio raštingumo būtų mokomi nuo pat mažų dienų. Specialistė tėveliams pataria savo atžaloms kalbėti apie taupymą, skolinimąsi, skolų grąžinimą. Tai, ką vaikas girdi ir mato šeimoje, modeliuoja būsimą jo elgesį. Todėl vertėtų įsidėmėti, kad jeigu vaikui nuoširdžiai aiškinsite, jog reikia taupyti, o patys elgsitės priešingai, norimo rezultato nepasieksite. Mokykloje taip pat turėtų būti daugiau dėmesio skiriama specifinių žinių įgijimui. Moksleiviai turi žinoti, ką reiškia palūkanos, infliacija ir t. t.

Į viršų