facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Praėjusią savaitę, paviešinus šalies darbdavių mokamus vidutinius atlyginimus, visuomenėję kilo diskusijų banga. Gyventojai suskubo aiškintis ir lyginti, kokio dydžio atlyginimus gauna vieno ar kito sektoriaus darbuotojai. Tačiau pateikti duomenys jiems daugiau džiaugsmo nesukėlė.

Didina pasitikėjimą verslu
Dar prieš savaitę „Sodra“ pradėjo skelbti naujus viešus duomenis – vidutinius Lietuvos draudėjų priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų vidurkius. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis, šis žingsnis turėtų didinti viešumą, padėti ne tik mažinti šešėlinės ekonomikos mastus, didinti pasitikėjimą verslu, bet ir sudaryti prielaidas atlyginimų augimui, paskatinti tolimesnę ekonomikos plėtrą.

„Daugybė įmonių dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, konkuruoja tarpusavyje dėl darbuotojų ir klientų. Nuo šiol kiekvienas galės pamatyti tuos darbdavius, kurie savo darbuotojams moka ne daugiau nei minimumą. Tai matys jų konkurentai, klientai, viešuosius pirkimus organizuojančios organizacijos ir galės susidaryti įspūdį apie verslo etiką tokiose įmonėse bei palyginti jas su kitomis, analogiškomis įmonėmis, tačiau verslą vystančiomis pagal kitokias vertybes“, – pranešime spaudai cituojamas socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Ministro teigimu, tai taip pat galėtų sustiprinti darbuotojų derybines pozicijas tariantis dėl atlyginimo, o gal net paspartinti vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje augimą.

Tuo tarpu vieno Lietuvos banko vadovė Dovilė Grigienė sako, kad būtų daug naudingiau, jeigu gyventojai galėtų matyti ne bendrą šalies vidurkį, bet konkretesnius duomenis, kiek įmonės moka moterims ir kiek vyrams, dirbantiems tą patį darbą.

Oficialioji statistika rodo, kad moterų ir vyrų atlyginimo skirtumas Lietuvoje 2016 m. buvo 14,3 proc. ir per metus jis dar padidėjo 0,6 procentinio punkto. Didžiausias atotrūkis buvo fiksuojamas draudimo ir finansų sektoriuje (38,5 proc.), informacijos ir ryšių (29,5 proc.) bei sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (26,3 proc.) srityse.

Pasigenda konkrečių duomenų
Aiškindami tokių didelių skirtumų priežastis Lygių galimybių plėtros centro specialistai cituoja JAV mokslininkus. Jų atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad apie 40 proc. moterų ir vyrų atlyginimo skirtumo atvejų lemia objektyvios priežastys. Likusius 60 proc. atvejų nulemia išankstinės nuostatos. Stereotipinio mąstymo, kai darbai skirstomi į moteriškus ir vyriškus, viešose diskusijose Lietuvoje mažėja labai pamažu, todėl ypač svarbios pačių darbdavių pastangos.

„Nuo ko pradėti? Tokį klausimą prieš trejus metus mes uždavėme patys sau bei ėmėmės lygių lyčių galimybių analizės. Siekėme identifikuoti ir panaikinti bet kokius nepagrįstus vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus. Tai realizuoti reikalauja pastangų ir didelio personalo tarnybos, vadovų ir kitų kolegų įsitraukimo. Be to, tai reiškia ir papildomas išlaidas. Tačiau aš tikiu, jog tai ne išlaidos, o ilgalaikė investicija į darbuotojus, didžiausią organizacijos turtą“, – mano D. Grigienė.

Kitas svarbus aspektas – užtikrinti ir sveiką vadovių moterų bei vadovų vyrų organizacijoje balansą. Daugumą Lietuvos finansinio sektoriaus darbuotojų (daugiau nei 75 proc.) sudaro moterys, tačiau vadovaujančiose pozicijose jų yra mažuma.

„Skirtingų lyčių atlyginimų skirtumų naikinimas gali padėti pasiruošti vis didesnei konkurencijai darbo rinkoje, tai atvertų daugiau darbuotojų potencialo. Pastebime, jog pozityvūs pokyčiai vyksta ir kituose verslo sektoriuose. Ir be abejonės, dar didesnį postūmį mažinti atlyginimų „žirkles“ galėtų suteikti papildomas darbo užmokesčio duomenų viešinimas – darbuotojų vyrų ir darbuotojų moterų“, – pabrėžia D. Grigienė.

Į viršų