facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Finansų ministerija informuoja, kad šių metų pradžioje turėjusi prasidėti fiskalinių čekių loterija gali startuoti tik rudenį. Dar neapsispręsta, ar joje dalyvaus visų prekių ir paslaugų, ar tik smulkiojo verslo atstovų čekiai. Spėjama, kad dėl iniciatyvos atsirastų daugiau sąmoningesnių piliečių, verslas taptų skaidresnis, į biudžetą būtų surinkta daugiau pajamų.

Didelių stebuklų nesitiki
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus tokią iniciatyvą vertina teigiamai. Sako, kad ši ir panašios iniciatyvos, kurios ragina mokėti mokesčius, visada bus sveikintinos. Jo nuomone, geriau žmones skatinti kažką keisti ne baudžiant ar taikant sankcijas, bet taikant pozityvias skatinamąsias priemones.

„Manau, tai puiki iniciatyva, reikėtų ją visokeriopai palaikyti ir tikiuosi ji duos naudos. Žinoma, nereikia tikėtis, kad viena iniciatyva išspręs šešėlinės ekonomikos problemą. Akivaizdu, taip tikrai nebus, bet ši priemonė yra puiki tos sistemos dalis“, – tvirtina Valdas Sutkus.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas yra panašios nuomonės, tik abejoja, ar loterija paskatins dažniau spausdinti čekius.

„Pagal įstatymus yra privaloma turėti kasos aparatus ir išdavinėti čekius, nepriklausomai nuo to, ar loterija yra, ar ne. Jeigu atlikus pardavimo operaciją čekis neišduodamas, tai yra pažeidimas tiek prieš valstybę, tiek prieš konkurentus, nes iškraipoma konkurencija tarp rinkos dalyvių“, – pabrėžia L. Vilimas.

Anot jo, siekiant teigiamų pokyčių, svarbiausia aiškiai žinoti, ko loterija siekiama. Jeigu tikimasi skatinti žmonių sąmoningumą ar nepakantumą „šešėliui“ – tuomet loterija, kaip viena iš priemonių, gali turėti simbolinę reikšmę. Taip pat šiek tiek paveikti ir nesąžiningus prekybininkus.

Labiausiai paveiks gudraujančius
Asociacijos vadovo  nuomone, ši priemonė pirmiausia yra taikoma smulkiesiems ir bandantiems gudrauti. Kita vertus, sako, kad galbūt išskirti vieną segmentą pagal jos dydį ar veiklos pobūdį – nėra labai teisinga.

„Reikėtų daugiau informacijos iš pačios valstybės, kuri bando organizuoti tokį dalyką ir išsiaiškinti, kokie yra tikslai ir kokia logika remiantis tai yra organizuojama. Tada spręsti, ar tai būtų taikoma visiems, ar tai būtų taikoma labai specifiniam verslo subjektų ratui“, – sako L. Vilimas.

Tuo tarpu Nacionalinės smulkaus verslo asociacijos pirmininkas Henrikas Rackevičius pasakoja, kad smulkiesiems verslininkams jau pabodo tos istorijos apie jų slepiamas pajamas.

„Smulkiųjų verslininkų dabar mažai belikę. Visa apyvarta eina per stambiuosius. Visi galvoja, kad ant smulkiųjų visas „šešėlis“ laikosi. Manau, yra kaip tik priešingai. Reikėtų pažiūrėti, kaip stambieji gauna prekes. Stambiųjų praktiškai Mokesčių inspekcija nebesugeba sukontroliuoti. Jie neturi tiek gerų specialistų, kurie suprastų, kaip didieji vykdo savo apskaitas“, – lygina H. Rackevičius.

Asociacijos pirmininkas netiki, kad loterijos taikymo priemonė padės sumažinti „šešėlį“ ir sako, kad reikėtų ieškoti kitų būdų, kaip kovoti su pažeidėjais.

„Dabar visos įmonės duoda čekius ir nemanau, kad per loteriją ką nors pakeisime. Apskritai „šešėlio“ reikėtų ieškoti ne pas prekybininkus, bet pas tuos, kurie į šalį įveža nelegalias prekes. Pardavimuose „šešėlis“ yra mažiausias. Priešingai gali kalbėti tik tie, kurie nesupranta situacijos esmės ir neatlieka studijų“, – pabrėžia H. Rackevičius.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, išmaniųjų kasos aparatų kvitų loterijos ar įvairios jų variacijos yra Kroatijoje, Gruzijoje, Portugalijoje, Lenkijoje, kur jos turi daugiau ar mažiau teigiamą poveikį. Kai kuriose šalyse dalyvaujant loterijoje galima išlošti net automobilių. Lietuvoje planuojama apsiriboti tik piniginiais prizais.

Į viršų